Asmenybė, įkvėpusi pasidomėjimui ir apmąstymams – Aristotelis. Platonas buvo Sokrato mokinys, gerokai pranokęs savo mokytoją. Tačiau ir Platono Akademijoje atsirado žmogus, iš kitų mokinių išsiskyręs savo gabumais ir užmojais. Tas žmogus – Aristotelis (384-323 m. pr. Kr.). Aristotelio tėvas Nikomachas buvo Makedonijos karaliaus rūmų gydytojas ir priklausė gydytojų kastai, kurios nariai save laikė Asklepiadais, t.y. dievo Asklepijaus palikuonimis. Taigi nuo pat mažumės Aristotelis buvo artimai susijęs su Makedonijos valdančiuoju elitu, o tai tiesiogiai nulėmė kai kurias tolimesnes jo gyvenimo peripetijas. Dar vaikystėje Aristotelis buvo pratinamas prie gydytojo amato (turėjo asistuoti tėvui operacijos metu), ir būtent tai jam visam gyvenimui įskiepijo susidomėjimą gamtos mokslais.
Maždaug 367 metais Aristotelis atvyko į Atėnus ir stojo mokytis į Platono Akademiją – tuo metu vienintelę mokyklą, kurioje studijos apėmė įvairias disciplinas (sykiu ir gamtotyrą, biologiją). Akademijoje Aristotelis praleido apie devyniolika metų. Iš pradžių jis buvo studentas, o vėliau tapo dėstytoju. Po Platono mirties (347 m. Pr. Kr.) Akademijos vadovu tapo jo sūnėnas Speusipas (nepaisant to, jog Aristotelis akivaizdžiai pranoko jį savo gabumais). Aristotelis išvyko ir į Akademiją daugiau niekuomet negrįžo. 343/2 metais Makedonijos karalius Pilypas II pakvietė Aristotelį tapti trylikamečio princo Aleksandro auklėtoju. Tiesa, nežinome, ko gi konkrečiai Aristotelis mokė Aleksandrą (kuris bus pramintas Didžiuoju). Greičiausia Aleksandras kaip ir kiekvienas graikų paauglys skaitė Homero poeziją, galbūt mokytojo iniciatyva buvo supažindintas ir su medicinos pagrindais .
Mirus Pilypui (335/4 m.), Aristotelis grįžo į Atėnus. Jis buvo garsus ir turtingas, tad neabejotinai turėjo puikus šansus įkurti savo atskirą filosofinę mokyklą, kuri galėtų konkuruoti su platoniškąja Akademija. Jis išsinuomojo Atėnų priemiestyje, Likėjaus giraitėje esančius pastatus ir čia įkūrė savo filosofinę mokyklą, kuri ilgainiui gavo Likėjaus pavadinimą. Pasakojama, kad Aristotelis buvo pratęs kiekvieną rytą išeiti pavaikščioti su savo artimiausiais mokiniais – bevaikščiodami jie aptardavo sudėtingiausius logikos, etikos, ontologijos klausimus (todėl Aristotelio sekėjai gavo peripatetikų vardą). Vakare Akademijoje buvo skaitomos retorikos, politikos...
Šį darbą sudaro 1936 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!