Žmonijos raidos kelyje buvo sukurta labai daug valstybės valdymo modelių, kurių kiekvienas geriausiai atitinka ir atspindi valstybės istorinės, kultūrinės, ekonominės, ir, žinoma, politinės raidos kelią. Šiuolaikiniai politologai pagal įvairius kriterijus išskiria daug politinių sistemų, politinių doktrinų, politinių režimų formų, valstybės valdymo formų ir jos teritorinių valdymo sąrangų. Priešingai nei kitos valstybių charakteristikos, teritorinė sąranga yra ne tik politologijos bet ir geografijos mokslo tirinėjimo dalykas. Norint suprasti šiuolaikinį politikos pasaulį ir jame vykstančius pokyčius, valstybių sąrangų tipus svarbu gerai suvokti ne tik su šiais mokslais susijusiems žmonėms, bet ir paprastiems piliečiams.
Siekiant gerai išsiaiškinti valstybių teritorinės sąrangos apibrėžimą, šiame referate bus nagrinėjami ne tik šios sistemos valstybių tipai, bet ir jų panašumai bei skirtumai.
Valstybės teritorinė sąranga (santvarka) reiškia vidinę teritorinę valstybės struktūrų ir jos sudedamųjų dalių teisinę padėtį bei centrinės valdžios ir valstybės dalių valdžios institucijų tarpusavio santykius.
Teritorinės sąrangos požiūriu valstybės skirstomos į vientisas (unitarines) ir jungtines. Jungtinės valstybės – kelių santykinai suvenerių ar autonominių valstybių organizacijos, vadinamos federacijomis arba konfederacijomis.
Vienos ar kitos santvarkos formos atsiradimas paprastai nėra susijęs su gyventojų nacionalinės sudėties ypatybėmis. Tos formos dažnai charakterizuojamos centralizacijos ir decentralizacijos sąvokomis. Centralizuotose valstybėse valdžios institucijas, valdančias valstybės sudėtines dalis, formuoja valstybės centrinės valdžios institucijos.
Tuo tarpu decentralizuotose valstybėse centrinės institucijos nesikiša į valstybės sudėtinių dalių valdymą.
Šiuolaikinėse valstybėse centralizacija visada yra susijusi su biurokratizmu, centro valios primetimu sudėtinėms valstybės dalims.
Unitarinės sąrangos ypatumai
Unitarinė valstybė – tai vientisa valstybė, susidedanti iš administracinių-teritorinių vienetų (apskričių, rajonų), neturinčių jokio politinio savarankiškumo. (V. Keciorytė; 2005, p. 61.)
J. Matako teigimu (1999, p. 21), unitarinėje valstybėje yra tik viena konstitucija, viena pilietybė ir viena aukščiausiųjų valdžios organų sistema. Funkcionuojantys viename ar kitame unitarinės valstybės padalinyje valdžios organai paprastai traktuojami kaip vietiniai valstybiniai organai. Savarankiškos unitarinės valstybės dalys dažniausiai turi administracinio-teritorinio padalinio vieneto statusą: jose galioja centrinių organų priimti įstatymai, jų teritorines ribas, nesuderinus su vietiniais organais ir gyventojais, gali pakeisti...
Šį darbą sudaro 2465 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!