Sociologinis tyrimas: požiūris į kohabitaciją

Šeima yra socialinė grupė, kuria sieja santuokos, kraujo (giminystės) arba įvaikinimo ryšiai, patvirtinti įstatymine arba socialiai pripažinta tvarka. Tačiau ši šeimos samprata pastaraisiais metais kritikuojama, nes neatspindi šiuolaikinės šeimyninio gyvenimo įvairovės. Šeimos sąvoka keičiasi, t.y šeima deinstitucionalizuojasi, tai vyksta trimis kryptimis: skyrybos, kohabitacija ir nesantuokiniai vaikai, kurie vienaip ar kitaip susiję su dauguma aukščiau išvardintų ir mums atpažįstamų reiškinių. Šiame darbe plačiau kalbėsim apie kohabitaciją, kitaip sakant, gyvenimą kartu be juridinės santuokos. Atliktas tyrimas parodys kokia yra visuomenės nuomonė apie kohabitaciją ir kaip ji suvokiama. Literatūroje yra pateikiamos trys kohabitacijos rūšys, tačiau visuomenė kohabitaciją paprastai suvokia kaip pereinamąjį laikotarpį. Vienas iš pagrindinių uždavinių yra išsiaiškinti kaip visuomenė suvokia, kas yra kohabitacija.
Tyrimo objektas yra požiūris į kohabitaciją: kaip visuomenė suvokia, kas yra kohabitacija, ar pritaria, kad žmonės kohabituotų.
Išsiaiškinti visuomenės nuomonę apie kohabitaciją.
3. Ištirti visuomenės požiūrį į kohabitaciją;
Hipotezės:
H1 – visuomenės jaunoji karta (18 – 25 m.)kohabitaciją vertina palankiau nei vyresnioji karta (36-65);
H2 – kohabitaciją visuomenė supranta kaip pereinamąjį etapą į santuoką;
H3 – poros renkasi kohabitaciją, norėdami geriau pažinti savo partnerius;
Teorinė dalis
Pradedant kalbėti apie kohabitaciją būtų logiška aptarti šeimos transformacijos raidą, tam kad suprastume kaip buvo prieita, jog daugelis žmonių, ypač jaunų, mieliau renkasi kohabitaciją negu tradicinę santuoką. Žymūs šeimos pokyčiai pirmiausia ėmė reikštis Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse dar XX amžiaus septinto dešimtmečio viduryje, o vėliau įsivyravo ir kituose Europos regionuose. Labai sumažėjo santuokų, tuokiamasi vyresnio amžiaus, dažnėja skyrybų, daugėja viengungių. Vis didesnį pripažinimą įgyja kohabitacija ( Stankūnienė, Jasilionienė, Jančaitytė, 2005) . Kas nulėmė tokią šeimos transformaciją? Yra išskiriamos trys veiksnių grupės, kurios labiausiai turėjo įtakos šeimos transformacijai, tai yra:
• Struktūriniai pokyčiai (socioekonominiai, politiniai)
• Technologiniai pokyčiai (technikos ir mokslo pažanga, modernios kontracepcijos atsiradimas)
• Kultūriniai pokyčiai (visuomenės normų ir vertybių kaita)
Paminėtieji pokyčiai turėjo didesnę ar mažesnę įtaką, tačiau, mūsų manymu, daugiausia įtakos turėjo visuomenės vertybių sistemos kaita. Įvyko esminiai pokyčiai žmonių mąstyme, sąmonėje....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!