Demokratijos samprata, jos bruožai

Vargu ar rasime labiau sukompromituotą žodį negu”demokratija”. Šis žodis ne visuomet turėjo giriamąjį atspalvį. Filosofijos korifėjai Senovės Graikijoje nelabai vertino demokratiją. Šiandien ji laikoma geriausia santvarka iš tų, kurią galėjo išrasti žmonės. Žinoma, demokratija turi ir tam tikrų neigiamų bruožų, bet šiandien jos reikalingumą ir naudingumą įrodo tai, kad labai daug šalių renkasi būtent demokratiją – liaudies valdžią. Demokratiją siejama su laisvų rinkimų pagrindu, daugumos valdymu, konstitucionalizmo principu ir t.t.
Referate aptarsiu demokratijos sampratą, jos pagrindinius bruožus, atskleisiu jos pranašumus ir keletą trūkumų, pateiksiu keleto teoretikų nuomonę apie demokratiją, atskleisiu pagrindines žmogaus teises ir laisves.
6) visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalu suteikti galimybę laisvai kritikuoti vyriausybę ir jos politiką;
7) teismo valdžia demokratijoje yra nepriklausoma nuo kokios nors kitos valdžios, išskyrus įstatymo valdžią;
8) įstatymų leidžiamoji valdžia atskirta nuo vykdomosios valdžios.
Šiek tiek kitaip bandoma apibrėžti demokratijos sąvoką šiandien:
1. Demokratija — tai ne šiaip liaudies daugumos valdžia, o poliarchinė valdžia.
2. Poliarchija organiškai derina daugumos gyventojų politinės valdžios principą su lygių mažumos politinių ir pilietinių teisių užtikrinimu.
3. Remiantis socialinio pliuralizmo ir žmogaus teisių neatima­mumo principais, poliarchija yra socialiai ribota valdžia: ji veikia tik viešojoje sferoje ir nesikiša j privačiąją.
4. Demokratinėje (poliarchiriėje) valstybėje jokiam piliečiui, jokiai organizacijai ar partijai neteikiama kokios nors pirmumo teisės ar išankstinės teisės į valdžią.
. 5.Esminiai politinės valdžios poliarchijoje požymiai yra šie:
◦ piliečio teisė dalyvauti formuojant valdžią ir kontroliuo­jant jos veiklą;
◦ šios teisės įgyvendinimas tiesiogiai (tiesioginė demokrati­ ja) arba per piliečių laisvai renkamus ir įgaliotus atstovus de­putatus;
◦ buvimas visuomenėje ne mažiau kaip dviejų politinių parti­jų. Nė viena iš jų neturi išankstinių prerogatyvų, o kiekviena varžosi dėl valdžios, įtikinėdama piliečius balsuoti už ją;
◦ laisvi ir griežtai periodiški rinkimai į valstybinės valdžios organus;
◦ galimybė partijai, laimėjusiai balsų dauguma per laisvus rinkimus, formuoti vyriausybę o pralaimėjusioms partijoms — sudaryti veiksmingą opoziciją renkamuose valdžios organuose;
◦ teismo valdžios nepriklausomumas nuo kokios nors kitos valdžios, išskyrus įstatymo valdžią;
◦...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!