Diplominiai darbai

UAB „Makveža“ transportavimo darbo tobulinimas

10   (1 atsiliepimai)
UAB „Makveža“ transportavimo darbo tobulinimas 1 puslapis
UAB „Makveža“ transportavimo darbo tobulinimas 2 puslapis
UAB „Makveža“ transportavimo darbo tobulinimas 3 puslapis
UAB „Makveža“ transportavimo darbo tobulinimas 4 puslapis
UAB „Makveža“ transportavimo darbo tobulinimas 5 puslapis
UAB „Makveža“ transportavimo darbo tobulinimas 6 puslapis
UAB „Makveža“ transportavimo darbo tobulinimas 7 puslapis
UAB „Makveža“ transportavimo darbo tobulinimas 8 puslapis
UAB „Makveža“ transportavimo darbo tobulinimas 9 puslapis
UAB „Makveža“ transportavimo darbo tobulinimas 10 puslapis
UAB „Makveža“ transportavimo darbo tobulinimas 11 puslapis
UAB „Makveža“ transportavimo darbo tobulinimas 12 puslapis
UAB „Makveža“ transportavimo darbo tobulinimas 13 puslapis
UAB „Makveža“ transportavimo darbo tobulinimas 14 puslapis
UAB „Makveža“ transportavimo darbo tobulinimas 15 puslapis
UAB „Makveža“ transportavimo darbo tobulinimas 16 puslapis
UAB „Makveža“ transportavimo darbo tobulinimas 17 puslapis
UAB „Makveža“ transportavimo darbo tobulinimas 18 puslapis
UAB „Makveža“ transportavimo darbo tobulinimas 19 puslapis
UAB „Makveža“ transportavimo darbo tobulinimas 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

ĮVADAS Aktualumas. Transportas – svarbi šalies ūkio šaka, kuri apima krovinių ir keleivių gabenimą įvairiomis transporto priemonėmis. Ekonominiu požiūriu transportas yra vienas svarbiausių gamybos proceso elementų. Visuomenės materialinė ir kultūrinė veikla yra glaudžiai susijusi su transportu, todėl kiekviena civilizuota šalis daug skiria dėmesio vežimo procesų organizavimo gerinimui. Prekė ekonomine prasme nėra visiškai užbaigta tol, kol nėra pristatyta galutiniam vartotojui. Todėl transporto darbuotojas, kuris organizuoja žaliavų ir prekių gabenimą į atitinkamas paskirties vietas, atlieka naudingą gamybinį darbą. Nagrinėjama tema yra aktuali tuo, kad pastaraisiais metais Lietuvos rinka sparčiai vystėsi, statybų apimtys didėjo, kaip ir didėjo statybinių medžiagų pirkimas. Todėl smarkiai išaugo transportavimo paslaugų poreikis. Kiekviena įmonė norėdama neprarasti savo klientų perkančių prekes, stengiasi visais įmanomais būdais patenkinti klientus ir organizuoja prekių pristatymą į namus. Tačiau ne visada ši paslauga būna pelninga jos pardavėjui, kai kada tai atneša įmonei nuostolius. Pastarieji veiksniai nulėmė naujų vežimo ir pavienes bei kompleksines logistikos paslaugas teikiančių ekspedicinių įmonių kūrimąsi Lietuvoje. Nors Europoje jau seniai paplitusi kitokia tendencija: visas paslaugas nesusijusias su pagrindinę įmonės veikla turi tvarkyti trečioji šalis – logistikos įmonė, Lietuvoje tai dar buvo mažai taikoma. Tačiau kai kurios įmonės, pasiskaičiavusios kas jiems apsimoka labiau, atsisako vidinių logistikos padalinių, bei samdo logistikos įmones. Darbo problema. Didėjantys transportavimo kaštai. Darbo tikslas. Išanalizuoti UAB „Makveža“ transporto darbo organizavimą, pasiūlyti priemones transporto veiklos tobulinimui. Uždaviniai. Tam, kad darbo tikslas būtų pasiektas, iškelti šie uždaviniai: • Išanalizuoti literatūros šaltinius nagrinėjama tema. • Ištirti įmonės transporto darbo tobulinimo priemones. • Išanalizuoti ir susisteminti gautus duomenis. • Pateikti išvadas ir siūlymus. Objektas. UAB „Makveža“ transportavimas. Tyrimo metodai. Tam, kad darbo tikslas būtų pasiektas, iškelti šie tyrimo metodai: • Mokslinės literatūros analizė; • Anketinė apklausa; • Įmonės dokumentų analizė. Darbo struktūra. Baigiamąjį darbą sudaro dvi pagrindinės dalys. Pirmoji dalis tai mokslinės literatūros analizė, kurioje nagrinėjamas transportavimo darbo organizavimas, remiantis lietuvių bei užsienio autorių darbais. Šia tema daug rašė, Minalga R., Palšaitis R., Paulauskas V., Braškienė L., Baublys A., ir kt. Analitinėje dalyje pateikiama UAB „Makveža“ transportavimo paslaugų tobulinimo galimybių analizė ir siūlymai transportavimo darbo tobulinimui. Baigiamajame darbe siekiu įrodyti, kad studijų metu įgytos teorinės žinios ir praktinė patirtis UAB „Makveža” leido pasiekti šias profesines kompetencijas: • Mokėti atlikti situacijos analizę, leidžiančią numatyti palankias aplinkybes ir galimas grėsmes; • Mokėti numatyti darbų atlikimo tvarką ir tarpusavio ryšius; • Mokėti organizuoti įmonės (padalinio) veiklą pagal darbo technologijos pobūdį; • Mokėti sudaryti organizacinę valdymo struktūrą pagal veiklos pobūdį ir tipą; • Mokėti atsirinkti būtiniausią informaciją; • Mokėti taikyti duomenų analizės metodus; • Mokėti analizuoti; • Gebėti parinkti sprendimus; • Sugebėti tinkamai reaguoti į rinkos poreikių pokyčius, priimant valdymo sprendimus; • Mokėti taikyti įvairius problemų sprendimo metodus, pagrįsti sprendimus ekonominiais skaičiavimais; • Gebėti priimti sprendimus ir už juos atsakyti; • Gebėti priimti transportavimo sprendimus. 1. TRANSPORTAVIMAS TEORINIU ASPEKTU 1.1 Transportavimo esmė ir uždaviniai Transportas – tai svarbi šalies ūkio šaka, be kurios neįmanoma ūkinės veiklos organizavimas, žmonių kontaktavimas [7, p. 5]. Transportas yra būtinas krovinių pervežimui tarp įmonių, rajonų, šalių taip pat įmonių viduje, nes jis yra neatsiejama logistikos dalis. Logistikos esmę sudaro materialūs srautai, lydimi informacinių ir finansinių srautų. Materialūs srautai – tai medžiagos, žaliavos, komplektavimo dalys, kuras, gatava produkcija, kurie verslo pasaulyje nuolat juda – gabenami iš gamybos į panaudojimo vietas [12, p.121]. Tokiu atveju materialūs srautai negali vykti be transporto dalyvavimo. Transporto logistika – būtina logistikos teorijos ir praktikos dalis, glaudžiai susijusi su kitomis logistikos dalimis. Tokiomis kaip gamyba, pirkimai ir tiekimai, atliekų perdirbimas ir panašiai. Logistikos teorijoje ir praktikoje transportas turi išskirtinę reikšmę, kadangi be jo neįmanoma medžiagų ir žaliavų pristatyti į perdirbimo vietas, o gatavos produkcijos – į vartojimo vietas. Transportas sudaro sąlygas įmonių produkcijai judėti į norimą vietą reikiamu laiku. Dauguma įmonių yra geografiškai nutolusios nuo žaliavų arba prekių rinkos. Tuo tarpu dauguma įmonių ekonominiais sumetimais įsikuria ten kur, susitelkusi pigesnė darbo jėga, ir pagaminamos produkcijos kiekiai yra didesni, nei įmanoma realizuotoji toje vietoje. Transporto logistiką būtina derinti su sandėliavimu, atsargų valdymu ir pan. Tokiu atveju krovinių gabenimą reikia vertinti kaip funkcinę logistikos sistemos dalį. Transportas, kaip logistinės grandinės sudėtinė dalis, leidžia jį vertinti įvairiai [12, p. 122]: • Atskirų transporto rūšių veiksmingumo požiūriu; • Pervežimų organizavimo požiūriu, pristatant krovinius iš siuntėjo į gavėjo sandėlį; • Klientų aptarnavimo požiūriu – be krovinių gabenimo, atliekant krovinių apdorojimo operacijas, sandėliuojant, įpakuojant ir pan. Taigi tokios prielaidos leidžia pasirinkti tinkamiausias transporto paslaugas, kadangi pervežimų kokybė paprastai turi įtakos bendroms sąnaudoms. Kitas labai svarbus dalykas, kad transportas labai svarbi logistinės sistemos grandis, nes tik nuo priklauso, kaip veikia visa logistikos sistema: • Transportavimo proceso dalyvių techninio suderinamumo užtikrinimas; • Transportavimo proceso dalyvių technologinio suderinamumo užtikrinimas; • Transportavimo proceso dalyvių ekonominių interesų suderinamumas; • Bendra planavimo sistema, rengiant ir įgyvendinant įvairius planus ir grafikus. Transportavimo proceso dalyvių techninio suderinamumo užtikrinimas - techninis suderinamumas reiškia transporto priemonių dydžių, būtinų transportinėms talpykloms ir paketams pervežti, suderinamumą [10. p. 11]. Transportavimo proceso dalyvių technologinio suderinamumo užtikrinimas – technologinis suderinamumas leidžia naudotis vienodomis gabenimo technologijomis, sutaupančiomis daug laiko [10, p. 11]. Apibendrinant transporto logistikos esmę ir uždavinius galime pastebėti, kad transporto logistikos sąvoka yra labai plati. Transporto logistika glaudžiai susijusi su kitomis logistikos dalimis, kaip gamyba, atliekų perdirbimas ir pan. 1.2 Transportavimo darbo organizavimas Materialius srautus logistikoje sudaro įvairiarūšiai kroviniai, kurie nuolatos gabenami iš išsiuntimo į paskyrimo vietas. Materialius srautus pirmiausia būtina atitinkamai paruošti. Toks paruošimas apima tris etapus [13, p.111]: • Krovinių įpakavimą, supylimą į transportines talpyklas; • Sustambintų krovinių vienetų paruošimą; • Krovinių transportinį ženklinimą. Krovinių įpakavimą, supylimą į transportines talpyklas - turi atitikti galiojančius krovinių gabenimo standartus konkrečiam kroviniui, t.y.  įpakavimas turi tinkamai atlaikyti visą transportavimo procesą. Įmonės pasilieka sau teisę, nepriimti krovinio transportavimui, jeigu jis nėra tinkamai supakuotas, arba neatitinka užsakyme nurodyto svorio, tūrio. Maksimalus vienos pakuotės svoris 500 kg. Minimalus vienos pakuotės svoris 0,1 kg. Sustambintų krovinių vienetų paruošimas - siekiant pagreitinti transporto priemonių krovimą, sumažinti pakuotėms skirtų medžiagų sąnaudas ir sumažinti krovinių pažeidimus krovimo ir transportavimo metu, yra ruošiami sustambinti krovinių vienetai. Sustambinti krovinių vienetai, arba transportiniai paketai, sudaromi iš mažesnių krovinių vienetų juos sudedant į didesnius ir sutvirtinant įvairiomis medžiagomis. Sustambintiems krovinių vienetams paruošti naudojami padėklai, transportinės talpos ir pagalbinės medžiagos [17]. Krovinių transportinis ženklinimas - tai specialių užrašų ir ženklų rašymas ant krovinio. Ženklinimas paprastai atliekamas gabenant vienetinius krovinius ir sustambintus krovinių vienetus tarptautiniais maršrutais ir vidaus rinkoje. Ženklinimas suteikia galimybes žymiai sumažinti nuostolius bei žalą, patiriamą netinkamai pakraunant ir gabenant krovinius. Taip pat greičiau pasiekti adresatą- krovimu gavėją. Ženklinama dažais, klijuojant etiketes, padengtas permatoma lipnia juosta ar pritvirtinant specialias lenteles [9]. Kroviniai yra skirstomi į septynias rūšis (1. pav.). 1 pav. Krovinių rūšys [12, p. 105] Krovinio rūšys – tai krovinių grupavimas pagal požymius: • Masė; • Turis; • Sudėjimo į rietuves galimybė; • Svorio centras; • Magnetinės savybės ir pan. Krovinių rūšių kiekis vadinamas asortimentu. Krovinio vienetas – tai tam tikras leidžiamas, vienos rūšies krovinių kiekis, kuris sustambinamas juos sudedant ir sutvirtinant. Sustambinti krovinių vienetai dar gali būti vadinami transportiniais paketais. Anot Minalgos (2008) krovinio vienetai paruošiami taip [12, p. 106]: • Sutvirtinant arba surišant; • Pakuojant specialiais įrengimais; • Naudojant plokščius, dėžinius ar specialius padėklus; • Naudojant transportinę tarą – talpyklas, indus ir pan. Lentelėje galime parodyti krovinių vienetų dydžius. 1. lentelė Krovinių vienetų dydžiai [13 p. 112] Rodikliai Dydžiai Masė 0,4 / 3,0 t Aukštis iki 2 m. Pagrindo plotas 0,5/2 m2 Tūris 0,5/4 m3 Prieš išvežant krovinius yra atliekamos šios operacijos: • Įpakavimas; • Grupavimas pagal siuntimo kryptis; • Transportinis ženklinimas; • Masės nustatymas; • Paketavimas; • Sustambintų krovinių vienetų paruošimas; • Konteinerių pripildymas; • Gabenimo dokumentų įforminimas. Organizuojant transporto darbą reikia išsiaiškinti ir nustatyti : • transporto ūkio uždavinius ir sudėtį; • krovinių srautus; • gabenamų krovinių apimtį; • transporto priemonių rūšis ir kiekį; • krovinių pervežimo organizavimo būdus. Krovinio apimtis išreiškiama krovinių apyvarta, o ši savo ruožtu nustatoma pagal krovinių srautus. Krovinių srautu vadinamas krovinių kiekis gabenamas viena tarp dviejų krovinio punktų kryptimi per tam tikrą laiko tarpą. Krovinių srautų dydis paprastai išreiškiamas tonos kilometrais. Bendrą išorinių ir vidinių krovinių srautų sumą sudaro išorinė ir vidinė krovinių apyvarta. Krovinių apyvarta – tai bendras krovinių kiekis per tam tikrą laiko vienetą (pamainą, parą, mėnesį...). Krovinių apyvarta išreiškiama natūriniais rodikliais (tonos, m3 ,vnt....). Taigi tikslus transporto sistemos supratimas yra būtinas sėkmingo transportavimo ir krovinių vežimo prielaida. Transportavimas yra logistinės sistemos dalis, kur turi būti sukurtas efektyvus vadovavimas, jei įmonė nori patenkinti klientų poreikius ir gauti planuojamąjį pelną. Visa tai yra neatskiriamai susiję su kitomis logistikos sudedamosiomis dalimis (2 pav.) 2 pav. Įmonės transportavimo sistema Efektyvus ir veiksmingas šių klausymų sprendimas lemia įmonės ir krovinio siuntėjų, kurie naudojasi jų paslaugomis sėkmę. Kad įmonė išsilaikytų turi tapti daugelio sričių ekspertais: • Vadybos • Darbo su klientais • Kainų • Derybų organizavimo • Maršrutų ir tvarkaraščių sudarymo Bet kuri transporto rūšis duoda pelną tik tada, kai ji atlieka savo darbą, kuriam jinai skirta, t.y. veža krovinius arba keleivius . Visais kitais atvejais turimos tik išlaidos [4, p. 13]. Krovinį siunčiančios firmos privalo gerai žinoti egzistuojančias galimybes bei problemas, kurios gali atsirasti gabenant krovinį, sudarant sutartis, naudojantis krovinis gabenančios įmonės paslaugomis, įvertinant privataus transporto naudingumą bei efektyvumą. Norėdama pasiekti reikiamą efektyvumą krovinius gabenančios įmonės turi palaikyti ryšius su kitais rinkodaros ar gamybos padaliniais bei veiklos sritimis. Kitos veiklos sritys: • Atsiskaitymai (vežimo išlaidos) • Technika (krovimas, transportavimo įrengimai) • Teisinė (sandėlių ir transportuotojų kontaktai) • Pirkimas (tiekėjų pasirinkimas) • Vadyba arba pardavimas (klientų aptarnavimo standartai) • Sandėliavimas (įrenginių teikimas, tvarkaraščiai). Labai didelę reikšmę transportavimo darbui turi, šios paslaugos kaštai ir apmokėjimas. Todėl labai svarbu nustatyti tinkamus transportavimo paslaugos įkainius. 1.3. Transportavimo tarifų nustatymas Krovinių vežimo paslaugų kainas, kurias krovinio siuntėjas arba gavėjas sumoka krovinio vežėjui už gabenimo paslaugą , vadiname krovinio gabenimo tarifais [19, p.179]. Tarifai – tai važtos mokesčiai ir rinkliavos bei jų skaičiavimo taisyklės. Tarifus galima pavadinti kainomis, kuriomis transportas realizuoja savo produkciją – vežimus [13, p. 97]. Krovinių gabenimo tarifai, kaip ir kitos kainų rūšys yra nuolat atnaujinami, kadangi nustatant tarifų dydį didelę įtaką turi rinka. Kaina – pinigų suma, mokama už produktą ar paslaugą, arba vertybių suma, kurią vartotojai išmaino į teisę turėti arba vartoti produktą ar naudotis paslauga [8]. Tarifai yra nustatomi keturiais būdais: • Nenuostolingumo metodas • Orientacija į paklausą • Orientacija į konkurenciją • Pagal kainų skalės metodą Nuostolingumo metodas - šis metodas charakterizuoja pardavimų apimtį, kuriai esant pajamos iš produkcijos realizacijos sutampa su gamybos išlaidomis. Nustatant šį rodiklį yra priimta, kad gamybos išlaidos gali būti suskirstomos į sąlyginai pastovias (nekintančias keičiant gamybos apimtį) išlaidas ir proporcingai gamybos apimčiai kintančias išlaidas [1]. Orientacija į konkurenciją – tai veiksmingas ir teisingas mechanizmas, kurį galima organizuoti bei valdyti, priklausomai nuo ekonomikos rinkos [21]. Taigi, remiantis šiuo kainodaros metodu gamintojas, nustatydamas kainas, remiasi konkurencijos sąlygomis. Savo tarifus paslaugoms jis nustato truputį žemesnius arba aukštesnius negu artimiausio ir stambiausio konkurento. Šis metodas, pirmiausia, naudojamas tose rinkose, kur teikiamos vienarūšės transporto paslaugos. Konkurencijos veiksnio įtaka, priimant sprendimus dėl transporto paslaugų tarifų nustatymo, priklauso nuo rinkos struktūros, t.y. nuo rinkoje dirbančių transporto firmų tipų ir skaičiaus. Orientacija į paklausą - ekonomikoje santykis tarp prekių bei paslaugų kainų, jų kiekio, kurį vartotojas nori ir gali įsigyti per laikotarpį, su sąlyga, kad nesikeičia kiti rinkos elementai (ceteris paribus). Kainos ir vartojimo santykį nurodo vartojimo kreivė [19]. Šiuo atveju firma keičia savo paslaugos kainą, priklausomai nuo paklausos pokyčio, t.y. paslaugos paklausai išaugus, firma padidina savo paslaugos kainą, o paklausai sumažėjus - sumažina, nors gamybos kaštai abiem atvejais gali būti vienodi. Pagal kainų skalės nustatymą - tai terminas, kuris reiškia paslaugų rinkoje pasiūlymų praktiką, naudojant ribotą kainų skaičių. Verslininkas, naudodamas panašią praktiką, realizuodamas savo prekes, nesistengia nustatyti daug įvairių kainų, o sutelkia pastangas realizuoti paslaugas pagal ribotą kainų skaičių, pavyzdžiui, pagal 2-3 kainas. Kainų skalės būna griežtos ir palaikomos tam tikrą laikotarpį. Vieną kartą nustačius kainų skalę, pardavėjui daugiau rūpintis dėl kainų nustatymo nebereikia. Pagrindinis jo rūpestis - kaštai. Jeigu kaštai ar kitos sąlygos keičiasi, pardavėjai, naudojantys kainų skalę ir norėdami ją išlaikyti, dažnai keičia paslaugas, bet ne kainas, kuriomis jas parduoda. Viena iš priežasčių, dėl kurios pardavėjas nenori keisti kainos, tai kainų skalė, kuri pirkėjui yra tam tikra pardavėjo charakteristika [18]. Nė vienoje transporto šakoje nėra tokios apmokėjimo įvairovės už transportavimo paslaugas įvairovės, kaip gabenant krovinius automobilių transportu. Laisvosios rinkos sąlygomis nustatant tarifus arba vežimo kainas ir jas reguliuojant valstybinės organizacijos nedalyvauja. Krovinių vežimo paslaugas dažniausiai teikia privatus sektorius, todėl gabenimo tarifai priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui: • Įmonė turi nuosavą transportą; • Įmonės pagrindinė veikla krovinių gabenimas; • Įmonė atlieka krovos darbus; • Įmonė teikia kitas paslaugas – sandėliuoja ir paskirsto krovinius, tvarko įvairius dokumentus susijusius su krovinio gabenimu. Šie veiksniai daugiausiai lemia krovinių gabenimo kaštus. Gabenant krovinius vietiniais maršrutais, transportavimo kaštai priklauso nuo automobilio keliamosios galios ir nuvažiuoto nuotolio [13, p. 116]. Jei automobilio keliamoji galia yra didelė tai ir už nuvažiuota nuotolį taikomi didesni tarifai ir atvirkščiai kuo mažesnė autotransporto keliamoji galia tuo tarifai mažesni. Tarifų nustatymas yra labai svarbus pačiai įmonei, kadangi paslaugos kaina nustato įmonės rentabilumą ir pelningumą, veikia įplaukas, gautas pardavus paslaugą. Taip pat tai yra priemonė , nustatant tam tikrus santykius tarp įmonės ir jos paslaugų pirkėjų, padedant susidaryti apie įmonę tam tikrą nuomonę, galinčia turėti įtakos tolesnei jos veiklai. Įkainiai yra pagristi sudėties faktorių, vežamo krovinio verte ir konkurencinės rinkos siūlomais įkainiais. Įkainius nustatyti galima pagal keturis pagrindinius principus: • Krovinio svoris; • Krovinio gabaritai; • Krovinio vertė; • Konkurencinės rinkos įkainiai. Įkainius galima reguliuoti, tačiau tai taikoma tik nedaugeliu atveju, kai egzistuoja monopolija, kai yra dideli privilegijų skirtumai tarp vežėjų ir vartotojų ir kai būna tam tikra piktnaudžiavimo, per didelė klientų apmokestinimo ir panašių atvejų kontrolė. Atsižvelgdama į rinkos situaciją, įmonė gali parduoti savo paslaugą vieną kartą nustatytu tarifu arba taikyti lankstaus tarifo politiką [7, p. 110]. Stabilūs , tai yra nekintantys tarifai yra masinio pardavimo rinkose, o lankstūs – individualių sandėrių rinkose. Lankstieji tarifai dažniausiai taikomi teikiant paslaugas. Tokiose įmonėse dažniausiai kiekvieno sandėrio metu sutariama skirtinga tarifo suma. Įprastiniu atveju, kai įmonė nenori, kad perspektyvūs klientai neieškotų kitos alternatyvos ji stengiasi per daug nepakelti kainų. Nustatomos tokios kainos, kurios leistų geriausiai išnaudoti savo pajėgumą, ir kad tiesioginės šios veiklos pajamos padengtų kaštus ir leistų gauti pelno. Tarifo ir perkamų transporto paslaugų kiekio ryšys gana pastovus, todėl šis ryšis formuojamas kaip paklausos dėsnis, teigiantis, kad aukštesnis tarifas mažina paslaugų kiekį, kurį vartotojai nori pirkti [2p. 318]. Vadinas didinant tarifus, transporto paslaugų paklausa mažėja ir atvirkščiai. Be bendrų kainodaros principų, kelių transportu vežamų krovinių tarifams, būdinga tai, kad nenurodomas automobilio, kuriuo bus vežamas krovinys, tipas ir keliamoji galia. Užsakovas, norintis pervežti krovinį, nurodo tik krovinio pavadinimą, jo masės svorį, bei pristatymo vietą. Kiekvienam vežimui įmonė turi parinkti kuo efektyviausias transportavimo priemones ir vežimo būdus. Kadangi kitu atveju tarifai neapmokės išlaidų susijusiu su transportavimu ir neduos norimo pelno. Todėl išsivysčiusiose šalyse krovinių pervežimo įmonės naudoja „laisvus“ tarifus, kurie formuojas konkurencinėje kovoje. Apibendrinant transporto tarifų nustatymą, galime pastebėti, kad norint nustatyti tarifą būtina atsižvelgti į keturis pagrindinius kriterijus: nenuostolingumą, orientaciją į paklausą ir konkurenciją bei kainų skalės nustatymas. 1.4 Nuomoto ir nuosavo transporto panaudojimo galimybės Anot Minalgos (2004) dėl nuolat didėjančios konkurencijos transporto paslaugų rinkoje transporto įmonės turi plėsti teikiamų paslaugų asortimentą ir gerinti jų kokybę. Tai yra daroma dviem kryptimis [15, p. 146]: • Nuolat didinami techniniai transporto pajėgumai; • Ekonominis transporto pajėgumas tiesiogiai siejamas su produkcijos gabenimo kaštais. Geografinį firmos atsargų išdėstymą logistikos sistemoje, turint atitinkamą infrastruktūrinį tinklą ir informacinius pajėgumus, apsprendžia jos transportavimo galimybės. Dėl ypatingos transportavimo reikšmės ir akivaizdžių su juo susijusių sąnaudų, ši veiklos sritis visuomet verčia koncentruoti į ją logistikos vadybininkų dėmesį. Praktiškai visose kompanijose, tiek stambiose, tiek smulkiose, būtinai skiriami vadybininkai, atsakingi už transportą. Transportavimas gali būti organizuojamas: • Nuosavo transporto panaudojimas; • Transporto įmonės samdymas; • Nuosavo ir samdomo transporto panaudojimas. (mišrus) Nuosavo transporto panaudojimas - dar kitaip mokslinėje literatūroje vadinamas žinybinis gali būti apibūdinamas – paslaugos „veik pats“, o ne „sumokėk“. Žinybiniame transportavime dalyvaujančios įmonės paslaugos tokios pačios, kaip ir samdomų vežėjų. Pradėti žinybinį transportavimą – reiškia apspręsti „veikti“, o ne „mokėti“, apskaičiavus, ar labiau apsimoka nuosavu transportu vežti krovinius, ar mokėti už pervežimą [16, p. 219]. Tai vežėjas, kuris sau transportuoja žaliavas ir jau gatavą produkciją. Beveik visos įmonės gali eksploatuoti nuosavą sunkvežimių parką, net jei jį sudarytų ir vienas sunkvežimis. Galime pasvarstyti, kodėl daugelis įmonių siekia įsigyti savo transportą. Viena iš daugelio priežasčių yra siekti aukštesnis aptarnavimo lygio. Minalga (2001) išskiria šiuos nuosavu transportu vežimų privalumus ir trūkumus [14, p. 64]. Privalumai: • Aukšto lygio aptarnavimas; • Patogumas; • Lankstesnis eksploatavimas; • Didesnė kontrolė; • Trumpesnis pristatymo laikas; • Mažesnės produkcijos atsargos; • Mažesni produkcijos nuostoliai; • Vairuotojas gali kartu atlikti ir pardavėjo pareigas; • Sumažintas atsargų dydis; • Reklama; • Galimybė derėtis su samdomais vežėjais. Trūkumai: • Didesnės išlaidos nei samdant; • Grįžimas be krovinio; • Administravimo sugebėjimų trūkumas; • Garažo, biuro išlaikymo ir administravimo našta; • Atsakomybė už krovinio už sugadinimą ir vagystę; • Didesnis dokumentacijos kiekis; • Problemos, susijusios su automobilių gedimais keliuose; • Socialinės problemos, susijusios su profsąjungomis. Taigi įmonės kurios turi nuosavą transportą turi galimybę geriau kontroliuoti ir lanksčiau vadovauti savo sistemai, tenkindama klientų vidinius ir išorinius poreikius. Tai galima pasiekti, kadangi nuosavas vežėjas gali tiesiogiai kontroliuoti, kaip skirstomi sunkvežimiai, maršrutai, sudaromi išvežiojimo tvarkaraščiai. Ši sistema nuosavą transportą naudojančiam vežėjui leidžia kontroliuoti krovinio pristatymo laiką, produkcijos atsargas ir netgi prekių deficitą. Tačiau neužtenka vien nupirkti automobilį ir juo važinėti. Prieš įsigyjant automobilį įmonė turi pagalvoti, ar galės jį išlaikyti. Pagrindinę ir pastovią išlaidų sumą sudarys degalai, taip pat nemažai išlaidų teks skirti padangų keitimui, automobilio paruošimui techninei apžiūrai, automobilio draudimui, tepalų keitimui bei kitiems nenumatytiems remonto darbams, kurie gali kainuoti labai daug. Be to transporto priemonės išlaikymo kaštai gali labai skirtis, nes vienoks išlaikymas yra seno automobilio, kitoks – naujo automobilio. Senam automobiliui gali reikėti pakeisti nemažai detalių, tačiau jie pigesni nei nauji automobiliai, todėl reikia gerai viską apsvarstyti. Todėl reikia gerai apgalvoti, ar ne pigiau būtų samdytis transportą. Transporto įmonės samdymas – tai įmonės, kurios specializuojasi ties pagrindine veikla – transportavimas. Specializuojantis ties tokia veikla yra daugiau laimima. Gamintojai pradeda ieškoti galimybių atsisakyti veiklos, kuri susijusi su produkcijos paskirstymu, šias funkcijas perleisdami logistikos įmonėms. Logistikos įmonės privalo plėsti veiklos sritis, be vežimų ir sandėliavimo pradėti teikti ir kitas reikiamas paslaugas. Tokiu būdu sukurtas paslaugų paketas, kuomet logistikos įmonė perima visas įmonės gamintojos perleidžiamas funkcijas logistikos srityje. Šios paslaugos vadinamos kompleksinėmis logistikos paslaugomis, trečiosios šalies logistika arba trumpiau 3PL. Anot Braškienės (2009) logistikoje transportavimo efektyvumą lemia trys veiksniai [5, p. 59]: • Sąnaudos; • Greitis; • Transporto darbo stabilumas. Sąnaudos – įeina išlaidos krovinių gabenimui tarp skirtingų geografinių objektų. Logistikos sistema turi būti organizuota taip, kad jos bendrosios sąnaudos, vykdant transportavimo funkciją, išlaikytų minimalų lygį. Tuo pačiu reikia prisiminti, kad pigiausių transportavimo būdų ir priemonių panaudojimas ne visuomet reiškia mažiausias krovinių pervežimo sąnaudas. Taip pat labai svarbi pasirinkimą apsprendžianti sąlyga – galimybė užtikrinti krovinio saugumą kelyje, išlaikyti krovinio kokybės standartus, tarptautinius ekologinius reikalavimus ir pan. Pasirinkdamas atitinkamą transportavimo būdą, logistikos vadybininkas pirmiausia turi atsižvelgti į konkrečios transporto rūšies charakteristikas kaštų atžvilgiu [3, p.14]. Automobilių transportas – žemi pastovūs kaštai ( keliai nutiesti, jų techninė būklė palaikoma iš valstybinių visuomeninių fondų); kintami kaštai (kuras, techninis aptarnavimas ir pan.) – vidutinio lygio. Svarbiausias automobilių transporto privalumas yra jo manevringumas. Automobilių manevringumą lemia gerai išvystytas automobilių kelių tinklas ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Automobiliai gerai tinka pristatyti krovinius „nuo durų iki durų“, galimas didelis lankstumas krovinių priėmimo, išdavimo, gabenimo terminų bei transporto priemonės pakeitimo požiūriu. Specializuotais automobiliais įmanoma gabenti įvairios agregatinės būklės krovinius, taip pat sunkiasvorius krovinius (refrižeratoriai, cisternos, silosai ir kt.). Automobilių transportui būdingas palyginti didelis greitis ir nedidelė transportavimo rizika. Kalbant apie automobilių transporto privalumus, reikia pabrėžti, kad krovininiai automobiliai paprastai skirti aptarnauti tam tikrą nedidelį regioną (300–500 km). Tačiau pastaruoju metu krovininiai automobiliai naudojami greitai mažomis partijomis gabenti tarptautinius krovinius. Kai nėra tikslaus vežimų grafiko (eismo laikas nenustatytas), galima sudarius lankstų grafiką prisitaikyti prie nenumatytų terminų. Greitis - tai laikas, reikalingas pilnai atlikti konkretų krovinių pervežimą. Transportavimo greitis ir sąnaudos turi dvejopą priklausomybę. Visų pirma, transporto kompanijos, sugebančios greičiau už kitas pervežti krovinius, paprastai savo paslaugoms nustato aukštesnius tarifus. Antra, kuo greitesnis transportavimas, tuo mažesnį laiką atsargos būna kelyje ir yra neprieinamos vartojimui. Tokiu būdu, pasirenkant labiausiai priimtinus transportavimo būdus, svarbiausia yra išlaikyti greičio ir sąnaudų balansą. Transporto darbo stabilumas – apie šį stabilumą galima spręsti iš laiko tarpų, kuriuos kaskart apima konkretus krovinių pervežimas, ir neatitikimų tarp jų. Šis rodiklis atspindi transporto funkcijos priklausomybę nuo daugelio veiksnių. Tačiau automobilių transportas be visų šių privalumų turi ir trūkumų: • Mažas įkrovimas, • Priklausomumas nuo oro sąlygų, • Aplinkos apsaugos normų vertinimu – neekologiška gabenimo priemonė. Atsiranda ir kitų privalumų, kadangi samdomas vežėjas ne visada gali tinkamai aptarnauti klientus. Firmoms, vežančios produktus, kuriems pakrauti reikia specialios įrangos, sunku rasti vežėjus su specializuota įranga, todėl firmos pačios priverstos transportuoti krovinius. Firmomis vežančioms lengvai pažeidžiamus produktus, kartai sunku rasti samdomus vežėjus, galinčius aptarnauti per nustatytą laiką už prieinamą kainą. Apibendrinant nuomoto ir nuosavo transporto galimybes galime pastebėti, kad nuosavas transportas Lietuvoje yra labiau paplitęs nei samdomas. Visoms firmoms yra sudarytos sąlygos eksploatuoti nuosavą automobilių parką, nors jame ir bus tik vienas automobilis. Taigi įmonės kurios turi nuosavą transportą turi galimybę jį geriau bei lanksčiau kontroliuoti. 1.5. Vežėjų pasirinkimo kriterijai Vežėjai ir krovinio siuntėjai yra logistikos proceso partneriai. Abu privalo atlikti savo operacijas, kad suteiktų tinkamas paslaugas klientams už mažiausią kainą. Lietuvoje licencijuota daugiau nei 2600 vežėjų, kurie kroviniams gabenti įvairiais maršrutais turi 9400 sunkvežimių. [11, p. 11] Gamybinės ir verslo įmonės daugiau laimi specializuodamiesi ties pagrindine savo veikla. Dėl tokios tendencijos verslininkai pradėjo ieškoti galimybių atsisakyti veiklos, susijusios su produkcijos paskirstymu, šias funkcijas perleisdami įmonėms užsiimančiomis krovinių pervežimu. Nes yra patikimiausias būdas neprarandant savo klientų nenukrypti nuo pagrindinės savo veiklos. Tačiau jai yra naudojamos vežėjų paslaugos, labai didelis dėmesys yra kreipiamas į kainas. Tuomet prasideda derybos. Derybos - bendravimo procesas, kurio metu partneriai, remdamiesi skirtingais tikslais bei pozicijomis, siekia rasti abi šalis patenkinantį sprendimą. Šiandieninis pasaulis neįsivaizduojamas be šios bendravimo formos, įgalinančios skirtingų tikslų turinčias puses pasiekti savų interesų įgyvendinimo [6]. Pradedant derybas vežėjai privalo nustatyti konkrečias kainas savo paslaugoms ir aptarnavimo lygiui. Pradinė kaina yra būtina, kadangi daugelis susitarimų vyksta kainos kėlimo principu. Tai leidžia vežėjui ir krovinio siuntėjui bendradarbiauti, su galimybe sumažinti vežėjų pradinę kainą. Anot Minalgos (2001) nustatant transportavimo kainas, būtina siekti, kad būtų galima [14, p. 69]: • Nustatyti lengvai suprantamą ir paprastą taikyti kainų sistemą; • Garantuoti, kad kaina nustatytą laiką bus stabili; • Garantuoti, kad vežimų apimtis nustatytą laiką nesikeis; • Visoms vežėjų ir gavėjų būvimo vietoms bei prekėms taikyti vienodą kainų nustatymo sistemą; • Supaprastinti sąskaitų už krovinių transportavimą tvarkymą ir apmokėjimą; • Integruotis į elektroninio duomenų pasikeitimo sistemas; • Pereiti prie kompiuterinės kainų ir transporto veiklos audito sistemos. Dauguma vežėjų naudoja naujausias kainų nustatymo programas, kurios tiksliai apskaičiuoja pervežimų kainas ir krovinio siuntėjo poreikius. Tačiau yra viena sąlyga – šios programos nuolat turi tobulėti, nes pasenę metodai gali bet kuriuo laiku nebetikti. Atsižvelgiant į dideles investicijas įrangai, aparatūrai bei savo veiklos išlaidoms, vežėjai supranta, kad norint gauti pelną ir reikiamai aptarnauti klientus, labai svarbus yra maršruto planavimas. Daug automobilių valdančios transporto firmos gali gauti labai didelę naudą optimizuodamos maršrutus ir atlikdamos išankstinį vežimų planavimą. Kai yra visiškai įdiegti kelių transporto rinkos standartai, tuomet iš esmės pasikeičia bendradarbiavimas tarp vežėjų ir siuntėjų, o rezultatai – plati siuntėjo poreikiams pritaikytų transporto paslaugų įvairovė. Tradicinėse paslaugų sferose – krovinio paėmimas ir pristatymas, transporto priemonių prieinamumas, pristatymo laikas, paslaugų pastovumas – vyksta konkurencinis spaudimas, todėl gerėja paslaugų lygis. Vežėjai buvo priversti vystyti kliento aptarnavimo paslaugų sferą, kad patenkintų vis didėjančius klientų poreikius. Iš tokio tobulinimo laimėjo krovinio siuntėjas ir tam, kad gautų pelną, privertė vežėjus dirbti kiek galima efektyviau ir produktyviau [16, p. 208]. Nustatyta, kad visų rūšių vežėjai vysto rinkodaros veiklą, turi suformulavę strateginės veiklos uždavinius ir apibrėžę veiklos taktiką. Daug sėkmingesnis tų darbas, kurie veiklą perorganizuoja iš į realizacija orientuotų – į rinkodarą. Vežėjai kurie yra orientuoti į realizaciją, labiau atkreipia dėmesį į kliento prašymą, o vežėjai, orientuoti į rinkodarą,iškarto numato kliento reikalavimus. Vežėjai kurie orientuoti į realizaciją, visų pirma labiau kreipia dėmesį į krovinio transportavimo paslaugas, kurie atlieka ir beveik visai nesistengia integruoti savo veiksmų su siuntėjo pristatymo operacijomis. 2. lentelė Vežėjų skiriamieji bruožai [16, p. 210] Skiriamieji bruožai Vežėjai, orientuoti į realizaciją Vežėjai, orientuoti į rinkodarą Supratimas apie vežėjo verslą Transportavimas Rinkodaros skatinimas Funkcijos supratimas Pagrindą sudaro krovinio vežimo atlikimo užduotys. Vežimas yra galutinis rezultatas. Sutelkia dėmesį į atliekamus veiksmus. Pagrindą sudaro platinimo aplinka. Vežimas - būdas galutiniam rezultatui pasiekti. Sutelkiamas dėmesys į rinkodarą. Strateginis šios problemos traktavimas Pagrindą sudaro paslaugų priemonės ir aptarnavimas. Pabrėžiamas gamybos supratimas. Sutelkia dėmesį į klientų keliamus reikalavimus krovinio vežimui. Pagrindą sudaro visa rinkodarą remianti sistema. Pabrėžiamos jos funkcijos. Sutelkia dėmesį į rinkodarą, rinkos platinimo ir paskirstymo poreikių tenkinimą. Vadybos metodika Bando pritaikyti klientų poreikius savo sistemoms. Reaguoja į klientų reikalavimus. Tikslas – parduoti transportavimo paslaugas ir laiku pristatyti krovinį. Bando prisiderinti prie klientų paskirstymo poreikių. Sutelkia dėmesį į rinkodarą ir rinkos plėtrą, paskirstymo poreikius. Stengiasi prisitaikyti prie klientų produktų paskirstymo poreikių. Atliekamos funkcijos Tikslas – sumažinti kainas ir laiku pristatyti krovinį. Yra suinteresuoti atliekamų operacijų efektyvumu. Sutelkia dėmesį į atliekamų operacijų produktyvumą. Yra suinteresuoti kompromisu tarp kliento aptarnavimo ir paskirstymo sąnaudų. Suinteresuoti kliento aptarnavimo efektyvumu. Sutelkia dėmesį į atliekamų operacijų produktyvumą. Kai egzistuoja didelė konkurencija, dalis vežėjų orientuojasi į tas rinkos segmentacijos strategijas, kurios leistų firmoms išplėsti savo apimtis ir šitaip padidinti pelną. Tačiau kai kurie vežėjai pradėjo skirstyti rinkas, atsižvelgdami į kliento pageidaujamą aptarnavimo lygį. Tai ir yra paklausos lankstumas kainų atžvilgiu, kai kaina priklauso nuo perkamų transportavimo paslaugų kiekio. Vežėjų paslaugų paklausa skiriasi atsižvelgiant į tai, kokį firma siūlo transportavimo lygį ir aptarnavimo apimtis. Vežėjams rinkodaros veiklos svarba ir toliau didės, įvertinant struktūrinius pokyčius, vykstančius prekių rinkoje. Taigi vežėjui pasirinkti sudaroma kriterijų lentelė (3 lentelė). Kiekvienas kriterijus vertinamas pagal svarbos eiliškumą. Apibendrinus lentelėje nurodytus kriterijus pagal svarbos eiliškumą nustatomas kiekvieno vežėjo reitingas. 3. lentelė Vežėjų kriterijai pagal svarbos eiliškumą [16, p. 136] Eil. Nr. Kriterijaus pavadinimas Svarbos eiliškumas 1. Pristatymo laiko patikimumas 1 2. Transportavimo sąnaudos 2 3. Bendras pristatymo laikas 3 4. Lankstumas keičiant tarifus 4 5. Finansinis stabilumas 5 6. Papildomi krovinių apdorojimo įrenginiai 6 7. Papildomos paslaugos komplektuojant ir pristatant 7 8. Krovinio apsauga nuo nuostolių ir grobstymo 8 9. Ekspedijavimas 9 10. Personalo kvalifikacija 10 11. Ilgalaikė kontrolė 11 12. Pasirengimas aptarnavimų pokyčiams 12 13. Maršrutų lankstumas 13 14. Paslaugų paketai 14 15. Užsakymo procedūros 15 Lentelėje pateikti duomenys apdoroti nuosekliai: • Pagal svarbos eiliškumą; • Vežėjų atranka, remiantis rinkodaros transporto paslaugų rinkoje atliktais tyrimai; • Įvertinami vežėjų kriterijų atitikimo laipsniai; • Apskaičiuojamas vežėjo reitingas įvertinant kiekvieną veiksnį; • Apskaičiuojamas reitingas ir tuomet jau parenkamas vežėjas. Kiekvieno vežėjo reitingas apskaičiuojamas nurodytais kriterijais, atsižvelgiant į svarbos koeficientus, gaunamus dalijant bendrą veiksnių kiekį iš eiliškumo svarbos. Nežiūrint to, kad, ekspertų vertinimu, dalies vežėjų reitingas būtų vienodas, kriterijų svarbos įvertinimas, kuris remiasi svarbos koeficientu, suteiktų galimybę pasirinkti palankesnius vežėjus. Taigi tokiu paprasčiausiu vežėjų pasirinkimo būdu galima sužinoti tik orientacinį įvertinimą. Galutinai pasirenkant naudojami sudėtingesni kiekybiniai metodai ir modeliai, paremti teoriniais operacijų tyrimais, tam tikrų funkcijų sąnaudų analize ir pan. Apibendrinat vežėjų pasirinkimo kriterijus galime pastebėti, kad vežėjai ir siuntėjai logistikos procese turi būti partneriai, kad sėkmingai vyktų visas bendradarbiavimas. Siuntėjas turi teisę su vežėju pradėti derybas, kad krovinys į reikiamą vietą būtų nugabentas kuo pigiau. Norint vežėjui gauti pelną, jo darbe yra labai svarbus aspektas, tai maršruto planavimas. Vežėjai yra skirstomi į dvi grupes, tai vežėjai, orientuoti į rinkodarą ir vežėjai, orientuoti į realizaciją. 2 . UAB „MAKVEŽA“ TRANSPORTO DARBO TOBULINIMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ 2.1 UAB „Makveža“ pristatymas UAB "Makveža" jau 12-us metus sėkmingai rinkoje dirbanti statybinių ir apdailos medžiagų prekybos sistema. Įmonė įsteigta ir įregistruota 2000 metais Kėdainių miesto valdyboje, rejestro Nr. AB 00 – 3. Įmonės kodas 161621777. Bendrovė veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir kitais įstatymais bei Vyriausybės norminiais aktais, reguliuojančiais bendrovių veiklą bei bendrovės įstatais. UAB "Makveža"  - dinamiška ir ambicingus tikslus sau kelianti įmonė, orientuota į maksimalų klientų pasitenkinimą ypač patraukliomis prekių kainomis ir plačiu siūlomų prekių asortimentu. Pradėjusi veiklą nuo vieno Vilniaus filialo 2000-ųjų pavasarį UAB „Makveža“ išaugo iki daugiau nei 500 darbuotojų komandą turinčios ir sparčiai besiplečiančios įmonės. Per 12 sėkmingos veiklos metų UAB „Makveža“  subūrė profesionalų darbuotojų kolektyvą, į kurį nuolat įsilieja vis naujų energingų žmonių. Atskiruose skyriuose dirba tikrieji savo sričių profesionalai, jie visada pagelbės klientams visais rūpimais klausimais. Įmonėje yra suburtas geras vadybininkų - konsultantų kolektyvas, galintis konsultuoti techniniais klausimais ir išspręsti iškilusias problemas, susijusias su renovacija, naująja statyba ir kitais klientams rūpimais klausimais. Bendrovės veiklos tikslai – tenkinti privačius interesus, gauti pelną teikiant pervežimų paslaugas, vykdant didmeninę ir mažmeninę prekybą. Pagrindinė UAB „Makveža“ veikla, mažmenine ir didmeninė prekyba apdailos ir statybinėmis medžiagomis, įrankiais ir namų ūkio prekėmis. UAB “Makveža” valdymo struktūros kūrimą lėmė suformuluoti tikslai ir strategija. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos sau atsakymų ieškojo įmonės vadovai, kurdami organizacijos valdymo struktūrą, buvo: • kokie yra trumpalaikiai įmonės tikslai? • kokie yra ilgalaikiai įmonės tikslai? • koks turi būti mažiausias personalo skaičius, kad projektuojama struktūra efektyviai funkcionuotų? • kokios ir kiek valdymo technikos (ryšių priemonių, personalinių kompiuterių ir t.t.) reikia projektuojamai organizacijai? • kiek reikia pradinių lėšų, kad įmonė galėtų sėkmingai plėtoti savo veiklą ir išsilaikytų, kad investuotas kapitalas padarytų apyvartą ir duotų pelną? Atsakius sau į šiuos klausimus, buvo nutarta diegti linijinę valdymo struktūrą kuri pavaizduota (3 pav.). Joje yra minimalus valdymo pakopų skaičius, aiškiai išreikštas pavaldumas. Kiekvienas vadovas atlieka visas valdymo funkcijas, ir linijinė struktūra reikalauja iš kiekvieno vadovo plataus žinių spektro. Priimami sprendimai čia grindžiami ne analize, atliktais tyrimais, o vadovo intuicija. Priimami sprendimai čia grindžiami ne analize, atliktais tyrimais, o vadovo intuicija. 3 pav. UAB „Makveža“ bendra organizacinė valdymo struktūra UAB „Makveža“ dirba 500 darbuotojų. Šiuo metu Lietuvoje yra 23 filialai. Aukščiausias bendrovės valdymo organas – įmonės akcininkai. Komerciniam direktoriui tiesiogiai pavaldūs: finansų skyrius, tiekimo skyrius, personalo skyrius, ūkio dalies vadovas, plėtros vadovas. Finansų skyriui vadovauja vyr. finansininkė kuriai tiesiogiai pavaldūs yra buhalteriai ir apskaitininkai. Buhalteriams yra pavaldūs prekybos centrų vyr. kasininkai ir didmeninės prekybos vadovai, bei tiekimo vadovas. Apskaitininkams yra pavaldūs sandėlio vadovai, bei darbuotojai tiesiogiai susija su prekių priėmimu. Tiekimo skyrius atsako už prekių pirkimą ir pristatymą prekybos centrams. Tiekimo skyriui vadovauja, tiekimo vadovas, o jam tiesiogiai pavaldūs tiekimo vadybininkai ir analitikai. Personalo skyrius vykdo darbuotojų atranką, priima ir atleidžia iš darbo, tvarko su tuo susijusius dokumentus. Generaliniam direktoriui tiesiogiai pavaldūs prekybos centrų vadovai. Visi bendrovės darbuotojai turi pareigines instrukcijas, kurioje nurodytos darbuotojų teisės, pareigos, atsakomybė bei pavaldumas. Minėtas instrukcijas tvirtina UAB „Makveža“ generalinis direktorius. Mažmeninė prekyba, tai visi prekybos centrai aptarnaujantis pirkėjus, apsiperkančius prekybos centruose. Mažmeniniai prekybai vadovauja prekybos centrų pamainų vadovai, o už pačia prekybą atsako prekybos centrų pardavėjai – konsultantai. Sandėliai atsako už prekių priėmimą iš tiekėjo ir išdavimą pirkėjui. Sandėliams vadovauja sandėlio vadovai, o jam pavaldūs sandėlininkai ir krovėjai. Didmeninės prekybos skyrius atsako už prekių pardavimą didmenininkams, sutarčių pasirašymą, sąskaitų faktūrų, važtaraščių, išankstinio apmokėjimo sąskaitų išrašymą, prekių išvežiojimą klientams. Šiam skyriui vadovauja didmeninės prekybos vadovas o jam pavaldūs yra didmeninės prekybos vadybininkai. Didmeninės prekybos vadybininkai yra atsakingi už transportavimo paslaugų organizavimą jiems tiesiogiai pavaldūs yra vairuotojai. Didmeninės prekybos ir logistikos valdymo struktūra pavaizduota (4 pav.). Didmeninės prekybos ir logistikos skyrių panagrinėkime plačiau. Bendrovėje dirba 38 vairuotojai, jie atsako už krovinių pervežimą bei dokumentų tvarkymą. Už automobilių remontą atsakingos kitos įmonės su kuriomis UAB „Makveža“ yra sudariusi transporto priemonių aptarnavimo, priežiūros bei remonto paslaugų pirkimo sutartis. 4 pav. Didmeninės prekybos ir logistikos padalinio organizacinė struktūra 2.2. UAB „Makveža“ transporto darbo organizavimas UAB „Makveža“ darbuotojai atsakingai dirba, norėdami savo klientams suteikti optimalias gaminių transportavimo paslaugas. Prekių transportavimas yra greitas ir patikimas. Šį įmonė yra patenkinta galėdama pateikti lanksčias paslaugas ir tenkinti klientų specifinius poreikius. Į įmonės prekybos padalinius ir iš jų prekės gabenamos įvairiai. Tai galima parodyti grafiškai. 5 pav. UAB „Makveža“ prekių transportavimo būdai Tiekėjai į prekybos centrus ir mažesnius padalinius prekes veža savo transportu, sutartyje nurodytų laiku ir nurodytais kiekiais. Pirkėjai yra susiskirstę į kelias grupes. Dalis pirkėjų prekes išsiveža savo transportu, kita dalis samdosi konkurentų transportą (privačius vairuotojus dirbančius pagal patentą, taksi automobilius). Ir dalis klientų naudojasi įmonės teikiamomis transportavimo paslaugomis. Klientas sudaręs transportavimo sutartį už vieną kilometrą sumoka po 5 litus. Logistikos padalinio vadybininkas perduoda dokumentus įmonės vairuotojui kuris privalo pristatyti prekes sutartyje nurodytu laiku ir adresu. Jis dokumentus perduoda sandėlininkui, kuris organizuoja prekių surinkimo ir pakrovimo į transporto priemonę darbus. Visi darbai organizuojami sistemingai, klientas visada lieka patenkintas nes jo krovinys iki sutartos vietos atkeliauja laiku. Įvykus nenumatytiems nesklandumams (transporto priemonės gedimas, nepalankių oro sąlygų), klientas yra perspėjamas telefonu ir sutariamas kitas, jam patogus laikas. Šiuo metu visoje Lietuvoje yra 23 MOKI – VEŽI filialai. Kiekvienas filialas turi po vieną arba dvi transporto priemones. Įmonė išviso turi 38 transporto priemones, tai krovininiai įvairių markių 12 – 14 metų senumo automobiliai. Transporto parkas yra gana senas, įmonė lėšų jo atnaujinimui neskiria, todėl transporto priemonės dažnai genda, o jų išlaikymas kiekvienais metais brangsta. 2.3. Kaštai transporto išlaikymui Kuro išlaidų padidėjimas priklauso nuo kuro kainų, tad kylant kuro kainoms transportavimas tampa vis labiau nuostolingas ir bendrovė kelia teikiamų paslaugų kainą. Dėl to prarandama nemaža dalis klientų, kurie atsisako transportavimo paslaugų dėl padidėjusių kainų ir renkasi kitas alternatyvas: konkurentų transportą, mažesnių gabaritų prekes veža nuosavu ar visuomeniniu transportu. Dėl sumažėjusios paslaugų paklausos padalinio išlaikymas tampa nuostolingu. Tuomet galime paskaičiuoti visų automobilių transporto sąnaudas. Išlaidos kurui yra tiesiogiai susijusios su automobilio nuvažiuotu atstumu: Apytiksliai vienos įmonės transporto priemonės sunaudojamo dyzelio kiekis pasikrovus 100 kilometrų yra 35 litrai. Iš viso per vieną mėnesį automobilis nuvažiuoja apie 1000 km. Tuomet transporto priemonei vienam mėnesiui reikia: 1000 x 35 / 100 = 350 litrų dyzelio. Vieno litro dyzelio kaina vidutiniškai kainuoja 3,5 Lt be PVM, todėl degalai kainuos vienam mėnesiui: 3,5 x 350 = 1225 Lt Tokiu būdu galime paskaičiuoti UAB „Makveža“ 38 transporto priemonių kuro išlaidas per mėnesį. Visi automobiliai per mėnesį maždaug nuvažiuoja vienodą kilometrų kiekį 1000 km.. (išskyrus žiemos metu (nuo spalio pradžios iki kovo pabaigos), kadangi žiema per mėnesį vienas automobilis nuvažiuoja maždaug apie 300km.). 1000 x 38 = 38000 km 38000 x 35 / 100 = 13300 l 13300 x 3,5 = 46550 Lt Taigi degalams per mėnesį išleidžiama: 46550 Lt Ne sezono metu ((300 x 38) x 35 / 100) x 3,5 = 13965 Lt UAB „Makveža“ vairuotojams moka nuolatinį vidutinį atlyginimą, kuris yra 1500 Lt per mėnesį. Įmonėje dirba 38 vairuotojai. VA = StA x Vn Čia: VA – vairuotojų atlyginimams išleidžiama pinigų suma, per mėnesį StA – sutartinis vairuotojų mėnesinis atlyginimas Vn – dirbančių vairuotojų skaičius įmonėje. VA = 1500 x 38 = 57000 Lt Taigi vairuotojų atlyginimams per mėnesį išleidžiama 57000 Lt Išlaidos automobilio tepalams paprastai skaičiuojamos nuo nuvažiuoto atstumo ir dažniausiai yra normuotos. Jas galime apskaičiuoti taip: Ik2 = q1 x Qt Čia: q1 – tepalų norma vienam pravažiuotam kilometrui Qt – 1 ltr. tepalų kaina Paskaičiuosime kiek visiems įmonėms automobiliams, kurie yra susiję su transportavimu išleidžiama tepalams, jei automobiliai nuvažiuoja 1000 km Ik2 = 0.0006 x 1000 x 10 = 6 Lt. Taigi vieno automobilio tepalams per mėnesį išleidžiama 6 Lt. Vadinas visų transporto priemonių išlaidos tepalams bus: 6 x 38 = 228 Lt Žiemos metu (0,0006 x 300 x10) x 38 = 68,40 Lt Amortizacijos išlaidos: (padangoms, gesintuvams, būtiniausioms atsarginėms detalėms ir remontui), dažniausiai skaičiuojamos atsižvelgiant į nuvažiuotą atstumą: Ik3 = S x qm Čia: qm – vieno nuvažiuoto kilometro tarifas Ik3 = 1000 x 0,5 = 500 Lt Taigi vieno automobilio amortizacijai per mėnesį išleidžiama 900 Lt. Vadinasi visų įmonės transporto priemonių amortizacijos išlaidos bus: 500 x 38 = 19000 Lt Žiemos metu (300 x 0,5) x 38 = 5700 Lt Draudimo išlaidos: Vieno automobilio draudimas metams kainuoja 950 Lt Mėnesio suma: 950 / 12 = 79,16 Lt 79,16 x 38 = 3008 Lt Vilkiko puspriekabės draudimas metams kainuoja - 80 Lt 80 /12 = 6,66 Lt 6,66 x 38 = 253,08 Lt Iš viso draudimo išlaidų: 3008 + 253,08 = 3261,08 Lt Kelių mokesčio išlaidos: Kroviniai vežami tik Lietuvoje, tai už kelius Lietuvos teritorijoje vienai parai mokamas 20 Lt kelių mokestis. 20 x 365 = 7300 Lt 7300 /12 = 608,33 Lt 608,33 x 38 = 23116, 66 Lt Techninės apžiūros išlaidos: Įmonės transportas priskiriamas prie N2 klasės krovininių automobilių, kurių bendroji masė viršija 3,5 t. ir vykdančių vidaus vežimus. Pagal techninės apžiūros centro duomenis į metus už vieną automobilį reikia mokėti 72 Lt. 72 / 12 = 6 Lt 6 x 38 = 228 Lt Kitos išlaidos susijusios su transporto priemonių išlaikymu: automobilių plovimas ir kitos išlaidos pagal pateiktus vairuotojų čekius. Iš viso kitų išlaidų – 570 Lt Kaip matome iš pateiktų skaičiavimų, jei įmonė už kiekvieną kilometrą iš klientų ima po 5 lt, tai per mėnesį ji iš transporto paslaugų uždirba: 1000 x 5 = 5000 Lt 5000 x 38 = 190000 Lt Žiemos metu 300 x 5 x 38 = 57000 Lt 4. lentelė Įmonės transporto vieno mėnesio išlaidos ir pajamos sezono metu Eil. Nr. Pajamų arba išlaidų pavadinimas Suma, Lt 1. Išlaidos vairuotojų atlyginimams 57000 Lt 2. Išlaidos kurui 46550 Lt 3. Išlaidos automobilio tepalams 228 Lt 4. Amortizacijos išlaidos 19000 Lt 5. Draudimo išlaidos 3261.08 Lt 6. Kelių mokesčio išlaidos 23116.66 Lt 7. Techninės apžiūros išlaidos 228 Lt 8. Kitos išlaidos 570 Lt 9. Vieno mėnesio pajamos 190000 Lt 190000 - 57000 - 46550 - 228 - 19000 - 3261,08 - 23116.66 - 228 - 570 = 40046,26 Lt 5. lentelė Įmonės transporto vieno mėnesio išlaidos ir pajamos ne sezono metu Eil. Nr. Pajamų arba išlaidų pavadinimas Suma, Lt 1. Išlaidos vairuotojų atlyginimams 57000 Lt 2. Išlaidos kurui 13965 Lt 3. Išlaidos automobilio tepalams 68.40 Lt 4. Amortizacijos išlaidos 5700 Lt 5. Draudimo išlaidos 3261.08 Lt 6. Kelių mokesčio išlaidos 23116.66 Lt 7. Techninės apžiūros išlaidos 228 Lt 8. Kitos išlaidos 1140 Lt 9. Vieno mėnesio pajamos 57000 Lt 57000 - 57000 - 13965 - 68,40 - 5700 - 3261,08 - 23116,66 - 228 - 1140 = (-47479,14) Lt Iš paskaičiavimų matome, kad įmonės transportas puse metų dirba pelningai, kitą pusę metų nuostolingai. Deja sezono metu uždirbtas pelnas nepadengia antrojo pusmečio nuostolių. 40046,26 + (-47479,14) = (-7432,8) / 2 = (-3716,44) Lt Pagal atliktus skaičiavimus matome, kad įmonė kas mėnesį teikdama transportavimo paslaugas patiria 3716,44 litų nuostolį. 2.3. UAB „Makveža“ transporto darbo tobulinimo analizė 2.3.1. UAB „Makveža“ darbuotojų apklausos metodika Tyrimas buvo atliktas telefoninės apklausos metodu. Telefoninės apklausos metodas pasirinktas dėl keleto priežasčių: • vienas tinkamiausių metodų norint greitai gauti reikiamą informaciją iš žinomos tyrimo subjektų grupės; • pasižymi mažiausiomis laiko ir finansų sąnaudomis, kadangi visi įmonės filialai tarpusavyje telefonu bendrauja nemokamai, be to didesnė tikimybė gauti atsakymus nei siunčiant anketą elektroniniu paštu. • plačiai paplitęs tyrimo metodas. Anketos klausimyną sudaro 12 aiškiai ir suprantamai suformuotų klausimų, kurie padeda nustatyti respondentų požiūrį į transporto darbo organizavimą UAB „ Makveža“. Tyrime dalyvavo 60 respondentų. Apklaustieji įmonėje dirbantys darbuotojai, tiesiogiai susiję su transportavimo paslaugų darbo organizavimu. Visi apklaustieji noriai talkino. Surinkta informacija susisteminta ir apdorota, tai atlikta tokiu būdu, kuris suteikia galimybę, kuo tiksliau pateikti gautus tyrimo rezultatus. Atliktos apklausos rezultatų analizės išsamesnis atlikimas, sąlygoja esamos situacijos aiškesnį pateikimą, bei pagrindinių išvadų ir apibendrinimų formulavimą. Todėl sekančiame šio tyrimo etape, rezultatams pateikti, naudojamas grafinis duomenų analizės principas, kuris leidžia susidaryti aiškesnę nuomonę apie nagrinėjamą situaciją. Aprašant tyrimo duomenis, bus nurodoma, kaip pasiskirstė respondentų atsakymai į konkretų klausimą. Tai bus atlikta vaizdine forma. 2.3.2. UAB „Makveža“ darbuotojų apklausos rezultatų apibendrinimas UAB „Makveža“ darbuotojus apklausiau, norėdama išsiaiškinti, kokia yra jų nuomonė apie transporto darbo organizavimą įmonėje. . 6 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas apie darbą įmonėje Gauti rezultatai 6 pav. rodo, kad įmonėje didžiausia dalis darbuotojų dirba nuo 1 iki 5 metų. UAB „Makveža“ personalo skyriaus vadovas labai atsirenka žmones prieš priimant į darbą. Ši nuomonė yra grindžiama tuo, kad jaunas kolektyvas labiau prisitaiko prie šiuolaikinių technologijų, gali pasiūlyti naujų idėjų, o visa tai įmonėje yra lengviau išlikti šiuolaikinėje konkurencinėje rinkoje. Tačiau (33%) visų įmonės darbuotojų darbo stažas įmonėje sudaro 5 ir daugiau metų vadinasi yra ir lojalių įmonei darbuotojų, kurie turi didelę darbo patirtį. Ir nemaža dalis darbuotoju nėra išdirbę net vienerių metų. 7 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas, ar įmonė veikia stabiliai Kaip matome iš 7 pav. (67%) visų apklaustųjų teigia, kad įmonė veikia stabiliai. Toks pasiskirstymas sąlygoja, kad įmonė turi daug lojalių klientų. Aukštas klientų prisirišimas parodo, kad klientai teikia pirmenybę UAB “Makveža” teikiamoms paslaugoms. Šie klientai yra mažiau jautrūs kainų pokyčiui ir atsparesni marketingo veiksmams, kurių dažnai imasi konkurentai. Prisirišę klientai dažniausiai efektyviausiai reklamuoja tai ką patys perka. Be to, prisirišę klientai visada yra lojalūs, tačiau lojalūs klientai ne visada yra prisirišę. (25%) apklaustųjų tvirtina, kad įmonės veikla nėra stabili. Likusieji (8%) šiuo klausymu neturi nuomonės ir nežino kaip į jį atsakyti kadangi įmonėje dirba neseniai. 8 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas apie transporto darbo organizavimo lygį Gauti rezultatai 8 pav. rodo, kad (66%) darbuotojų mano jog įmonėje transporto darbo organizavimo lygis yra žemas. (17%) atsakė, kad aptarnavimo lygis yra aukštas. Likusiųjų (17%) apklaustųjų neturi nuomonės šiuo klausymu. 9 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas kokios priežastys tai įtakoja Kaip matome iš 9 pav. respondentų atsakymų pasiskirstymo (42%) mano, kad transportavimo paslaugų kokybės lygį lemia darbuotojų kvalifikacija, tačiau (41%) teigia, kad didelė darbuotojų patirtis. Nėra darbuotojams suteikiama galimybė nuolat tobulinti savo žinias įvairiuose mokymuose, seminaruose, konferencijose, stažuotėse. Įmonė nelabai stengiasi, kad darbuotojai sužinotų apie naujas technologijas, darbo metodus, medžiagas ir pasiektų geresnių rezultatų. Įmonėje tarpusavyje nevyksta darbuotojų žinių mainai, kurie užtikrintų kryptingą tobulėjimo procesą bei žinių pasidalijimą tarp patyrusių specialistų. Ir (17%) apklaustųjų mano, kad aptarnavimo kokybė priklauso nuo klientų skaičiaus. Nes kuo didesnis klientų skaičius tuo sudėtingiau visus tinkamai aptarnauti, pagal jų poreikius. 10 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas dėl kokių priežasčių, klientai renkasi įmonės transporto paslaugas 10 pav. rezultatai akivaizdžiai rodo, kad (42%) įmonės darbuotojų mano, kad klientai renkasi jų transporto paslaugas dėl patikimumo. Klientui labai svarbu, kad prekė į nurodytą vietą butų pristatyta patikimai ir laiku. Įmonė kasdien veža įvairūs krovinius į didžiuosius Lietuvos miestus ir atokiausius Lietuvos kampelius nuo vienos paletės iki 25 tonų. (33%) respondentų mano, kad jų transporto paslaugas renkasi dėl kainos. Įmonė veždama krovinius į kitus miestus, kaina skaičiuojama už kilometrus. Kilometro kaina priklauso nuo automobilio. Organizuojamas pilnos apimties, dalinių, smulkių, izoterminių ir negabaritinių krovinių gabenimas visoje Lietuvoje. Įmonėje įdiegta sekimo sistema leidžia kontroliuoti saugų krovinio pristatymą nuo pakrovimo siuntėjo sandėliuose iki iškrovimo nurodytam gavėjui. Ir (25%) apklaustųjų mano, kad klientai renkasi įmonės transportavimo paslaugas, kadangi įmonėje dirba profesionalūs darbuotojai, kurie suorganizuos greitą krovinio pristatymą. 11 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas ar transporto darbo lygis atitinka kainą Gauti rezultatai 11 pav. rodo, kad apklaustieji beveik vienareikšmiškai teigia, kad transportavimo paslaugų organizavimo lygis atitinka kainą. Kaip buvo minėta anksčiau, kad įmonė už transporto paslaugas yra nustačiusi 5 Lt. tarifą, tad klientas moka už nuvažiuotą kilometrų skaičių. Prekės pristatomos visada laikų. Likusieji respondentai pasiskirstė po (8%) su tvirtinimu, kad neatitinka transporto darbo lygis kainos, nes didesniais atstumais krovinius vežantys klientai, moka pakankamai daug, įmonė neteikia iškrovimo ir prekių užnešimo paslaugų, vairuotojas važiuoja vienas. (8%) nežinojo kaip atsakyti į šį klausimą. 12 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas ar transporto darbo kokybė UAB „Makveža“ atitinka konkurentų lygį rinkoje Kaip matome iš 12 pav. respondentų atsakymų pasiskirstymo (44%) mano, kad iš dalies transporto darbo kokybė atitinka konkurentų lygį rinkoje. (20%) apklaustųjų įmonės darbuotojų tvirtina, kad transporto darbo kokybė pilnai atitinka konkurentus rinkoje. Tinkamai pasirinkta rinka nulėmė transporto paslaugų sėkmę. Iš daugybės galimų rinkų UAB „Makveža“ pasirinko tą, kurioje jos galimybės didžiausios. Įmonei buvo suteikta reikalinga informacija, kuri padėjo įvertinti įvairius faktorius, turinčius įtakos transporto darbo kokybei. Įmonė suprato ir tinkamai įvertino rinką – pagrindinius jos dalyvius, kaitos tendencijas. Ši informacija padėjo išvengti reikšmingų klaidų, nuspėti rinkos dalyvių veiksmus, prognozuoti. (30%) respondentų mano, kad įmonė neatitinka esamų rinkos konkurentų. 13 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas apie problematiškiausias sritis UAB „Makveža“ transporto organizavimo procese Gauti rezultatai 13 pav. rodo, kad įmonės problematiškiausia sritis yra nepakankami pervežimo pajėgumai, tai buvo (67%) respondentų nuomonė. Tai lemia įmonės turimų automobilių amortizacija, kadangi transporto priemonės, kaip jau buvo minėta ankstesniame skyrelyje yra 12 - 14 metų senumo. Likusieji respondentai pasiskirstė taip: (23%) mano, kad problemas sukelia krovinių saugumo užtikrinimas, likusieji (10%) mano, kad informacijos stoka. 14 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas kaip įmonė galėtų pagerinti transporto darbo organizavimą Kaip matome iš 14 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymo (83%) apklaustieji, mano kad įmonė pagerintų transporto darbo organizavimą keliant darbuotojų kvalifikaciją. Turi būti vykdomi mokymai, kurie kelia tikslinės grupės kompetencijas susijusias su pagrindiniu funkcijų atlikimu – įmonės strateginiu valdymu, finansų valdymu, rinkodarinių priemonių pritaikymu, darbuotojų veiklos valdymu ir planavimu. Kvalifikacijos kėlimo metu turi būti sukurtos pridėtinės vertės sąlygos, kurios įmonių darbuotojų gebėjimą teikti kokybiškesnes paslaugas, kas pagerins įmonių veiklos rezultatus. (17%) respondentų atsakė, kad įmonė galėtų pagerinti transporto darbo organizavimą, atnaujindama transporto priemonių ūkį. 15 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas ar įmonei verta taikyti pervežimo paslaugas nuosavu transportu Kaip matome iš 15 pav. atsakymų pasiskirstymo (59%) darbuotojų tvirtina, kad neverta teikti transportavimo paslaugų nuosavų transportu, kadangi tai yra nuostolinga, jiems atrodo, kad geriau naudotis samdytų transportu, kadangi naudojantis šia transporto rūšimi įmonei nebereikia nieko galvoti, kas liečia krovinių pervežimus. (33%) mano, kad samdyto transporto reikia atsisakyti ir grįžti prie nuosavo, o likusieji (8%) į šį klausimą neturi atsakymo. 16 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas kokie yra išskiriami samdyto transporto privalumai Gauti rezultatai 16 pav. parodo, kad (75%) mano, kad tai greita ir kokybiška paslauga. Įmonei naudojantis samdytu transportu nelieka jokių rūpesčių, visa tai atlieka samdyto transporto vežėjai. (17%) apklaustųjų mano, kad pagrindinis samdyto transporto privalumas klientui nereikia rūpintis iš kur gauti transportą, o tik (8%) mano, kad pagrindinis privalumas turima speciali technika tam tikroms prekėms vežti. Kadangi samdyto transporto vežėjai stengiasi prisitaikyti prie užsakovų poreikių. 17 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas į ką labiausiai kreipiamas dėmesys pasirenkant vežėjus Kaip matome iš 17 pav. atsakymų pasiskirstymo,(30%) respondentų nuomone labiausiai kreipiamas dėmesys, kad prekė būtų saugiai atvežama į užsakovo nurodytą vietą. Antroje vietoje į ka kreipiamas dėmesys renkantis vežėją, tai greitas ir punktualus prekių pristatymas. Likusiųjų respondentų nuomonės pasiskirstė labai įvairiai: saugumas, draugų, artimųjų teigiami atsiliepimai, reklama spaudoje bei televizijoje. Iš atlikto UAB „Makveža“ darbuotojų nuomonių tyrimo apie transporto darbą įmonėje, galime pastebėti, kad į konkretų klausymą atsakymų pasiskirstymai buvo labai įvairūs. Šį pasiskirstymą įtakojo įvairios priežastys. 2.4. Vežėjų pasirinkimas UAB „Makveža“ Atlikus UAB „Makveža“ analizę, galime pastebėti, kad įmonei labiau apsimoka samdyti transportą nei naudotis nuosavu. Įmonė transportą samdys pagal šiuos kriterijus: • Pristatymo laiko patikimumą • Transportavimo sąnaudas • Papildomi krovinių apdorojimo įrenginiai • Krovinio apsauga nuo nuostolių ir grobstymo • Maršrutų lankstumas Pristatymo laiko patikimumas – šis kriterijus įmonei leis pristatyti patikimai ir laiku krovinius. Pristatymo laikas ir patikimumas yra pagrindiniai ir svarbiausi faktoriai pasirenkimo procese. Vien pristatymo laikas duoda mažai naudos arba visai jos neduoda, jeigu mažas patikimumas. Trumpesnis pristatymo laikas lems mažesni produkcijos atsargų kiekį Tačiau jei pristatymo laikas labai svyruos, negalima bus apsieiti be atsargų kiekio padidinimo. Jei bus pristatoma netolygiai, įmonei reikės laikytis didesnių kiekių atsargų, kad jų nepristigtų, nes taip gali atsitikti dėl ne pastovaus transportinio aptarnavimo. Todėl įmonė rinksis tik patikimą vežimą. Transportavimo sąnaudos – įmonės išlaidos pasirinktiems vežėjams. Papildomi krovinių apdorojimo įrenginiai – šie įrenginiai įmonei suteiks daugiau galimybių pervežant sudėtingesnius krovinius. Krovinio apsauga nuo nuostolių ir grobstymo – šis kriterijus įmonei leis saugiai pergabenti krovinius. Maršrutų lankstumas – įmone galės koreguoti maršrutą, nei yra įprastas. Taigi šiuos visus kriterijus atitinka vežėjai, kurie yra orientuoti į relizaciją, o ne į rinkodarą. Pagrindiniai vežėjų privalumai: • Transportavimas • Pagrindą sudaro krovinio vežimo atlikimo užduotys. Vežimas yra galutinis rezultatas. Sutelkia dėmesį į atliekamus veiksmus. • Pagrindą sudaro paslaugų priemonės ir aptarnavimas. Pabrėžiamas gamybos supratimas. Sutelkia dėmesį į klientų keliamus reikalavimus krovinio vežimui. • Bando pritaikyti klientų poreikius savo sistemoms. Reaguoja į klientų reikalavimus. Tikslas – parduoti transportavimo paslaugas ir laiku pristatyti krovinį. • Tikslas – sumažinti kainas ir laiku pristatyti krovinį. Yra suinteresuoti atliekamų operacijų efektyvumu. Sutelkia dėmesį į atliekamų operacijų produktyvumą. Galima pateikti vežėjus atitinkančius įmonės poreikius bei finansines galimybes sąrašą (6 lentelė). 6 lentelė Vežėjai atitinkantys įmonės poreikius Įmonė Sandėliavimo galimybės Transportavimo galimybės Kitos teikiamos paslaugos Ad Rem Group 27000 m² ploto sandėliai Vilniuje Transportavimas visų rūšių transportu Užsakymų surinkimas, prekių rūšiavimas, markiravimas, pakavimas, griežta kokybės kontrolė Girteka Trisdešimt euro padėklų talpinantys įvairios paskirties sandėliai Įvairių krovinių transportavimas paprastu keliu ir spec. transportu Logistikos sistemų projektavimas, technologinis sandėliavimas Balti Logistika Kompleksinės sandėliavimo paslaugos Krovinių transportavimas Turimos padėties įvertinimas, strateginių tikslų apibrėžimas, naujos logistikos vizijos formavimas, galimybių generavimas ir aplinkos įtakos analizė, verslo analizė, priežiūra (kontrolė) ir patobulinimų įvedimas Global Logistic Projects 10000 m² ploto sandėliai Vilniuje, visos materialaus srauto aptarnavimo sandėlyje operacijos Transportavimas vidaus ir užsienio rinkoje Logistikos paslaugų kompleksai, logistikos sistemų, bei atskirų procesų projektavimas, konsultacijos logistikos sistemų klausimais trečiosios šalies logistika ir bendro verslo galimybės IŠVADOS IR SIŪLYMAI 1. Logistika „susieja“ gamintoją arba pardavėja su vartotoju ir sudaro sąlygas be sutrikimų gauti produktus. Ši veikla yra labai svarbi, nes tinkamai organizavus logistines operacijas, galima mažinti kaštus, optimizuoti atsargų kiekius, bei parinkti optimalų ir ekonomiškai pagrįstą, materialiųjų srautų paskirstymo variantą. 2. Perduodama savo logistiką logistikos tarpininkui (3 PL), įmonė nepraranda savo pelno susijusio su pagrindine jos veikla ir jai nebereikia rūpintis prekių pristatymų galutinėm vartotojui ir su tuo susijusiais darbais. Tai atlieka trečioji šalis kuri rūpinasi kaip bus nugabenta prekė į reikiamą vietą. 3. Logistikos tarpininko paslaugas teikiančios įmonės sudaro įmonėms sąlygas visas pastangas nukreipti į daug svarbesnes veiklos sritis, geriau patenkinti vartotojų poreikius, daryti tai ką ji sugeba geriausiai, o nesiblaškyti tarp kelių veiklų organizavimo ir jų kontrolės. 4. Manau, kad įmonė naudodamasi logistikos tarpininko paslaugomis gauna tokia naudą: įmonės konkurencingumo didėjimas, įmonės darbo našumo didėjimas, išlaidų personalui mažėjimas (atsisakius nuosavo logistikos padalinio), ir kitų su logistine veikla susijusiu išlaidų mažėjimas. 5. Įmonės vis dar naudojasi nuosavu transportu, nors ir nepelningai, šalutinei savo veiklai vykdyti ir atsisako logistikos tarpininkų paslaugų. Taip yra todėl, kad įmonės bijo prarasti kontrolę, arba mažai žino apie (3 PL). Paskaičiavus įmonės transportavimo paslaugų pelningumą ir išanalizavus anketinės apklausos duomenis aiškiai matome, kad įmonei logistikos padalinys yra nuostolingas todėl: 1. Pirmiausia reikia nešvaistyti laiko šalutinei veiklai. 2. Atsisakyti nuosavo transporto. 3. Savo klientų poreikius susijusius su prekių gabenimu tenkinti pasinaudojant trečiosios šalies teikiančiomis transportavimo paslaugomis. 4. Dažniau atlikti tyrimus įmonės viduje, tam, kad matyti realią padėtį. 5. Domėtis Europoje ir į Lietuvos rinką besiskverbiančiomis naujovėmis. SANTRAUKA UŽSIENIO KALBA Thema dieser Arbeit ist aktuell, weil der litauische Markt in den letzten Jahren sich schnell entwickelt hat, Bauvolumen und Baustoffhandel sich erhöht haben. Aus diesen Gründen hat Bedürfnis nach Transportierung stark/deutlich erwachsen. Um seine Kunden nicht zu verlieren, bemühen sich die Unternehmen ihre Bedürfnisse in jeder Hinsicht zu befriedigen und deshalb organisieren sie Warenlieferung. Es ist zu bemerken, dass Warenlieferung dem Verkäufer nicht immer Gewinn, sondern öffter sogar Verlust bringt. Diese Faktoren führten zur Gründung der neuen Transportunternehmen und einzelnen komplexen Logistik- und Speditionsunternehmen. Obwohl ist in Europa schon seit langem ganz andere Tendenz weit verbreitet: die Dienstleistungen, die der Hauptätigkeit der Firma nicht entsprechen, werden von Anderen übernomen und erledigt, so zum Beispiel Transportdiensleitungen führen Logistik-Unternehmen durch. In Litauen kam das nur selten vor aber die Situation ändert sich. Es stellte sich heraus, dass es kostgünstiger ist, auf innere Logistik-Abteilungen zu verzichten und diese Arbeit an Logistik-Unternehmen zu verleihen. Hauptproblem der Arbeit. Steigende Transportkosten. Arbeitsziel. Arbeitsorganisation von UAB „Makveža“ zu analysieren und die Verbesserungsmitteln für Transportierung anzubieten. Aufgaben. Um das Arbeitsziel zu erreichen, wurden folgende Aufgaben gestellt: • Literaturquellen zum Thema zu analysieren • Verbesserungsmittel für Transport in Unternehmen zu untersuchen • Die erhaltene Daten zu analysieren und zu systemisieren • Die Schlussfolgerungen zu ziehen und Vorschläge vorzulegen Arbeitstruktur. Die Arbeit besteht aus zwei Teilen. Der erste Teil enthält die Analyse der wissenschaftlichen Literatur über die Organisation der Transportierung aufgrund der Schriftarbeiten der litauischen und ausländischen Autoren. Im zweiten Teil werden Verbesserungsmöglichkeiten der Transportierung analysiert und Vorschläge dazu vorgelegt. In der Schlussarbeit strebe ich zu beweisen, dass im Studium erwobene Kenntnisse und praktische Erfahrung in UAB „Makveža“ liessen mir folgende Fachkompetenzen erwerben: • Situationsanalyse mit Berücksichtigung der günstigen Umständen und möglichen Bedrohungen durchführen zu können; • Fähigkeit die Ordnung der Arbeitserledigung vorherzusagen; • Fähigkeit die Tätigkeit des Unternehmens (oder der Abteilung) je nach der Art der Technologie zu organisieren; • Fähigkeit die organisatorische Management –Struktur je nach der Art und Typ der Tätigkeit zu bilden; • Fähigkeit die notwendige Information auszuwählen; • Fähigkeit die Methoden der Datenanalyse anzuwenden; • Fähigkeit zu analysieren; • Fähigkeit die Entscheidungen zu treffen; • Fähigkeit angemessen auf die Veränderungen der Marktnachfrage zu reagieren und richtige Entscheidungen im Bereich der Leitung zu treffen; • Fähigkeit richtige Lösungen für enstandene Probleme zu finden und diese Entscheidungen durch wirtschaftliche Berechnungen zu begründen; • Fähigkeit die Entscheidungen zu treffen und dafür die Verantwortung zu tragen; • Fähigkeit die Entscheidungen im Transport-Bereich zu treffen. SCHLUSSFOLGERUNGEN UND VORSCHLÄGE Durch Logistik wird Hersteller oder Verkäufer mit dem Verbraucher in Zusammenhang gestellt und auf diese Weise wird störungsfreie Lieferung der Produktion ermöglicht. Diese Tätigkeit ist sehr wichtig, weil nur wenn man Logistik richtig organisiert, wird Optimisierung der Lagerbestände sowie optimale und wirtschaftlicht berechnete Verteilung der Materialfluss erreicht. Wenn Logistik an Spezialisten vermittelt wird, verliert das Unternehmen seinen mit der Haupttätigkeit zusammenhängenden Gewinn nicht. Dadurch gibt es auch keine Notwendigkeit sich um Warenlieferung für Endverbrauchen zu kümmern. Logisten sind für die Lieferung an den richtigen Ort zuständig. Durch Logistik-Unternehmen wird es ermöglicht seine Bemühungen auf viel wichtigere Tätigkeitsbereiche zu richten, mehr Aufmerksamkeit den Bedürfnissen der Kunden zu schenken. Man kann sich nur auf seine Haupttätigkeit konzentrieren, antstatt zwischen Organisation und Kontrolle von mehreren Aktivitäten verwirrt zu sein. Ich bin der Meinung, dass wenn das Unternehmen Logistik vermittelt, bekommt es folgenden Nutzen: Steigerung der Wettbewerbsfähigkeit und der Arbeitsproduktivität, Senkung der Ausgeben für Personal, wie auch Senkung anderer mit der Tätigkeit der Logistik verbundenen Kosten. LITERATŪRA 1. Analitiniai metodai. [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 kovo 11 d.]. Prieiga per internetą: http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/verslo_projektavimas_II/117872.html 2. BAUBLYS, Adolfas ir kiti. Transporto ekonomika. Vilnius.1996. ISBN 9986-05-298-X 3. BAUBLYS, Adolfas. Transporto politika. Vilnius. 1996. ISBN 9986-05-257-2 4. BAUBLYS, Adolfas. Transporto sistema. Vilnius. 1996. ISBN 9986-05-276-9 5. BRAŠKIENĖ, Liudmila. Logistika. Vilnius. 2009. ISBN 978-9955-33-450-7 6. Derybos. [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 balandžio 1 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 9459 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

Turinys
  • ĮVADAS 5
  • 1. TRANSPORTAVIMAS TEORINIU ASPEKTU 7
  • 1.1 Transportavimo esmė ir uždaviniai 7
  • 1.2 Transportavimo darbo organizavimas 8
  • 1.3. Transportavimo tarifų nustatymas 12
  • 1.4 Nuomoto ir nuosavo transporto panaudojimo galimybės 15
  • 1.5. Vežėjų pasirinkimo kriterijai 18
  • 2 . UAB „MAKVEŽA“ TRANSPORTO DARBO TOBULINIMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ 23
  • 2.1 UAB „Makveža“ pristatymas 23
  • 2.2. UAB „Makveža“ transporto darbo organizavimas 26
  • 2.3. Kaštai transporto išlaikymui 27
  • 2.3. UAB „Makveža“ transporto darbo tobulinimo analizė 30
  • 2.3.1. UAB „Makveža“ darbuotojų apklausos metodika 30
  • 2.3.2. UAB „Makveža“ darbuotojų apklausos rezultatų apibendrinimas 31
  • 2.4. Vežėjų pasirinkimas UAB „Makveža“ 38
  • IŠVADOS IR SIŪLYMAI 40
  • SANTRAUKA UŽSIENIO KALBA 41
  • LITERATŪRA 43
  • PRIEDAI 44

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
46 psl., (9459 ž.)
Darbo duomenys
  • Transporto ir logistikos diplominis darbas
  • 46 psl., (9459 ž.)
  • Word failas 401 KB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį diplominį darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt