Antikos filosofija. Aristotelis

Aristotelis (gr. Αριστοτέλης = Aristotelēs) – garsus graikų filosofas, Platono mokinys. Arsitotelis laikomas daugelio mokslų pradininku. Jis rašė įvairiomis temomis, kurios apėmė fiziką, metafiziką, poeziją, teatrą, muziką, logiką, retoriką, politiką, etiką, biologiją ir zoologiją.
Aristotelis gimė 384 m. preš Kr. Stageiroje (dabartinė Graikijos, Makedonijos provincija) rūmų gydytojo Nikomacho šeimoje. Aristotelis buvo auklėjamas kaip aristokratijos narys. Sulaukęs septyniolikos atvyko į Atėnus, į Platono akademiją, kurioje išbuvo dvidešimt metų ir neišvyko iki pat Platono mirties 347 m. pr.Kr..
Vėliau kartu su Teofrastu išvyko į Mažosios Azijos Ąsojos miestą, netoli Lesbo salos. Ten tyrinėjo botaniką ir salos zoologiją. Buvo globojamas valdovo Hermėjo Atarniečio ir vedė jo dukrą (dukterėčią) Pythias. Manoma, kad būtent ten ir susiformavo daugelis Aristotelio pažiūrų ir mintys apie bendrus negyvosios gamtos dėsningumus, kurie vėliau buvo aprašyti jo fizikos veikaluose.
Pakviestas Pilypo Makedoniečio II, 343 m. pr. Kr. tapo Aleksandro Didžiojo mokytoju. Vėliau buvo suteikta garbė vadovauti karališkai Makedonijos Akademijai, kurioje savo mokymus dėstė ne tik Aleksandrui Didžiajam, bet ir dviems kitiems karaliams. Claudius Ptolemaeus (Ptolemy) ir Cassander.
Aristotelio veiklą nutraukė antimakedoniškas sukilimas Atėnuose, įvykęs po Aleksandro Makedoniečio mirties. Filosofas buvo priverstas bėgti - Eubojos salą, kur po poros mėnesių mirė, eidamas 63 – iuosius metus.
Aristotelio filosofija susieta su logika, tai yra su teiginių ir sprendimų analize, todėl Aristotelis savo filosofijoje pabrėžia daiktų tikrovės neprieštaringumą, neprieštaringumas įgauna principo statusą. Tas pats daiktas tuo pačiu metu negali turėti skirtingų, vienas kitą paneigiančių apibrėžimų. Aristotelis sukuria filosofijos visumą, jį galima laikyti senovės Graikijos kulminacija. Filosofijoje akcentuojant juslinį suvokimą, išryškėja aprašymų ir klasifikavimų reikšmė, išryškėja siekis filosofiją paversti argumentuotu dėstymu.
Aristotelio politikos sampratą siaurąja prasme galima apibrėžti vienu sakiniu – tai menas valdyti valstybę. Žvelgiant plačiau Aristotelio politika įjungia ir kitas jo metafizikos dalis, yra neatskiriamai susijusi su etikos ir valstybės samprata. Čia jo „politika“ įgyja naują, gilesnę prasmę ir sunkiai suvokiama neišnagrinėjus jo minčių apie valstybės atsiradimą, tikslą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!