Daugumos tironijos pavojai, arba prancūzų aristokrato mintys apie demokratiją Amerikoje

Demokratija mūsų laikais yra svarbiausias valdymo mechanizmas, kurį pasitelkia tautinės valstybės. Ji leido žmonėms pasiekti daugiausiai gero. Demokratijai mes galime dėkoti dėl lygybės prieš įstatymą, laisvų rinkimų, kuriuose dalyvauja visi piliečiai ,ir kitų teisių ir laisvių . Tačiau demokratija anaiptol nėra tobulas savivaldos būdas. Tai sakė dar senovės Graikų filosofai, perspėdami dėl demokratijos trūkūmų ir neišprususios minios valdymo. Naujaisiais laikais demokratija atgimė Jungtinėse Valstijose, tiesa, kita forma, pačių piliečių valdoma. Demokratijos atgimimas patraukė daugelio tų įvykių amžininkų ir vėlesnių rašytojų dėmesį. Dėl savo masto, drąsos ir pasisekimo, Amerikietiškosios demokratijos įsigalėjimas vertė kitų tautų susimąstyti apie demokratijos ateitų ne tik savose šalyse, bet ir visame pasaulyje. Tarp jų buvo ir prancūzų aristokratas Alexis de Tocqueville.
Ką apie demokratiją gali pasakyti prancūzų didikas- šalies kuri nuo pat įkūrimo tradiciškai buvo valdoma karalių ir aristokratijos? Juk tai visiškos priešingybės- vienur valdo tauta( arba didžioji dalis tautos prisiimanti visos tautos balsą), o kitur - išrinktųjų grupelė. Ganėtinai daug. Jis įžvelgė ne tik demokratijos gerąsias savybes, bet ir galimus jos trūkumus1. Demokratija yra neišvengiamybė- tai Dievo valios išraiška. De Tocqueville mąstymuose galima atrasti, autoriaus manymu, vietoje stovinčią Prancūzijos valstybę ir nuogąstavimus dėl neveiksmingai išnaudotos didžiosios revoliucijos. Kaip Jis mano, kad Jungtinės Valstijos yra pavykusios demokratijos šalis . Tiesa, kritikos vienai pirmųjų šiuolaikinės demokratijos buveinės valdymui netrūksta. Demokratiniai režimai ne tik susiduria su įstatymų leidžiamosios valdžios nestabilumu, bet ir pernelyg didele priklausomybe nuo daugumos valios. Tocqueville apibrėžta frazė- daugumos tironija, yra svarbi iki šiolei. Tai dalies mokslininkų pripažįstama kaip didžiausias demokratijos trūkumas. Noras suvaldyti nevaldomą „gaują“ lėmė ir elististinių pažiūrių demokratijos teorijų atsiradimą, (Ortega y Gasset, vėliau M. Weber ir J. Schumpeter) kuriomis buvo siekiama susilpninti „ stipriausią“ demokratijos mechanizmą- visos tautos valios paskelbimą. Ne vieno filosofo iki šių laikų yra pastebėta, kad demokratija yra vidutinybių gamykla. Net Senovės graikų filosofai buvo antidemokratai- esą aristokratija ar net...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!