Trumpas referatas apie Atėnų demokratiją

Kas yra demokratija? Daugiau nei dviem tūkstantmečiams praėjus nuo senovės graikų laikų, Amerikos prezidentas Abrahamas Linkolnas ją apibrėžia kaip ,,liaudies valdžią, renkamą žmonių ir dirbančią žmonėms“. Daugelis šiuolaikinių valstybių laiko save demokratinėmis. Demokratijos idėja gimė Atėnuose apie 500 pr. Kr. Tačiau Atėnų demokratija buvo kitokia nei dabartinės. Atėnuose tik piliečiai turėjo teisę balsuoti, o piliečiais buvo laikomi tik suaugę vyrai. Moterys, vergai ir metoikai nebuvo piliečiai ir balso valstybėje neturėjo. Atėniečiai neturėjo papročio rinkti atstovus į parlamentą, kaip daroma šiandien. Atėnuose buvo tiesioginė demokratija: piliečiai patys spręsdavo, ar reikia rengti naują karo žygį, ar bausti mirties bausme nevykusius karo vadus. Piliečiai rinkdavosi ant Pikno kalvos ir balsuodavo pakeldami rankas. Kitų miestų gyventojai piktindavosi, kad demokratija suteikia valdžią neturtingiems žmonėms, kurie nesugeba valdyti. Jų nuomone, Atėnai knibždėte knibžda pavojingų idėjų. O atėniečiai labai didžiavosi savo demokratija. Žodžio laisvė įkvėpdavo dramaturgus ir filosofus. Periklis sakė, kad demokratinė santvarka leidžia tapti valstybės pareigūnais protingiausiems žmonėms, net jei jie neturtingi. Turtuoliai ir vargšai, turėdami tokias pat teises, yra laimingi, kad jie gali gyventi, dirbti valstybei ir dėl jos numirti.
Visa tai padeda suprasti, kodėl atėniečiai pajėgė įveikti persus ir kodėl Periklio laikais Atėnai tapo svarbiausiu Graikijos miestu.
Taigi šio referato tikslas: naudojantis įvairiais šaltiniais aprašyti nurodytą objektą ir atskleisti jo sąryšį su šiuolaikiniu pasauliu.
Liaudies susirinkimas, vadinamoji eklesija, buvo šaukiamas 40 kartų per metus. Rinktis buvo privalu iš pat ryto; ateiti į eklesiją – kiekvieno piliečio pareiga. Mūsų vartojamas žodis ,,idiotas“ kilo iš graikiško žodžio, reiškiantį asmenį, tesirūpinantį tik savo reikalais ir visai nesisielojantį dėl valstybės. Vis dėlto tik kokie šeši tūkstančiai ( viena dešimtoji dalis) piliečių nuolat ateidavo į eklesiją. Vienas rašytojas piktinosi: atėjęs laiku ant kalvos, jis ten nieko nerado! Kol visi susirinkdavo, dažnai ateidavo vidurdienis.
Susirinkimas prasidėdavo juodo paršiuko aukojimu ir maldomis. Lietus laikytas blogu ženklu: pradėjus lyti, susirinkimą atidėdavo. Teisę kalbėti turėjo kiekvienas; jei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!