Demokratijos samprata antikoje ir šiuolaikiniame pasaulyje: panašumai ir skirtumai

• Išnagrinėti Klasikinės, kitaip Antikinės, demokratijos sampratos pagrindinius bruožus, demokratijos privalumus ir trūkumus, norint, išsiaiškinus Antikinės demokratijos savybes, sudaryti galimybę palyginti jas su Šiuolaikinės demokratijos samprata.
• Kaip ir Antikinės demokratijos sampratą, išnagrinėti Šiuolaikinės demokratijos sampratą taip pat siekiant tikslo išsamiai palyginti šias dvi sampratas.
• Galiausiai surasti Antikinės demokratijos ir Šiuolaikinės demokratijos sampratų panašumus ir skirtumus, kas ir yra pagrindinis mano darbo tikslas.
Analogiškai pagal uždavinius suskirsčiau ir skyrius: (1) skyrius apie antikinę demokratijos sampratą (2) apie šiuolaikinę demokratijos sampratą (3) išnagrinėti šių sampratų skirtumai ir panašumai.
Robert A. Dahl rašo: „Pirmojoje penktojo amžiaus pr. Kr. pusėje Graikijoje ir Romoje įvyko politinių idėjų ir institucijų transformacija, kuri dėl savo istorinės svarbos lygintina su rato išradimu ir Naujojo pasaulio atradimu.“1 VI a. pr. Kr. Graikijoje susikūrė Atėnų (ir kitų polių) demokratija, kurios pradininku laikomas Solonas. Vėliau šios valdymo formos sampratą perėmė Romos respublika. Apie Antikinę demokratija žinoma daugiausia iš jos kritikų, tokių kaip Aristotelis ar Platonas, o ne iš jos šalininkų raštų ar kalbų.
Demokratija laikoma šuoliu į priekį, nes pirmą kartą suvereno teisės buvo duotos liaudžiai, o ne sudievintam valdovui2. Yra įsivyravusi nuomonė, kad Atėnų polyje egzistavo tobulos demokratijos modelis. Antikoje susikūrusi demokratijos samprata tapo pagrindu ir mūsų laikų demokratijai.
1.1. Demokratija graikų poliuose
Dabar labiausiai žinoma ir ryškiausia demokratija iš senovės Graikijos buvo Atėnų polyje. Todėl būtent šis miestas-valstybė ir ir bus aptariamas.
Robert A. Dahl aprašydamas antikinę demokratiją išskiria šešis reikalavimus to laiko idealiai graikų demokratijai:3
1. Polio piliečių interesai turi būti harmoningi, kad piliečiai turėtų bendrą visuotinio gėrio sampratą, ir siektų to gėrio, labai neprieštaraujančio jų asmeniniams tikslams.
2. Piliečiai turi būti labai homogeniški. Negali labai skirtis piliečių ekonominė padėtis, išsilavinimas, negali būti skirtingos religijos ar kalba, išsiskirti rasė, kultūra, kitaip gali kilti politiniai konflikai dėl viešojo gėrio.
3. Piliečių kiekis, gyventojų skaičius polyje turi būti ribotas. Taip gali būti užtikrinamas homogeniškumas, taip pat piliečiai gali pažinti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!