Agnė Gasperavičiūtė,
Svetlana Ivaniuk,
EK 3/3 gr. studentė
Kristina Vaitiekūnaitė
Šiauliai, 2006
ĮVADAS
Šalies gyventojų užimtumas, jų nedarbas – viena opiausių šių dienų ekonominių ir socialinių problemų. Daugelis žmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą. Todėl nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Daugelis politikų, įvertindami ekonomikos būklę ar ekonominės politikos efektyvumą, nedarbo lygį vertina kaip vieną ekonomikos „sveikatos” rodiklių. Ekonomistai tyrinėja nedarbą, norėdami nustatyti jo lygį, priežastis, makroekonomines ir mikroekonomines nedarbo pasekmes, rengia ir tobulina vyriausybės užimtumo politiką.
Nedarbo ekonominės ir socialinės pasekmės sunkiai nusakomos, bet jos tiesiogiai susijusios su šalies ekonomikos rezultatais, nes, kylant ekonomikos potencialui, didėja gyventojų užimtumas, tenkinami gyvenimo poreikiai, iki minimumo mažėja žmonių psichologinis ir socialinis nuosmukis. Todėl gyventojų užimtumo didinimas ir nedarbo mažinimas – pagrindinė šalies ekonominės politikos užduotis.
Ypač tai tapo aktualu, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Pastarieji procesai sudarė prielaidas apibendrinti gyventojų užimtumo ir nedarbo problemas, kurias dar labiau aštrina mokslo ir technikos pažanga, spartus darbo našumo ir intensyvumo augimas bei kiti ekonominiai socialiniai veiksniai. Labai dažnai padėtį blogina neracionali darbo išteklių struktūra, dažnai neatitinkanti šiuolaikinių reikalavimų. Tai patvirtinta Lietuvos ir kitų šalių patirtis, kuri teigia, kad darbo jėga nespėja prisitaikyti prie modernios ekonomikos pokyčių. Didėja nepaklausias profesijas turinčių žmonių skaičius, gausėja ilgalaikių bedarbių. Iškyla objektyvi būtinybė tobulinti darbo įstatymus, sukurti efektyvų darbo rinkos valdymo ir reguliavimo mechanizmą. Vis didesnę reikšmę įgauna darbo išteklių išsimokslinimo ir kvalifikacijos bei esamų ir būsimų ūkio poreikių atitikimas. Įmonės suinteresuotos dirbančiųjų mokymu ir kvalifikacijos kėlimu, kadangi aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai geriau prisitaiko prie darbo vietos reikalavimų ir dirba našiau. Taigi tuo suinteresuotos ir įmonės ir valstybinės institucijos. Nedarbo problemą dar galima išspręsti, tačiau daug sunkiau susidoroti su jau padaryta nedarbo žala. Taigi šio darbo tikslas – apibendrinti kokios yra ir gali būti nedarbo ekonominės pasekmės Lietuvoje.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti nedarbą teoriniu aspektu, apibūdinti nedarbo rūšis bei priežastis.
2. Apžvelgti nedarbo pasekmes,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!