Nedarbo situacija Lietuvoje 2021-2023 m.

Anot B. Martinkaus, D. Beržinskienės (2005), šalies gyventojų nedarbas yra kone viena didžiausių socialinių ir ekonominių problemų visose valstybėse. Daugelis šalių susiduria su nedarbo problema, kai bendrasis nedarbo lygis viršija natūralųjį nedarbo lygį, šalies ekonomika netenka dalies bendrojo nacionalinio produkto, kuris lieka nepagaminti. Neigiamos nedarbo pasekmės pasireiškia visose visuomenės gyvenimo srityse. Nedarbas lemia ir gamybos pasikeitimą, ir visuomeninio vartojimo pasikeitimą , ir darbo sąlygų, bei darbo apmokėjimo ir kitų darbo santykių pasikeitimą. Nedarbas, tiesiogiai veikia tiek visą šalį, tiek atskirus asmenis. Nedarbas ne tik mažina žmonių pajamas, sukelia socialinių ir psichologinių sunkumų, bet ir smukdo šalies ekonomiką. Tai vienas iš sudėtingiausių ir sunkiai sprendžiamų makroekonominių problemų visame pasaulyje.

Darbo objektas: Nedarbas. Darbo tikslas: Išanalizuoti nedarbą Lietuvoje 2021-2023 metais. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti nedarbo samprata 2. Nedarbo pasekmes visuomenėje. 3. Pateikti nedarbo dinamika Lietuvoje už 2021 - 2023metus. Darbo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė 2. Užimtumo tarnybos dokumentų analizė. 3. Lyginamoji gautų duomenų analizė.

1. Nedarbo samprata ir pasekmės

Labai svarbia vietą tarp ekonominių problemų užima – nedarbas. Darbas yra žmogaus socialinės padėties, pajamų pagrindas. Ekonomikos požiūriu darbas – tai riboto ištekliaus panaudojimas, gaminant norimas prekes bei paslaugas (Drilingas, Čiburienė, ir kiti 1997, p. 33).Nedarbas siejamas su tokiomis sąvokomis, kaip: 1. Bedarbiai – tai asmenys, neturintis darbo, bet aktyviai jo ieškantis, registruodamiesi įsidarbinimo įstaigose kaip norintys ir galintys dirbti (Kinderis, 2004, p.49). Bedarbiais laikomi žmonės, sulaukę darbingo amžiaus ir vyresni, kurie: yra be darbo; pasirengę tuoj pat dirbti; aktyviai ieško darbo (Paliulytė, 2004, p.121). 2. Nedarbo lygis – ekonominis rodiklis, parodanti, kuri darbo išteklių dalis neužimta; tai asmenų, galinčių ir norinčių dirbti, tačiau neturinčių tinkamo darbo, santykio su visais darbingais gyventojais procentinė išraiška. Nedarbo lygis parodo, koks yra visų darbo išteklių bedarbių procentas (Kinderis, 2004, p.49). Nedarbas yra nevienalytis reiškinys. Pavyzdžiui, Dž. Keinsas siūlė skirti nedarbą, atsirandantį laisva valia ir prievartinį nedarbą. Pirmasis atsiranda tada, kai laisvos darbo vietos nepritraukia nedirbančiu žmonių dėl juos nepatenkinančio darbo užmokesčio lygio, antrasis – kai nedirbantis žmogus sutinka su esamu atlyginimo dydžiu, bet negali rasti paties darbo (Jakutis, 2005, p. 227).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!