Tyrimas: jaunimo emigracija

1 ĮVADAS Tyrimo tikslas – ištirti, ką jaunimas ir dėstytojai galvoja apie emigraciją. Tyrimo dalykas – KVTK verslo fakulteto nuo 18 iki 23 metų studentų ir dėstytojų bei kolegijos darbuotojų (toliau dėstytojų) nuomonė apie emigraciją. Tyrimo uždaviniai: 1. Sužinoti dėstytojų nuomonę, dėl kokių priežasčių gali emigruoti jaunimas, kas jiems nepatinka Lietuvoje. 2. Nustatyti ar socialinė padėtis turi įtaką nuomonei apie emigraciją. 3. Sužinoti ar jaunimas norėtų emigruoti. 4. Nustatyti ar daug respondentų draugų ir artimųjų – emigravę. 5. Palyginti nuomones. Tyrimo objektas – jaunimo emigracija. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, anketinė apklausa, statistinė em-pirinių duomenų analizė, interviu, nestandartizuotos anketos, kokybinė kontentinė analizė. Hipotezės: 1. Suaugusiųjų nuomonės dėl kokių priežasčių emigruoja jaunimas turėtų būti panašios. 2. Tikėtina, kad bus išvardytos tos pačios priežastys. 3. Tikėtina, kad socialinė padėtis neturi įtakos jaunimo emigracijai. 4. Tikėtina, kad socialinė padėtis turi įtakos dėl to ar suaugusieji nori, kad jų artimieji išvažiuotų. 5. Tikėtina, kad dauguma jaunimo norėtų emigruoti. 6. Tikėtina, kad dauguma respondentų draugų ir artimųjų yra emigravę ir jie patys planuoja emigruoti. 7. Tikėtina, kad suaugusiųjų ir jaunimo nuomonės apie emigraciją yra panašios. 2 TEORINĖ DALIS Kas yra emigrantas? Žodynai apibūdina emigrantą kaip žmogų, kuris atvyksta į kitą šalį ieškodamas geresnio gyvenimo. Geresnis gyvenimas dažniausiai suvokiamas kaip didesnis atlyginimas, gražesnis drabužis, naujesnė mašina, didesnis namas, saugesnė vaikų ateitis ir t.t. Pirmieji duomenys apie emigraciją iš Lietuvos siejami su XVII a., kai 1654 m. riteriui iš Kuršo (kuršių žemės) Jokūbui Kelteriui jo krikštatėvis Anglijos Karalius Jokūbas I padovanojo Tobago salą Karibų jūroje, kurioje buvo įkurta naujakurių kolonija iš Kuršo (Lietuva). Nuo tada iki XIX a. yra surinkti tik paskiri duomenys apie individualius emigracijos atvejus iš Lietuvos. Iki ankstyvųjų 1940-ųjų tarptautinė migracija Lietuvoje, nors ir vėluodama, plito pagal tą patį modelį kaip ir dauguma Europos šalių, turėjusių aiškią vakarų-šiaurės krypties orientaciją. Dėl sovietinės okupacijos bei politinių apribojimų įvairaus pobūdžio išvykoms į užsienį, migracija įgavo gana specifinius bruožus ir 1940-1980 m. daugiausia buvo nukreipta į rytus, t.y. į buvusią TSRS. Atidengus ''geležinę uždangą'' 1980-ųjų pabaigoje, migracija vėl pakrypsta į vakarus. Tačiau neatrodo, jog dabartinė migracijos situacija Lietuvoje atitiktų vakarietišką modelį – ji įgauna bruožų, būdingų Centrinei Europai, esančiai tarp rytų ir vakarų, pietų ir šiaurės. Be to, jai vis dar daug įtakos turi praeitis. Daugiau ar mažiau skelbtina emigracija Lietuvoje pasirodo tik nuo XIX a. vidurio, žlugus Lietuvos-Lenkijos valstybei. Pirmiausia 1831 m. ir 1863 m. sukilimai prieš rusus vertė ne mažą gyventojų dalį, ypač dvasininkus ir smulkius bajorus, palikti Lietuvą. 1867-1868 m. badas (ekonominiai veiksniai), privalomos 25 m. karinės tarnybos Rusijos Armijoje įvedimas ir tautinė priespauda (politiniai veiksniai), silpna ekonomikos ir gamybos plėtra bei didėjantis gyventojų perteklius kaimo vietovėse buvo pagrindinės emigracijos augimo priežastys. Apskritai XIX a. pabaiga gali būti charakterizuojama kaip pirmosios masinės emigracijos bangos iš Lietuvos į vakarus, daugiausia JAV, pradžia, beveik tuo pat metu sutampanti su šių procesų pradžia ir kitose Rytų Europos šalyse. Tradiciškai kaimo gyventojai ir bedarbiai sudarė emigrantų daugumą, akivaizdžiai dominuojant vyrams. Kitą didelę emigrantų dalį sudarė vadinamieji “laisvieji žmonės”, pavyzdžiui, žmonės, turintys skolų ir besiviliantys užsidirbti pakankamai pinigų joms sumokėti. I pasaulinio karo metu masinė emigracija iš Lietuvos sustojo ir pokario metais nepakilo aukščiau ankstesniojo lygio. Pagrindinė priežastis – griežti JAV Kongreso išleisti imigracijos įstatymai, nustatantys ne žymią lietuvių kvotą – tik 382 žmonės per metus. Taigi JAV prarado lyderiaujančios šalies, kaip pagrindinio lietuvių emigrantų tikslo, poziciją. Emigracija į kitas šalis tęsėsi, bet mastai buvo daug mažesni, imigracija netgi viršijo išvykimų skaičių iš Lietuvos. Emigracija iš Lietuvos buvo netgi skatinama – Kaune (laikinoji Lietuvos sostinė 1920-1940 m.) buvo įkurti keli biurai, kuriuose buvo teikiama informacija ir konkreti pagalba, emigruojant į Pietų Ameriką ir kitas šalis. Neturtingi ar bežemiai valstiečiai bei darbininkai sudarė emigrantų daugumą, todėl buvo manoma, jog emigracija sumažins šalies nedarbo lygį. Iš kitos pusės, priimančios šalys, ieškodamos papildomos darbo jėgos taip pat rėmė imigrantus. Pietų Amerikos žemvaldžiai netgi padengdavo visas kelionės išlaidas, o imigrantus atgabenusio laivo komanda gaudavo premiją. Todėl emigracija, ypač į Braziliją, Argentiną ir Urugvajų – padidėjo. Kodėl dabar žmonės išvažiuoja, priežasčių kombinacija kiekvienam sava: kas didesnio uždarbio ieško, kas patirties, kas savęs realizuoti Lietuvoje negali, ką mokslai nugena svetur, ką asmeniniai santykiai paskatina išvykti, o kam tiesiog nusibodo Lietuva ir jos politika. Tačiau visais atvejais emigruojantysis padaro išvadą, jog svetur bus geriau nei Lietuvoje, todėl bando laimę svetur, net nesuvokdamas, kad ten gali būti blogiau. Žinoma, po ilgų socialistinio sąstingio metų atsivėrus akims ir sienoms į turtingesnį Vakarų pasaulį negali nepamatyti, kad, tarkime, vidutinis atlyginimas Didžiojoje Britanijoje yra 9 kartus didesnis nei Lietuvoje. Todėl daugeliui žmonių, kuriems sunku pragyventi savo šalyje, Amerika, Vokietija, Prancūzija ir kitos turtingos šalys atrodo kaip „Pažadėtoji žemė“. Savame krašte lietuviai ateities nemato. Tam tikra prasme, mūsų visuomenė gyvena lyg XIX amžiaus antros pusės europiečiai, besiveržiantys į išsvajotąją Ameriką ieškoti savojo Eldorado. Laimės paieškos kitur visada kyla iš bejėgiškumo jausmo, kad nieko negalima pasiekti čia. Tai savotiškas aukos sindromas. Emigracija iš nedarbo alinamos šalies pradžioje nekelia daug nuostolių. Didelė dalis išvykusiųjų yra žmonės, negalėję rasti darbo, taigi ir gauti pajamų čia, Lietuvoje. Kaip pasakytų ekonomistas, pasidaro geriau ir jiems, ir valstybei – jie ima pelnytis duoną, o valstybė atsikrato rūpesčio remti ir prižiūrėti juos, bedarbius ir dykinėjančius, socialinių tarnybų ir policijos pastangomis bei lėšomis. Tačiau kai emigracija tampa didelė, ji ima veikti visą šalį – jos ekonomiką, jos gyventojų struktūrą ir jos ateitį. Emigracija skirstoma į trumpalaikę ir ilgalaikę. Tradiciškai manoma, kad ilgalaikė emigracija yra žalingesnė, nes didžioji dalis išvykusiųjų nebegrįžta į gimtinę, nutautėja. Tuo tarpu trumpalaikę emigraciją kai kurie valdžios atstovai net vadina išsigelbėjimu Lietuvai šiuo sunkiu ekonominiu laikotarpiu, nes sumažėja nedarbas, padidėja žmonių pajamos, svetur įgyjama naudingos patirties. Didžiausią ilgalaikių emigrantų procentą sudaro žemą išsilavinimą turintys rinkos dalyviai – vidurinio ar techninio išsilavinimo žmonės. Kita dalis – jauni potencialūs specialistai. Jų išvykimas kelia grėsmę, nes šalyje daugėja žemos kvalifikacijos darbininkų, o aukštos – mažėja. Pastarieji kuria pridėtinę vertę, naujus produktus, naujus sprendimus ir ateityje tokie žmonės turėtų būti šalies ekonomikos variklis. Grėsmę kelia ir trumpalaikė emigracija, kuomet išvykstama į užsienį studijuoti ar kelti kvalifikaciją. Todėl ilgainiui šalyje gali pritrūkti kvalifikuotų specialistų. Žmonės, grįžę į Lietuvą iš studijų ar stažuočių užsienyje, kelionių po pasaulį, yra kupini naujų idėjų ir jas realizuoja šalyje. Kur kas blogesnis scenarijus – ilgalaikė emigracija. Visuomenė sensta, o išvyksta dažniausiai jauni žmonės – mokesčių mokėtojai, kurių įmokų pagrindu aprūpinama socialinės rūpybos sistema. Jei nebeliks žmonių, į biudžetą įnešančių pinigų, gali kilti socialinė krizė, smukti ekonomika. Apie emigraciją šiandien diskutuoja visi: kurie dar neišvažiavo, kurie nesiruošia emigruoti, ir tie, kurie jau paliko Lietuvą laikinai ar visam laikui. Lietuvoje jau jaučiamas emigracijos neigiamas poveikis. Jau dabar trūksta darbuotojų ligoninėse ir statybose, mokslo institutuose ir parduotuvėse. Tuo tarpu mažėja socialinės įmokos, kas, be abejo, turės reikšmės pensijų dydžiui, sveikatos apsaugos kokybei ir pan. Kol kas su masiška emigracija dar susitvarkoma, bet ateityje gali kilti rimtų problemų. Antai trečdalis gydytojų pareiškė ketiną išvažiuoti į užsienį. Taip pat ir kiti aukštos kvalifikacijos specialistai dairosi į turtingesnes ES šalis. Iš Lietuvos kasmet išvažiuoja dešimtys ar net šimtai gabiausių mokslininkų, inžinierių, taip pat talentingiausi studentai renkasi mokslą užsienio aukštosiose mokyklose. Tačiau yra ir neekonominių padarinių, ne mažiau svarbių mūsų valstybei. Tai demokratijos deficitas. Juk į užsienį išvažiuoja patys aktyviausi žmonės, pasiryžę savarankiškai kurti savo gyvenimą. Jie čia nebalsuoja, ir tuomet neproporcingai didelį vaidmenį įgauna žmonės, kurie tikisi malonių iš valdžios, yra mažiau iniciatyvūs. Tokie žmonės esą labai gera dirva populistinėms partijoms. Baiminamasi, kad ilgainiui tauta gali išnykti nes šalyje lieka tik vyresnio amžiaus žmonės, mažėja gimstamumas – kūdikių Lietuvoje dabar gimsta beveik perpus mažiau. Seime apie emigraciją kalbama daug ir ne be reikalo. Seimo nariai ieško būdų sumažinti emigraciją, tačiau Lietuvai įstojus į ES tai daryti pasidarė labai sunku. Emigraciją taip pat skatina padidėjusios jaunimo galimybės studijuoti, stažuotis, keliauti užsienyje. Jaunų žmonių emigracija arba, populiariu mokslininkų žargonu tariant, „protų nutekėjimas“ jau kelerius metus yra viena iš esminių temų, verdančių visuomenės bei politikų diskusijose. Tai, jog jaunimas emigruoja į Vakarus, lemia didžiulį demografinį bei intelektinį šalies nuosmukį. Mokslininkai susirūpino, kad iš Lietuvos bėga patys gabiausi jauni mokslininkai, kurie dirbdami Lietuvoje galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo. Aišku, laikina studentų emigracija yra daugiau mados dalykas, negu sąmoningas apsisprendimas daugiau neturėti jokių kontaktų su gimtine. Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė, o apačioje – tvirtas įsitikinimas, kad valdžia bloga, niekas mumis nesirūpina, o Lietuvoje pasilieka tik nevykėliai. Kovojant su masiška jaunų žmonių emigracija vyriausybė drausmina juos nuobaudomis. Kiekvienas fakultetas savaip drausmina nespėjusius laiku sugrįžti iš kelionių studentus. Dažniausiai tai būna papeikimai, o jei kitais metais studentas išvažiavęs padirbėti į užsienį vėl nespėja sugrįžti iki mokslo metų pradžią, tai studentas yra tiesiog išbrauktas iš studentų sąrašo. Tokiu sprendimu studentai pasipiktinę, bet valdžia kitos išeities nemato. Dėl didelio antplūdžio emigrantų, kai kurios valstybės yra tiesiog priverstos imtis griežtų priemonių mažinant šį antplūdį. Tokie straipsniai kaip „Britai ketina užtrenkti duris“ gali kiek ir nustebinti (dienraštis „15 min“). Britų laikraštyje buvo paskelbta, kad nuo 2007 metų sausio šalies Užsienio reikalų ministerija ribos migrantų skaičių iš Rumunijos ir Bulgarijos, kurios kitąmet prisijungs prie Europos sąjungos. Esą taip britų vidaus politikos žinyba ketina sumažinti nekvalifikuotos darbo jėgos srautą į šalį. Dauguma žmonių emigruoja nesusipažinę su tos valstybės dabartine politika ir dėl to dažniausiai nukenčia. Tik spėliodami kas jų gali laukti kitoje šalyje žmonės vis tiek ryžtasi išvažiuoti. Todėl dažniausiai šie žmonės yra išnaudojami ir manipuliuojami. Nėra garantijų, jog vos tik atvykęs žmogus gaus darbą. Dažnai jauni žmonės išleidžia paskutinius pinigus ir nebeturi lėšų pragyvenimui ar grįžimui atgal. Merginos būna išnaudojamos, tai vienas ryškiausių šių dienų migracijos iššūkių Lietuvoje. Ekspertų vertinimu maždaug 2 tūkstančiai moterų iš Lietuvos kasmet parduodamos dirbti į užsienio viešnamius. Sociologinių tyrimų duomenimis beveik kas dešimtas jaunas žmogus daugiau ar mažiau tiesiogiai yra susidūręs su prekybos moterimis atvejais ar bandymais parduoti moteris į užsienį. Dėl glaudžių ryšių su nusikalstamu pasauliu, ši “migracija” turi ypač neigiamą poveikį visuomenei, nekalbant apie elementariausių žmogaus teisių pamynimą. Norint pritapti prie kitokio gyvenimo būdo, naujos šalies papročių, reikia daug energijos ir laiko. Jauniems žmonėms ar sukūrusiems šeimą su tos šalies piliečiu adaptuotis lengviau ir tai pavyksta greičiau, nei tiems, kurie atvyko su šeima. Ar pavyks tęsti profesinę karjerą svečioje šalyje, priklauso nuo jos kalbos mokėjimo, amžiaus ir darbo kvalifikacijos. Tai kodėl žmonės vistiek ryžtasi išvažiuoti iš savo šalies? 3 TYRIMO TECHNINĖ ATASKAITA Apklausa KVTK verslo fakultete. Buvo apklausiami jaunuoliai nuo 18 iki 23 metų ir suaugusieji nuo 24 iki 60 metų. Respondentams buvo suteiktas anonimiškumas. Respondentai atsakydami į uždarus klausimus galėjo parinkti vieną iš pateiktų klausimų, o atviruose klausimuose įrašyti savo atsakymą. Buvo apklausta 45 jaunuolių ir 45 suaugusiųjų – iš viso 60 respondentų. 1 anketa buvo atmesta, nes neatitiko mūsų nustatytu demografinių reikalavimų – atsakė septyniolikmetis. Trys anketos negrįžo. Likusios anketos atsakytos teisingai ir logiškai. Dėstytojai atsakinėjo nenoriai, dažniausiai argumentuodavo, kad neturi laiko. Jaunimas atsakinėjo aktyviai ir atsakingai. Tyrimas vyko nuo 2008 m. gruodžio 12 d. iki gruodžio 20 d. 3.1 TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ 1) Kaip matome pateiktoje 1 diagramoje, suaugusiųjų respondentų amžius labai įvairus, tačiau daugiausiai atsakė nuo 36 iki 40 metų respondentų. Tuo tarpu kaip matome 2 diagramoje aktyviausi respondentai buvo 18-mečiai ir 19-mečiai. 2) Tiek iš vyresnio amžiaus ir jaunųjų respondentų aktyviausiomis buvo moterys. Iš viso atsakė 59% moterų ir 41% vyrų. 3) Socialinė padėtis apklaustųjų įvairi, tačiau daugiausiai atsakė vyresnių respondentų su vidutinėmis šeimos pajamomis vienam asmeniui per mėnesį nuo 300 Lt iki 500 Lt. Jaunų respondentų socialinė padėtis žymiai didesnė nei vyresnių respondentų (6 diagrama). 4) Į klausimą, ką galvojate apie emigraciją, tiek jaunimo ir suaugusiųjų atsakymai buvo labai panašus. Dauguma mano, kad emigracija – tai naujų galimybių paieška. (1, 2 lentelė). 1 lentelė Vyresnių respondentų atsakymai Atsakymo variantai: Tai naujų galimybių paieška. Tai savęs realizavimas kitoje šalyje. Tai būtinas dalykas, nes savo šalyje neturiu galimybių save išreikšti Suaugusių respondentų skaičius 22 9 13 2 lentelė Jaunųjų respondentų atsakymai Atsakymo variantai: Tai naujų galimybių paieška. Tai savęs realizavimas kitoje šalyje. Tai būtinas dalykas, nes savo šalyje neturiu galimybių save išreikšti Jaunųjų respondentų skaičius 24 9 11 Išaiškėjo, kad vyresnio amžiaus respondentų ir jaunimo socialinė padėtis turi mažai įtakos nuomonei apie emigraciją. Kaip matome pateiktose 3 ir 4 lentelėse nepriklausomai nuo socialinės padėties tiek jaunimo ir suaugusiųjų tarpe dominuoja nuomonė, kad emigracija – tai naujų galimybių paieška. 3 lentelė Vyresnio amžiaus respondentų nuomonė Respondentų skaičius Atsakymo variantai Vidutinės šeimos pajamos, Lt Iki 100 Lt Nuo 100 iki 300 Lt Nuo 300 iki 500 Lt Nuo 500 iki 700 Lt Nuo 700 iki 1000 Lt Nuo 1000 iki 1200 Lt 1. Emigracija – tai nauju galimybių paieška. 1 1 10 3 4 2 2. Emigracija – tai savęs realizavimas kitoje šalyje - 5 3 2 2 1 3. Emigracija – tai būtinas dalykas - 2 2 2 1 3 4 lentelė Jaunimo nuomonė Respondentų skaičius Atsakymo variantai Vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui per mėn., Lt Iki 100 Lt Nuo 100 iki 300 Lt Nuo 300 iki 500 Lt Nuo 500 iki 700 Lt Nuo 700 iki 1000 Lt Nuo 1000 iki 1200 Lt 1. Emigracija – tai nauju galimybių paieška. 1 5 7 4 5 2 2. Emigracija – tai savęs realizavimas kitoje šalyje. - 3 2 5 - - 3. Emigracija – tai būtinas dalykas. - 1 - 4 5 - 5) Į klausimą „ar norėtumėte emigruoti?“ jaunųjų respondentų atsakymai pasiskirstie beveik po lygiai (8 diagrama). Tik ne žymiai daugiau jaunimo norėtų emigruoti, tačiau neturi galimybių. 29% jaunųjų respondentų planuoja išvažiuoti, o trečdalis išvis nenori išvažiuoti iš Lietuvos. Taigi, daugiau nei pusė apklaustųjų norėtų ir planuoja emigruoti. Tuo tarpu dauguma vyresnio amžiaus respondentų nenorėtų, kad jų artimieji išvažiuotų, nes sunku skirtis. Iš 5 lentelės matosi, kad nepriklausomai nuo vidutinių pajamų dauguma suaugusiųjų nenori, kad jų artimieji išvažiuotų. 5 lentelė Respondentų skaičius Atsakymų variantai Vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui per mėn., Lt Iki 100 Lt Nuo 100 iki 300 Lt Nuo 300 iki 500 Lt Nuo 500 iki 700 Lt Nuo 700 iki 1000 Lt Nuo 1000 iki 1200 Lt Taip - 4 5 3 3 2 Ne 1 4 10 5 4 4 6) Jaunieji žmonės norėtų emigruoti į įvairias šalis, tačiau jų pasirinkime vis tiek dominuoja tokios šalys: Šalis Respondentų norinčių išvažiuoti skaičius,% Didžioji Britanija 29% JAV 11% Vokietija 7% Ispanija 7% Svarbiausia priežastimi kodėl respondentai renkasi būtent šias šalis yra tai, kad tos šalys turtingos, klestinčios. Kai kuriems respondentams patinka tos šalies kultūra, o kai kurie norėtų išvažiuoti ten tiesiog todėl, kad toje šalyje jau yra draugų, giminaičių ir pažįstamų. Tačiau svarbiausia priežastis kodėl šios valstybės dominuoja jaunimo tarpe yra „geras“ atliginimas. 7) Beveik visi jaunieji respondentai atsakė, kad užsienyje dirbtų, o tik keletas norėtų studijuoti. Čia suaugusiųjų nuomonė su jaunimo norais sutampa, nes dauguma mano, kad jaunimo emigracija – tai noras uždirbti, o ne pramoga.(9 diagrama) 8) Į klausimą, kodėl jaunimas išvažiuoja dirbti į užsienį, dauguma vyresniųjų respondentų atsakė, kad dėl didesnio atlyginimo. 9) Jaunimo atsakymuose, kodėl norėtų emigruoti dominuoja priežastis, kad užsienyje didesnės perspektyvos nei Lietuvoje. O tik ketvirtadalis jaunųjų respondentų norėtų išvažiuoti dėl to, kad domina naujas gyvenimo būdas.(11 diagrama) 11 diagrama Dėstytojų atsakymai pateikti į klausimą „kaip manote, dėl ko jaunimas emigruoja?“ sutampa su jaunųjų respondentų atsakymais dėl ko jie norėtų emigruoti. Respondentų atsakymuose dėl ko jaunimas emigruoja dominuoja priežastis, kad kitose šalyse didelės perspektyvos. (12 diagrama) Trečdalis respondentų galvoja, kad jaunimo emigraciją skatina įvairus pasakojimai apie nuostabų gyvenimą užsienyje. O mažuma respondentų mano, kad jaunimas tiesiog nežino ko nori, todėl bando atrasti save kitoje veikloje, kitoje šalyje. 10) Į klausimą, ar emigracija – tai atsakas į didelį nedarbingumą Lietuvoje, daugiau nei pusė respondentų atsakė teigiamai (13 diagrama). Jų nuomone, Lietuvos stojimas į ES ir suteiktos lengvatos išvažiuojant į ES šalis dar labiau paaštrino emigracijos problemą.14 diagramoje matome, kad tik vienas respondentas mano, kad tokios lengvatos neskatina jaunimo emigracijos, o 13 respondentų nežino tiksliai, todėl atsakė „gal“. 11) Į klausimą kas būtent nepatinka Lietuvoje, dauguma jaunimo atsakė, kad mažos galimybės susirasti gerą darbą. Ketvirtadalis respondentų atsakė, kad jiems nepatinka atlyginimas Lietuvoje, ir tiek pat atsakė, kad jie nesiskundžia gyvenimu Lietuvoje, tačiau norėtų pakeisti aplinką. (15 diagrama) 12) Paklausius jaunųjų respondentų ką labiausiai būtų gaila palikti Lietuvoje dauguma atsakė, kad artimųjų ir draugų. Niekam nebūtų gaila palikti darbo, o keliems respondentams išvis nieko nebūtų gaila palikti. (16 diagrama) 13) Pagal apklaustųjų atsakymus nustatyta, kad daug respondentų draugų ar pažįstamų jau yra išvažiavę į užsienį. (17 diagrama) 14) Suaugusiųjų nuomone, emigravęs jaunimas pasilieka svetimoje šalyje, nes ten pritampa, sukuria savo šeimą, juos tenkina tos šalies valdžia, socialinis lygis, suranda „savo“ veiklą, ir ten tiesiog jiems geriau. 15) Į klausimą, kodėl daugiau emigruoja jaunimas, suaugusieji pateikė tokius argumentus, jog jaunimas stipresnis, atkaklesnis, jiems lengviau pritapti nei vyresnio amžiaus žmonėms, ir suaugusiems trukdo emigruoti kalbos barjeras. 16) Pagal 18 diagramos duomenys matome, kad net 40% jaunųjų respondentų pasitaikius progai išvažiuotų iš Lietuvos net negalvodami. O tik mažuma pasiliktų savo šalyje. Tai skaičiai daug pasakantys. 4 SANTRAUKA 1. Vyresnio amžiaus respondentų nuomonės dėl kokių priežasčių emigruoja jaunimas sutampa: dėl mažų perspektyvų Lietuvoje, dėl mažo atlyginimo, didelę įtaką turi ES šalių suteiktos lengvatos. 2. Socialinė padėtis neturi įtakos jaunimo emigracijai. 3. Paneigta hipotezė, kad socialinė padėtis turi įtakos dėl to ar vyresnieji nori, kad jų artimieji išvažiuotų. Nepriklausomai nuo socialinės padėties vyresnio amžiaus respondentai nenori, kad jų artimieji emigruotų. 4. Dauguma jaunimo nori emigruoti. 5. Dauguma respondentų draugų ir artimųjų yra emigravę ir jie patys planuoja emigruoti. 6. Vyresniųjų ir jaunimo nuomonės apie emigraciją yra panašios. Išvardijamos tos pačios priežastys dėl ko vyksta emigracija, emigraciją apibūdina tais pačiais apibrėžimais. 5 IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 1. Mūsų tyrimo dėka, eilinį kartą patvirtinome, kad veiksniai, skatinantys vis didėjančią emigraciją iš Lietuvos, tai didesnis uždarbis svetur ir geresnės ateities perspektyvos. Dažnas šių dienų jaunas žmogus turi maksimalias ambicijas gyvenime – jis nori kuo greičiau įgyti finansinę nepriklausomybę nuo tėvų, būti už save atsakingas, pats save išlaikyti, daug sau leisti ir gerai atrodyti. 2. Ką daryti, kad darbingi ir gerovę galintys kurti žmonės pasiliktų? Panacėjos, žinoma, nerasime, ir visų priežasčių panaikinti nėra nei galimybių, nei reikalo. Tačiau ekonominė politika gali padaryti taip, kad gyventi ir kurti Lietuvoje būtų geriau. Tai pajamų mokesčių mažinimas, kuris leistų padidinti dirbančiųjų pajamas, verslo sąlygų gerinimas, kuris leistų didesnei daliai versliųjų geresniam gyvenimui užsidirbti Lietuvoje, investavimo sąlygų visų pirma susijusių su žemės naudojimu, gerinimas ir apribojimų naikinimas, kuris leistų ateiti į Lietuva investicijoms, o tuo pačiu – ir geriau apmokamoms darbo vietoms. Neturėtų būti užmiršta ir biurokratija, dėl kurios netgi Tėvynė gali tapti nebemiela. 3. Taip pat svarbu ir sisteminiai pokyčiai valdžios kontroliuojamose srityse – pensijose, sveikatoje, švietime – kurie leistų ir pagerinti šias sistemas, ir neišrūkti į užsienį išsivežant ir gautą finansavimą iš Lietuvos mokesčių mokėtojų. Natūralu, kad aukštuosius mokslus baigęs žmogus ne kiekvienas ras darbą Lietuvoje, todėl ieškos jo užsienyje. Net jei ten dirbs ne pagal kvalifikaciją, tai sukels mažiau diskomforto, nei būti diplomuotu bedarbiu ar gatvės šlavėju tėvynėje. Kiekvienas žmogus yra laisvas pasirinkti savo gyvenamąją vietą – kur ir kaip gyventi. Ir jeigu žmogui geriau kitur, negu Lietuvoje – tai jo pasirinkimas, kurį privalome gerbti. Tik pats žmogus žino, kas jam yra geriausia. 4. Lietuva turi būti patraukli tiek gyvenimui, tiek sugrįžimui. Tuo turi rūpintis valdžia, ir mes visi kartu. 5. Žodžiu, galima daug nuveikti, kad Lietuva jos gyventojams taptų geresnė vieta gyventi, ir mažiau kiltų noro gerovės ieškoti kitur. Tačiau tam reikia, kad valdžia ieškotų ne būdų pažadais balsus per artimiausius rinkimus nupirkti, o būdų darbingų žmonių iš Lietuvos neišguiti. Apklausos rezultatai aiškiai rodo ko jaunimui trūksta ir kokių pokyčių reikia, kad sumažinti masišką emigraciją. Literatūros sąrašas 1. [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 m. gruodžio 1 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!