Demokratija referatas

Nors ir nėra tikslaus, visuotinai priimtino demokratijos apibrėžimo, lygybė ir laisvė nuo seniausių laikų išskiriami kaip demokratijai svarbios savybės. Šie principai realizuojami per visų piliečių lygybę prieš įstatymą ir vienodas politines teises (pvz., balsavimo ar kandidatavimo prasme).
Darbe aptarsiu demokratijos sampratą, jos pagrindinius bruožus, atskleisiu jos pranašumus ir trūkumus. Taip pat kokios demokratijai pasekmės Lietuvai įstojus į Europos sąjungą.
Demokratija - tai ne šiaip liaudies daugumos valdžia, o poliarchinė valdžia.
Poliarchija organiškai derina daugumos gyventojų politinės valdžios principą su lygių mažumos politinių ir pilietinių teisių užtikrinimu.
Remiantis socialinio pliuralizmo ir žmogaus teisių neatimamumo principais, poliarchija yra socialiai ribota valdžia: ji veikia tik viešojoje sferoje ir nesikiša j privačiąją.
Demokratinėje (poliarchiriėje) valstybėje jokiam piliečiui, jokiai organizacijai ar partijai neteikiama kokios nors pirmumo teisės ar išankstinės teisės į valdžią.
Kalbant apie demokratiją kaip valdymo sistemą, iškyla kontraliuojančių grupių ir vadovybės formavimo problema. XXa. Pradžioje klasikinio elitarizmo teoretikai išryškino vieną tradicinės demokratijos teorijos trūkumą: vadovaudamasi tiesioginės, t.y. horizontoliosios demokratijos idealais, ši teorija nesuprojektavo lygybės kaip vertybės į atstovaujamosios (vertikaliosios) demokratijos lygmenį. Pasak Giovanni Sartori, pagrindinės politinio žodyno sąvokos - ,,valdžia“, ,,valdymas“, ,,vyriausybė“, ,,valstybė“, ,,prievarta“ – charakterizuoja hierarchinę kolektyvinių bendrijų struktūrą arba vertikaliąją politikos dimensiją. Demokratijos teorija pripažino, bet deramai neįteisino vadovybės reikšmės.
Atsakydama eliteristų iššūkį, demokratinė mintis dar iki antrojo pasaulinio karo pradėjo keisti savo metodologines nuostatas, reinterpretavo demokratinio dalyvavimo, tautos suvereniteto ir kitus demokratijos aspektus. Fundamentali demokratijos teorijos transformacija yra susijusi su Makso Weberio ir Josepho Schumpeterio darbais, padėjusiais pagrindus konkurencinio elitarizmo demokratijos teorijai, procedūrinės demokratijos krypčiai. Kadangi vis labiau racionalizuotame pasaulyje žmogus atsako už savo vertybinį pasirinkimą, tai demokratija gali būti pateisinama tik procedūriniu pagrindu. Moderniąją demokratiją jie vadino politiniu metodu,kuris leidžia rinkėjams reguliariai išsirinkti vadovybę iš konkuruojančių politinių elitų. Nauja, ribota demokratijos samprata leido elitines poltitinės raidos tendencija suderinti su realiai veikiančiomis demokratinėmis institucijomis ir tuo pačiu minimaliai apibrėžti demokratijos turinį. Pradėta suvokti, kad demokratijos idealai tik...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!