Eismo saugumas jau seniai laikomas rimta tarptautinio masto problema. Pasaulyje šiuo metu yra apie 500 mln. automobilių, o autoavarijose kasmet žūva daugiau kaip 200 000 žmonių. Nuo automobilio atsiradimo iki šiol žuvo apie 5 mln. žemės rutulio gyventojų.
Maždaug keturiems tūkstančiams automobilių per metus tenka 1 žuvęs žmogus. Tikslų žuvusiųjų skaičių nustatyti sunku, nes autoavarijų metu daug žmonių suluošinama, ir dalis jų miršta po tam tikro laiko. Pasaulio šalyse autoavarijose žuvusių ir sužeistų skaičiaus santykis yra nuo 1:20 iki 1:70. Tačiau keleivių ir pramonės, žemės ūkio, statybinių krovinių vežimams automobilis tapo neišvengiamai būtinas.
c) nuvažiuotų kilometrų (automobilių kilometrų skaičiaus).
Nuodugniau nagrinėjant eismo avarijų priežastis, į akis krinta savotiška avarijų geometrija. Jeigu avarijas žymėsime taškais žemėlapyje, tai tų taškų daugiausia būna miestuose, jei miesto plane – tam tikrose vietose. Lyginamoji avarijų statistika rodo, kad tam tikrą avarijų koncentraciją galima paaiškinti eismo intensyvumo nevienodumais: kur daugiau važinėjama, ten daugiau ir avarijų. Tačiau panagrinėję avarijų išsidėstymą miesto plane ir net panaudoję santykinius rodiklius, ne viską galime paaiškinti. Matome, kad dėl nepaaiškinamų priežasčių tam tikruose taškuose, dažniausiai sankryžose, avariju buna gerokai daugiau. Vadinasi, be priežasties, kuri nurodoma avarijos registracijos dokumentuose, egzistuoja ir kitos priežastys, kurias sąlygiškai galime pavadinti statistinėmis. Dažniausiai tai miesto planavimo, gatvių projektavimo, įvairių objektų išdėstymo trūkumai.
Šiuolaikiniai miestai atspindi daugelio amžių miestų statytojų patyrimą. Kai kuriose senamiesčių dalyse yra išlikusių tam tikrų senujų miestų ypatybių. Pirmieji seniausi miestai ir gyvenvietės buvo nedideli, dažniausiai stichiškai išsidėstę prie buvusių kelių ir takų. Vidaus komunikacijų tinklas buvo netaisyklingas, tačiau logiškai pagrįstas ir funkciniu požiūriu teisingas. Augant miestų reikšmei, antikiniame pasaulyje miestai buvo planuojami taisyklingos plano formos. Klasikiniame romėnų mieste buvo taisyklingas stačiakampis gatvių tinklas, kuriame buvo lengva orientuotis, patogu susisiekti. Renesanso epochos idealių miestų planai buvo apskritimo formos. Dauguma viduramžių miestų buvo radialinės, o vėliau radialinės–žiedinės struktūros, nes augo koncentriškais apskritimais pagal įvažiavimo kelius. Dauguma senovės miestų viduramžiais...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!