Nedarbo lygis ir jį lemiantys veiksniai Latvijoje, Estijoje, Danijoje ir Norvegijoje 2000-2013 metais

Viena svarbiausių makroekonomikos problemų yra nedarbas. Nedarbas, mažindamas pajamas, keisdamas žmogaus nuostatas, didindamas psichologinę įtampą ir nepasitikėjimą ateitimi, daugeliui žmonių apsunkina kasdienį gyvenimą, mažina jų socialinį ir ekonominį aktyvumą. Todėl nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Nedarbas yra viena sunkiausiai sprendžiamų ekonomikos problemų.
Šiame darbe tyrinėjamas objektas yra nedarbo lygis ir jį lemiantys veiksniai.
Darbo tikslas – apžvelgti nedarbą ir išanalizuoti jo priežastis.
1. Išnagrinėti su nedarbo sąvoka ir jos rūšimis.
2. Surinkti statistinius duomenis apie nedarbo lygį pasirinktose šalyse.
3. Išanalizuoti nedarbo priežastis.
4. Apžvelgti nedarbo mažinimo galimybes.
Šis darbas susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – teorinė, kurioje pateikiama pagrindinė informacija, susijusi su antrąja darbo dalimi. Antra dalis – analitinė, kurioje pateikiami surinkti, sutvarkyti, išanalizuoti bei įvertinti statistiniai duomenys, parodantys nedarbo lygio kitimą pagal įvairius veiksnius.
PIRMOJI DALIS
Nedarbas ir jo tipai
Prieš pradedami nagrinėti nedarbo lygio temą norėtume paaiškinti svarbiausias sąvokas, kurios patikslins ar padės prisiminti jų reikšmę ir geriau įsisavinti temą.
Bedarbis – nedirbantis, nustatyto 15–74 metų amžiaus, asmuo, kuris aktyviai ieško darbo ir per apibrėžtą laikotarpį gali pradėti dirbti.
Darbo jėga – visi užimti gyventojai ir bedarbiai.
Nedarbo lygis – rodiklis, išreiškiamas bedarbių ir darbo jėgos santykiu. Statistikos departamentas nedarbo lygį skaičiuoja remdamasis gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis.
Nedarbas yra viena svarbiausių makroekonominikos problemų, nes gali sukelti didžiulius mikroekonominius ir makroekonominius nuostolius, be to, stabdo asmenybės tobulėjimą, jos intergraciją į valstybės socialinį ir ekonominį gyvenimą. Todėl nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Mokslininkai tyrinėja nedarbą, norėdami nustatyti jo lygį, priežastis ir padarinius pavieniams žmonėms ir visai visuomenei, parengti ir tobulinti vyriausybės užimtumo politiką.
Nedarbas yra nevienalytis reiškinys. Dž. M. Keinsas siūlė skirti nedarbą, atsirandantį laisva valia (savanoriškas nedarbas), ir prievartinį nedarbą. Pirmasis yra tada, kai laisvos darbo vietos nepritraukia nedirbančių žmonių dėl juos nepatenkinančio (per žemo) darbo užmokesčio lygio, antrasis – kai nedirbantis žmogus sutinka su esamu atlyginimo dydžiu, bet negali rasti paties darbo (darbo vietos).
Nedarbo tipai:
1....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!