Nedarbo lygis ir priežastys Lietuvoje

ĮVADAS Darbo pobūdis. Kursinis darbas yra taikomojo pobūdžio, jame pateikiama tiriamos problemos teorinė analizė, pagrįsta realiais statistiniais duomenimis. Darbas orientuotas į Lietuvos darbo rinkos veiklos analizavimą tiek politiniu, tiek ir vadybiniu aspektais. Temos aktualumas. Nedarbo problemas dažnai analizuoja ne tik mokslininkai, politikai, bet ir ekonomistai, nes nedarbo klausimai yra ypač aktualūs diskutuojant tiek politinėmis, tiek ekonominėmis temomis. Politiniu atžvilgiu nedarbo lygis yra vertinamas kaip ekonominis rodiklis. Tačiau ekonomistai nedarbą ne tik tyrinėja, bet ir įvardija gerokai gilesnes nedarbo atsiradimo priežastis, nustato nedarbo lygį bei makroekonominius nedarbo nuostolius valstybei. Sprendžiant pastarąją problemą kuriamos įvairios darbo rinkos politikos strategijos ir programos, įgyvendinamos atitinkamos užimtumo priemonės darbo vietų kūrimui bei nedarbo mažinimui. Kadangi pripažįstama, jog ekonomikos augimas svarbus visuomenės raidai, todėl darbo rinkos politika yra nukreipta į darbo neturinčių asmenų kuo didesnio skaičiaus dalyvavimo darbo rinkoje skatinimą. Tema aktuali ne tik darbo autorei, bet ir studentams, nes jie gaus susistemintą medžiagą apie nedarbo lygį Lietuvoje, apie darbo rinkos įgyvendinamas priemones ir jų veiksmingumą siekiant mažinti nedarbą šalyje. Atsižvelgiant į tai, šiame darbe analizuojami veiksniai, turintys įtakos nedarbo lygiui, bei darbo rinkos politikos įgyvendinamos priemonės ir jų veiksmingumo tendencijos Lietuvoje 2014-2018 m. laikotarpiu. Darbo problema. Nedarbo problema Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, yra aktuali, nes ji tiesiogiai ir stipriai veikia tiek atskirus asmenis, tiek ir visą šalies ekonomiką. Todėl ypač svarbu išsiaiškinti, kokią įtaką nedarbo problemų sprendimui turi makroekonominiai veiksniai bei Lietuvos darbo rinkos politikos įgyvendintos priemonės 2014-2018 m. laikotarpiu siekiant mažinti nedarbą. Tyrimo objektas – Lietuvos darbo rinkos situacija 2014-2018 m. laikotarpiu. Darbo tikslas – atlikti ir pristatyti Lietuvos darbo rinkos įgyvendinamų priemonių 2014-2018 m. laikotarpiu analizę bei pateikti priimamų nedarbo problemų sprendimų vertinimą. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti nedarbo priežastis, pasekmes ir priemones jam mažinti. 2. Išsiaiškinti situaciją Lietuvos darbo rinkoje, įvertinti makroekonominių veiksnių įtaką nedarbo lygiui. 3. Išanalizuoti Lietuvos darbo rinkos politikos įgyvendinamas priemones 2014-2018 m. laikotarpiu ir įvertinti jų veiksmingumą, padaryti išvadas bei pateikti siūlymus. Darbo metodai. Kursiniame darbe analizuojamai nedarbo problemai nagrinėti yra tinkamas sisteminės analizės metodas. Šis metodas yra tinkamas problemai nagrinėti, nes tai tikrovės reiškinys kaip tam tikros visumos komponentas, susijęs su ta visuma, o nedarbo problemą būtent ir siekiama visapusiškai atskleisti, kaip vieną iš opiausių šalies visuomenės ir ekonomikos problemų. Todėl atliekama mokslinės literatūros, teisės aktų, reglamentuojančių darbo rinkos politiką, ir Lietuvos darbo rinkos įgyvendinamų priemonių sisteminė analizė, Lietuvos Respublikos statistikos departamento statistinių duomenų analizė, apibendrinimas bei vertinimas. Makroekonominių veiksnių įtakai nedarbui įvertinti naudota kompleksinė situacijos bei atliktų tyrimų šioje srityje analizė. Tyrimo duomenys pateikiami grafiškai. Darbo struktūra. Darbas susideda iš trijų dalių: teorinės apžvalginės ir analitinės, metodologinės bei taikomosios-analitinės. Pirmajame skyriuje analizuotos nedarbo priežastys, pasekmės ir priemonės jam mažinti teoriniu aspektu. Antroje dalyje pateikiama tyrimo metodologija. Trečioje dalyje analizuojama situacija Lietuvos darbo rinkoje ir vertinamas darbo rinkos politikos priemonių veiksmingumas bei ateities tendencijos nedarbo mažinimo atžvilgiu. Darbas reziumuojamas išvadomis ir siūlymais. Darbe pateiktos 5 iliustracijos, 3 lentelės, panaudoti 33 literatūros ir statistinės informacijos šaltiniai, darbo apimtis – 38 puslapiai. 1. NEDARBAS TEORINIU POŽIŪRIU Nedarbas plačiai paplitęs reiškinys visose valstybėse ir pripažįstamas jo didelis poveikis šalių ekonominiam gyvenimui. Darbo neturintys asmenys – tai pažeidžiamiausios visuomenės grupės, kurias sudaro jaunimas, pagyvenę asmenys, ilgalaikiai bedarbiai. Šių grupių nedarbas bendrame darbo rinkos problemų fone išsiskiria savo aktualumu dėl daugelio priežasčių, jis sukelia tiek ekonominio pobūdžio, tiek socialines problemas, nes darbas yra ne vien žmogaus pajamų, bet ir socialinės padėties, pilnavertiškumo pagrindas. Šiame skyriuje analizuojami nedarbą lemiantys veiksniai ir priežastys, nedarbo tipai, socialinės-ekonominės nedarbo pasekmės, bei darbo rinkos politikos nedarbo mažinimo priemonės ir tendencijos. 1.1. Nedarbą lemiantys veiksniai ir priežastys Mokslinėje literatūroje išskiriama daug skirtingų veiksnių, lemiančių nedarbo atsiradimą. Kaip iena svarbiausių priežasčių dažniausiai išskiriami struktūriniai pokyčiai darbo rinkoje1. Struktūriniai pokyčiai gali būti susiję su darbo vietų stygiumi žemą kvalifikaciją turintiems darbuotojams, vyresnio amžiaus darbuotojų atleidimu, išsilavinimo neatitikimu pramonės poreikiams, darbo paklausos ir pasiūlos skirtumais darbo rinkoje bei kt. Darbo rinkoje vykstantiems pokyčiams didelę įtaką daro ir šalies demografiniai rodikliai, darbo ištekliai bei jų pasiskirstymas ekonominėse veiklose, kurie yra veikiami ekonominių, psichologinių bei politinių veiksnių. Mokslinėje literatūroje2 pateikiami veiksniai, nuo kurių priklauso nedarbo lygis, svarbiausi jų skirstomi į dvi pagrindines grupes: 1) ekonominės ir administracinės aplinkos veiksniai; 2) socialiniai demografiniai veiksniai. Svarbiausi ekonominės aplinkos veiksniai – tai mokesčių politika, verslo administravimo tvarka, smulkaus ir vidutinio verslo plėtros sąlygos, aplinkos investicinis patrauklumas, įmonių konkurencinis pajėgumas ir kt. Augant ekonomikai kartu auga ir darbo jėgos paklausa, o laisvų ir užimtų darbo vietų skaičiaus kitimas atspindi šiuos darbo jėgos paklausos pokyčius. Socialiniams demografiniams veiksniams priskirtina: darbo jėgos pasiskirstymas pagal lytį, amžių, šeiminę padėtį, išsilavinimą, profesijas, polinkį verslui, savarankišką veiklą; vyriausybės vykdoma švietimo politika, įgyvendinamos socialinės programos ir kt. Kadangi darbo rinkoje nuolat vyksta tam tikri pokyčiai, todėl aktualu analizuoti tiek ekonominius, tiek politinius ar socialinius reiškinius, darančius įtaką nedarbo atsiradimui. Mokslininkai, tyrę ilgalaikio nedarbo atsiradimo priežastis3, išskiria subjektyvius ir objektyvius nedarbą įtakojančius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai žemas išsilavinimas ir kvalifikacija, nepakankama darbo patirtis ir menka motyvacija dirbti arba keisti profesiją, negatyvus darbdavių požiūris į ilgalaikius bedarbius, mažas mobilumas ir kt. Prie objektyvių priskiriami struktūriniai darbo rinkos pokyčiai, užimtumo sumažėjimas, mažas darbo užmokestis ir sąlyginai nemažos socialinės garantijos bedarbiams, nepakankamos darbo rinkos politikos priemonės nedarbui mažinti bei kita. Taip pat yra pabrėžiama, kad „ilgalaikį nedarbą taip pat lemia emociniai bei psichologiniai aspektai, nes ilgalaikis nedarbas dažniausiai būdingas jautrioms asmenų grupėms, kurioms priskiriama žema kvalifikacija bei menka motyvacija dirbti ar keisti profesiją“4. Analizuojant nedarbo situaciją, aktualu nagrinėti ir bedarbių struktūrą pagal demografines charakteristikas, nes, kaip rodo tyrimai, nedarbas turi nevienodą įtaką skirtingoms gyventojų grupėms: dažniau į bedarbių gretas patenka vyresnio amžiaus asmenys, daugiau yra bedarbių vyrų nei moterų5. Analizuojant regionų nedarbo lygio statistinius duomenis pastebima, jog egzistuoja tiesioginis ryšys tarp ilgalaikių bedarbių lyginamojo svorio ir bendro nedarbo lygio rodiklio: kuo regione aukštesnis nedarbo lygis, tuo aukštesnis ir ilgalaikio nedarbo rodiklis jame6. Nors, kita vertus, tai dar priklauso ir nuo skirtingo teritorinio pasiskirstymo. Todėl regionuose, kur nedarbo lygis aukštesnis, ilgalaikių bedarbių taip pat būna daugiau. Čia turimi omenyje nedarbo rodikliai miesto ir kaimo teritorijose, nes, remiantis statistiniais duomenimis, nedarbo lygis kaime vis dar išlieka santykinai aukštas. Dėl darbo vietų bei motyvacijos dirbti stokos didelė dalis kaimo žmonių pateko į ilgalaikių bedarbių sąrašus. Manoma, kad tokia situacija susiklostė dėl lėtos ekonominės ir socialinės raidos mažesniuose šalies regionuose, kuri neskatino darbo vietų bei verslo kūrimo, ypač sumažėjo žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų skaičius. Pastebėtina, jog nepaisant pastarųjų metų ekonomikos augimo ir spartėjančio nedarbo mažėjimo, regionų lygmeniu nedarbo lygio rodiklis gerokai skiriasi. Ilgalaikį nedarbą skatinančius veiksnius ir jų sąlygojamas problemas galima apibūdinti 1 paveiksle pateiktais kriterijais. 1 pav. Ilgalaikį nedarbą skatinantys veiksniai bei jų sąlygojamos problemos7 Iš ilgalaikį nedarbą skatinančių veiksnių, darbo autorės nuomone, vis dėlto kaip pagrindinį galima būtų išskirti žemą darbdavių įsitraukimą bei susidomėjimą, nes tai aktualu ir šiandien, ypač problemų, kurias sukuria šis kriterijus, sprendimui. Juolab, kad pagal šiandienines darbo rinkos politikos vykdomas priemones nėra apribojimų investuojant į darbo vietų kūrimą. Be abejo, nedarbo lygiui nemažą įtaką daro ir technologiniai pokyčiai darbo rinkoje, o taip pat labai menka bedarbių motyvacija dirbti arba keisti turimą profesiją. Neabejotinos įtakos nedarbo lygiui Lietuvoje turi ir darbo santykių reguliavimas – privaloma minimali alga, darbo bei atostogų laiko reguliavimas, apribojimai sudarant darbo sutartis, profesinių sąjungų privilegijos darbo santykiuose ir kt. Toks reguliavimas stabdo darbo ieškančių asmenų mobilumą, trukdo darbdaviams ir darbuotojams priimti abipusiai naudingus susitarimus. Dar vienas svarbus veiksnys, turintys nemažą įtaką šalies gyventojų skaičiaus ir darbo jėgos pasiūlos mažėjimui yra gyventojų emigracija. Tačiau tiksliai įvertinti iš Lietuvos emigravusių asmenų skaičių gana sudėtinga, nes ne visi emigravusieji deklaruoja savo išvykimą. Atsižvelgiant į emigracijos mastus ir pastarųjų metų tendencijas, galima teigti, jog asmenys labiau linkę emigruoti iš šalies nei ieškoti darbo arba keisti profesinę kvalifikaciją ir likti gyventi bei dirbti Lietuvoje. Būtent jauni asmenys, ypač ką tik baigę mokslus, yra pagrindinė šalies darbo jėga, todėl būtina užtikrinti, kad jie būtų suinteresuoti dirbti savoje valstybėje. Taip pat svarbus ir išvykusiųjų asmenų grįžimo skatinimas. Reikia pripažinti, kad labai svarbi ir reikalinga stipri motyvacija jaunam žmogui, kuris, norėdamas susikurti gerovę užsienio valstybėje, tam paskyrė ne vienus metus. Todėl šiame kontekste būtina aiški valstybės politikos kryptis emigravusių Lietuvos gyventojų atžvilgiu.8 Kita problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos Sąjungos valstybės, – tai visuomenės senėjimas. Senėjant visuomenei, ekonomikos augimo rodikliai dėl sumažėjusio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus taip pat mažėja.9 Pagrindinės gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastys – mažėjantis gimstamumas ir migracija. Darytina išvada, kad nedarbo atsiradimui įtaką daro ekonominiai, politiniai ir socialiniai reiškiniai, nuo kurių ir priklauso nedarbo atsiradimo priežastys. Teoriškai nedarbą įtakoja subjektyvūs ir objektyvūs veiksniai: objektyvūs – struktūriniai darbo rinkos pokyčiai, užimtumo sumažėjimas, maži atlyginimai, nepakankamos darbo rinkos politikos priemonės nedarbui mažinti ir kt.; subjektyvūs – žemas išsilavinimas ir kvalifikacija, nepakankama darbo patirtis ir menka motyvacija dirbti arba keisti profesiją, negatyvus darbdavių požiūris į ilgalaikius bedarbius, mažas mobilumas ir kitos priežastys. Tačiau tikrosios nedarbo priežastys slypi darbo santykių reguliavime, socialinių pašalpų ir garantijų politikoje bei verslo sąlygose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žmonės yra linkę laukti kol gaus gerą darbą ir nelabai linkę rizikuoti kurti savo verslą ir darbo vietas kitiems, nenori migruoti po šalį ieškodami geriau apmokamo darbo, o dažniau pasirenka užsienio šalis, ypač jaunimas. Juolab kad dalis žmonių, neturintys darbo, užsiima laikinais darbais ir gauna atsitiktines pajamas, nei aktyviai ieško pastovaus darbo, nelinkę keisti specialybės ir darbinasi į bet kokį darbo biržos pasiūlytą darbą. 1.2. Nedarbo tipai Aiškinantis nedarbo priežastis, svarbu jas klasifikuoti pagal nedarbo tipą. Nedarbo klasifikavimas pagal nedarbo tipą ir jo priežasčių nustatymas reikšmingas formuojant ir įgyvendinant darbo rinkos politiką. Ekonomistai išskiria tris nedarbo tipus: frikcinį (tekamąjį), struktūrinį ir ciklinį arba nepakankamos paklausos. Mokslininkai išskiria keturis pagrindinius nedarbo tipus (žr. 2 pav.). 2 pav. Nedarbo tipai10 Laikinasis nedarbas būdingas darbuotojams, kurie ieško darbo arba tikisi jį gauti artimiausioje ateityje. Kai žmogus gali laisvai rinktis veiklos rūšis ir darbo vietas, kiekvienu konkrečiu laikotarpiu dalis darbuotojų keičia darbo vietą savanoriškai, kiti, atleisti iš ankstesnio, ieško naujo darbo, kiti laikinai netenka sezoninio darbo, todėl visuomet atsiranda žmonių, kurie nedirba dėl neišvengiamų priežasčių. Manoma, kad laikinas nedarbas yra neišvengiamas, nes daugelis žmonių, ypač palikę darbus savo valia, pereina iš mažai apmokamo ir žemo produktyvumo darbo į geriau apmokamą ir našesnį darbą. Todėl padidėja žmonių pajamos, racionaliau paskirstomi darbo ištekliai. Pabrėžtina, jog laikinasis nedarbas yra susijęs su struktūriniu nedarbu, kurį sąlygoja technologiniai pokyčiai. Dėl tokių pokyčių kai kurių profesijų paklausa darbo rinkoje sumažėja arba visiškai išnyksta, o kitų profesijų paklausa išauga. Šiuo atveju išryškėja, kad tam tikra dalis net ir kvalifikuotų darbuotojų neturi reikalingų darbo įgūdžių, jų patyrimas ir įgūdžiai paseno ir tapo nebereikalingi. Todėl tokie darbuotojai priversti persikvalifikuoti, papildomai mokytis arba pakeisti gyvenamąją vietą. Tokie asmenys neretai ilgam tampa bedarbiais, ypač sunku senyvo amžiaus žmonėms. Be to, struktūrinis nedarbas yra ilgesnė trukmės. Ciklinėje nedarbo fazėje įmonės, įveikusios krizę, atnaujina moraliai pasenusius įrengimus ir sumažina gamybos kaštus, dėl naujos technikos paklausos vėl atsiranda papildomų darbo vietų, o darbo lygis būna minimalus. Sezoniniam nedarbo tipui priklauso tų darbingų žmonių dalis, kurie dirba nepastovų, atsitiktinį darbą, tokie yra sezoniniai darbininkai, namudininkai, iš dalies praradusieji darbingumą, asocialūs asmenys, nusivylę bedarbiai. Šiam nedarbo tipui priskiriami nekvalifikuoti, atgyvenusių specialybių darbininkai bei tarnautojai ir ilgalaikiai bedarbiai. Nagrinėjant nedarbo tipus, atkreiptinas dėmesys ir į tokius reiškinius kaip paslėptasis nedarbas bei nelegalus darbas. Lietuvos Respublikos darbo kodekse įteisintos darbo situacijos, kurios mokslinėje literatūroje aiškinamos kaip paslėptasis nedarbas. Tokioms formoms priskiriamas užimtumas pagal laikinas, dėl papildomo darbo ar antraeilių pareigų sudaroma darbo sutartis. Pažymėtina, jog oficialioji statistika tokius asmenis priskiria prie užimtųjų, taip sumažinamas nedarbo lygis. Išvadoje galima teigti, kad užimtumo lygis ir naujų darbo vietų kūrimas priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie turi nevienodą įtaką, vertinant šalies regionų specifiką. Struktūrinis nedarbo tipas yra ilgesnė trukmės, nes šio tipo bedarbiai negali iš karto gauti darbo, nes jiems būtina persikvalifikuoti ir mokytis arba pakeisti gyvenamąją vietą. Nelegalus darbas, dirbamas nesudarius darbo sutarties, mažina užimtumo lygį, nes tokie asmenys oficialiai priskiriami prie užimtųjų. 1.3. Socialinės-ekonominės nedarbo pasekmės Nedarbo pasekmių, kaip ir priežasčių, gali būti daug. Nedarbo pasekmes sąlygiškai galima skirstyti į ekonomines, socialines bei psichologines, ir visos jos tarpusavyje yra glaudžiai susiję. Nedarbo padariniai vertinami ir kitais aspektais, tai nuostoliai dėl nedarbo visai šalies ekonomikai ir asmeniniai žmogaus nuostoliai. Mokslo darbuose nedarbo pasekmės dažniausiai skaidomos į dvi grupes – makroekonomines ir mikroekonomines pasekmes. „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!