Simono Daukanto tautos ir kultūros samprata: Kaip šių sąvokų suvokimas koreliuoja su šiuolaikinėmis Lietuvos realijomis

S. Daukanto „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ yra istoriografinis veikalas, kurį autorius išleido Petersburge 1845 metais. Šiuo kūriniu bus bandoma atsakyti į jau minėtas dilemas, nes jame sintetiškai ir įvairiapusiškai apžvelgiama į senovės lietuvių gyvenimą. Autorius „Būde...“ bandė pavaizduoti lietuvių tautos charakterį, apibūdinti senovės lietuvių materialinį ir dvasinį gyvenimą, visuomeninę santvarką. Visa tai padeda suvokti kokie buvo lietuviai ir kuo jie skiriasi nuo šių dienų, kadangi, sintetiniui vaizdui kurti S. Daukantas medžiagos ėmė ne tik iš rašytinių šaltinių, bet ir iš lietuvių valstiečių papročių bei tautosakos, taip galima retrospektyviai spręsti apie tolimą valstybės praeitį(prieš carinę okupaciją). Kūrinyje bandoma atvaizduoti laisvą lietuvių gyvenimą praeityje. Senovės tautiečių kasdienybė pavaizduota, kaip didžiausias kontrastas baudžiavinei santvarkai ir carizmo despotijai. Simonas Daukantas pasisako prieš bet kokį pavergimą, o laisvę laiko įgimta žmogaus teise. Senovės lietuvis vaizduojamas kaip atkaklus savo socialaus ir politinio gyvenimo gynėju.3 Ši paralelė yra vienas vertingiausių S. Daukanto pasaulėžiūros momentų, ne tik todėl, kad tai padės nusakyti kokie principai formavo lietuvių kultūrą praeityje, bet ir dėl to, nes autorius buvo vienas pirmųjų , kuris neskyrė žemaičių, aukštaičių nei praeityje tai carinėje okupacijoje ir pabrėžė jų priklausomybę vienai tautai. Būtent todėl, „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ reprezentatyviausiai atsakys į rašto darbe išsikeltas problemas bei galimai padės sumoderninti Daukanto mintis ir interpretuoti jo mąstymą šiems laikams.
Šio rašto darbo tikslas yra apibrėžti Simono Daukanto tautos sampratą, kaip valstybės gyventojai supranta save ir kaip kultūra padeda tautai išlikti ir save įprasminti. Galiausiai, svarbu būtu išsiaiškinti, ar Daukanto mąstymas galėtų pagelbėti sprendžiant dabartinės Lietuvos politines problemas.
Daugelis žmonių yra girdėję legendą, kaip gyvendamas Vilniuje Simonas Daukantas nukeliavo prie Aušros Vartuose esančio Mergelės Marijos paveikslo ir davė įžadą visus darbus rašyti lietuvių kalba. Nors šią istoriją yra sunku pagrįsti, reikia pripažinti, jog toks istoriko įsipareigojimas buvo įvykdytas ir labai prisidėjo prie lietuviško žodžio iškilimo. XIX amžiuje lietuvių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!