Magistro darbai

Liberalų ir centro sąjungos aplinkosaugos programos analizė

10   (1 atsiliepimai)
Liberalų ir centro sąjungos aplinkosaugos programos analizė 1 puslapis
Liberalų ir centro sąjungos aplinkosaugos programos analizė 2 puslapis
Liberalų ir centro sąjungos aplinkosaugos programos analizė 3 puslapis
Liberalų ir centro sąjungos aplinkosaugos programos analizė 4 puslapis
Liberalų ir centro sąjungos aplinkosaugos programos analizė 5 puslapis
Liberalų ir centro sąjungos aplinkosaugos programos analizė 6 puslapis
Liberalų ir centro sąjungos aplinkosaugos programos analizė 7 puslapis
Liberalų ir centro sąjungos aplinkosaugos programos analizė 8 puslapis
Liberalų ir centro sąjungos aplinkosaugos programos analizė 9 puslapis
Liberalų ir centro sąjungos aplinkosaugos programos analizė 10 puslapis
Liberalų ir centro sąjungos aplinkosaugos programos analizė 11 puslapis
Liberalų ir centro sąjungos aplinkosaugos programos analizė 12 puslapis
Liberalų ir centro sąjungos aplinkosaugos programos analizė 13 puslapis
Liberalų ir centro sąjungos aplinkosaugos programos analizė 14 puslapis
Liberalų ir centro sąjungos aplinkosaugos programos analizė 15 puslapis
Liberalų ir centro sąjungos aplinkosaugos programos analizė 16 puslapis
Liberalų ir centro sąjungos aplinkosaugos programos analizė 17 puslapis
Liberalų ir centro sąjungos aplinkosaugos programos analizė 18 puslapis
Liberalų ir centro sąjungos aplinkosaugos programos analizė 19 puslapis
Liberalų ir centro sąjungos aplinkosaugos programos analizė 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

SANTRUMPOS AAĮ – Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas AAK – Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetas AM – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija APVA – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymų agentūra ATPK – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas BPD – Bendrasis programavimo dokumentas BTĮ – Lietuvos Respublikos bevariklio transporto įstatymas ES – Europos Sąjunga EŽTK – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija IAE – Ignalinos atominė elektrinė LiCS – Liberalų ir centro sąjunga LGT – Lietuvos geologijos tarnyba LR – Lietuvos Respublika LRS – Lietuvos Respublikos Seimas LRV – Lietuvos Respublikos Vyriausybė LŽŪU – Lietuvos žemės ūkio universitetas MĮ – Lietuvos Respublikos miškų įstatymas SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija RAAD – Regiono aplinkos apsaugos departamentas TIPK – Taršos integruotos prevencija ir kontrolė VŽTD – Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ĮVADAS Aplinkos būklė yra vienas svarbiausių veiksnių, veikiančių žmogaus socialinę raidą, ekologinį saugumą ir valstybės patikimos plėtros perspektyvą. Lietuvoje, kaip ir kituose kraštuose, pagrindinis ekologinio saugumo garantas yra valstybė, veikianti drauge su nevyriausybinėmis organizacijomis ir visuomene. Aplinkos būklės nustatymas, gerinimas ir visuomenės informavimas yra svarbi ir vis stiprėjanti valstybės pareiga. Valstybės tiek leidžiamoji, tiek vykdomoji valdžia daugiausia formuojama iš įvairių politinių partijų atstovų. Turint omenyje, kad Lietuvoje politinių partijų yra virš dvidešimties, atkreiptinas dėmesys į tai, jog dažnai, priklausomai nuo sparno (dešiniojo, kairiojo ar centrinio), kuriai priklauso partija, gali skirtis ir jos vykdoma politika aplinkos apsaugos srityje. Temos naujumas ir aktualumas grindžiamas tuo, jog Liberalų ir centro sąjunga (toliau – LiCS) kaip vieninga politinė jėga susiformavo vos prieš keletą metų, todėl manoma, kad šioje partijoje yra gausu naujų idėjų bei siekių, kurie anksčiau nebuvo atskleisti, egzistuojant liberalų ir centro politinėms jėgoms kaip atskiriems vienetams. Pastebėta, kad pastarojo laikmečio LiCS tikslai aplinkos apsaugos srityje visuomenėje yra vertinami teigiamai ir yra naudingi bei reikalingi. Aplinkos apsauga – viena opiausių šiuolaikinės visuomenės problemų. Politinių partijų ir kitokių jėgų veikla šioje srityje yra ypač aktuali, kadangi tik valstybės įsikišimo dėka aplinkos apsauga gali būti puoselėjama ir tobulinama, kad atitiktų visuomenės poreikius ir naujausius formaliuosius reikalavimus. Tyrimo problema laikoma nuomonė, jog politinių partijų veikla dažnai vertinama tik kaip rinkiminė kampanija ir tikrieji partijų tikslai neįgyja rinkėjų supratimo. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad savo programose partijos vis dažniau kelia XXI a. visuomenei aktualius klausimus ir siekia juos spręsti. LiCS veikla aplinkos apsaugos srityje, turinti naudingą poveikį visuomenei, pastebėta jau ne kartą – dedant pastangas į visuomenės informavimą ir atliekant kitus konkrečius darbus. Šiame darbe, analizuojant partijos programines aplinkosaugines nuostatas bei vertinant konkrečią veiklą, siekiama išsiaiškinti, kiek šios programinės nuostatos įgauna realių darbų ir iniciatyvų pavidalą. Tyrimo objektas – pasirinktos politinės partijos – LiCS – programinės nuostatos bei veikla aplinkos apsaugos srityje. Dėl šios politinės partijos naujumo, jos veikla turėtų būti vertinama kaip pakankamai novatoriška, nes pati partija savo veikloje remiasi liberaliomis idėjomis ir siekia jas įgyvendinti. LiCS veikla aplinkos apsaugos srityje pasireiškia įvairiais aspektais – tai priklauso nuo turimos valdžios lygmens konkrečiame regione (savivaldybės taryboje) ir nuo kitų faktorių. Galima įžvelgti daug aplinkos apsaugos klausimų, kuriuos LiCS sprendžia ne tik regionuose, bet ir nacionaliniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Seime, toliau – LRS). Darbo tikslas – išanalizuoti LiCS aplinkosaugos programą dviem lygmenimis: 1) programinių nuostatų lygmeniu; 2) realiai nuveiktų darbų atžvilgiu. Uždaviniai, kurie vykdomi, siekiant darbo tikslo: 1) išanalizuoti aplinkos bei aplinkos apsaugos sąvokas ir sampratą; 2) apžvelgti aplinkos apsaugos teisinį reglamentavimą; 3) aptarti aplinkos apsaugą žmogaus teisių kontekste; 4) išskirti aplinkos apsaugą kaip demokratinės visuomenės prioritetą; 5) atskleisti LiCS programinių aplinkosauginių nuostatų esmę ir tikslus; 6) įvertinti LiCS vykdomą aplinkosauginę veiklą. Darbo metodai, įgyvendinant įvardytus uždavinius, yra įvairūs. Pirmojo uždavinio atveju daugiausiai naudojamas analitinis metodas – aiškinamasi aplinkos apsaugos sąvokos ir samprata skirtingoje plotmėje. Taip pat naudojamas literatūros šaltinių analizės, lyginimo bei interpretavimo metodas, kadangi aplinkos apsauga, priklausomai nuo jos apimties, gali būti traktuojama skirtingai. Vykdant antrąjį uždavinį, remiamasi teisės aktų nuostatų analizės bei vertinimo metodais – siekiama išsiaiškinti aplinkosauginių teisės normų įtvirtinimo tikslingumą bei jomis siekiamus rezultatus. Trečiojo uždavinio vykdymui pasitelkiamas istorinis metodas, analizuojant teisės į švarią aplinką kaip vienos iš žmogaus teisių atsiradimą ir jos reikšmės didėjimą. Ketvirtasis uždavinys vykdomas naudojant strateginį metodą, siekiant įrodyti, kad aplinkos apsauga efektyviausiai užtikrinama gali būti tik demokratinėje visuomenėje. Čia taip pat naudojamas pagrįstumo metodas, kadangi LiCS pateikiama kaip politiniu atžvilgiu pliuralistinės demokratijos pavyzdys. Vykdant penktąjį uždavinį, remiamasi aiškinimo ir interpretavimo metodais, leidžiančiais išsamiai analizuoti LiCS programines nuostatas. Paskutinio uždavinio vykdymo eigoje naudojamas praktinis metodas, leidžiantis apžvelgti ir įvertinti konkrečią LiCS vykdomą veiklą aplinkosaugos srityje. Čia taip pat pasitelkiamas ir statistinis metodas, peržiūrint 2004-2008 m. kadencijos LRS LiCS atstovų aktyvumą bei nuveiktus darbus (pagal iniciatyvas, teikiant teisės aktų projektus, pasiūlymus ir kt.). Tyrimo rezultatai atskleis, ar LiCS deklaruojamos aplinkosauginės nuostatos yra formuluojamos siekiant konkrečių tikslų, atitinkančių visuomenės poreikius ir interesus, vykdymą, ar tai tik dar vienas politinių partijų populistinis triukas, kuriuo siekiama pritraukti rinkėjus. Rezultatų taikymo sritis gali būti įvairi – tiek stebint tolimesnę LiCS aplinkosauginę veiklą, tiek lyginant ją su kitų politinių partijų veikla, tiek vertinant politinių partijų galimybę veikti aplinkos apsaugos srityje. Reikia pabrėžti, jog tiek LiCS, tiek kitų politinių partijų veikla kiekvienoje srityje priklauso nuo politinės partijos ideologijos ir deklaruojamų nuostatų. Įstojusi į Europos Sąjungą (toliau – ES) bei prisiimdama Stojimo sutartyje numatytus įsipareigojimus, Lietuva aplinkosauginę veiklos programą turėjo gerokai praplėsti, kadangi ES senosios valstybės narės aplinkos svarbą visuomenės gyvenime pastebėjo kur kas anksčiau, nei Rytų Europos regionas, todėl ir aplinkos apsaugos priemonių Vakarų Europoje įgyvendinimo istorija skaičiuojama jau ne pirmą dešimtmetį. Nuo įstojimo į ES Lietuva padarė didelę pažangą visose srityse. Vertinant Lietuvos integraciją į ES, atkreiptinas dėmesys, jog 2007 m. Lietuva buvo pirmaujanti ES valstybė narė, į nacionalinę teisę perkėlusi daugiau kaip 90 proc. ES direktyvų nuostatų. Tai vertintina ypač teigiamai, tačiau reikia vertinti ne tik gerą valią pripažįstant ES teisės normas, bet ir jas vykdant. Būtent todėl, analizuojant LiCS aplinkosaugos programines nuostatas ir veiklą, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į pačios partijos deklaruojamus tikslus, bet ir į tų tikslų atitikimą ES reikalavimams. 1. APLINKOSAUGA KAIP POLITINIŲ PARTIJŲ VEIKLOS OBJEKTAS XXI-ajame amžiuje, kai žmogaus galimybių ribos išsiplėtė visose srityse, veiklos kiekvienoje tokioje srityje įgyvendinimas daugiau ar mažiau susijęs su gamta ir gamtos išteklių panaudojimu (įvairi gamyba, energijos gavyba, žemės ūkis ir kt.). Natūralu, kad tiesioginis ar netiesioginis gamtos įtraukimas į visus gamybinius procesus ją daugiau ar mažiau žaloja. Tiesa, kad gamta žalojama beveik su kiekvienu žmogaus veiksmu, pastebėta jau ir ankstesniais laikais, tačiau tuomet, kai vartojimas buvo gerokai mažesnis, nebuvo ir poreikio rūpintis gamtos saugojimu ir puoselėjimu. Tuo tarpu dabar, pastebėjus, kokią žalą gamtai daro žmogus, susirūpinta ir pradėta kalbėti apie įvairias galimas priemones apsaugoti gamtą nuo mūsų pačių. Šiame skyriuje pateikiama aplinkosaugos kaip politinių partijų veiklos objekto apžvalga, aptariamos priežastys, kodėl būtent politinės partijos suskubo į savo rinkimines programas įtraukti aplinkos apsaugą. Kadangi pagrindinis darbo tyrimo objektas – Liberalų ir centro sąjunga, čia taip pat apžvelgiama šios politinės partijos programa bei vertinamos konkrečios jos nuostatos aplinkos apsaugos atžvilgiu. 1.1. Aplinkos apsaugos samprata, sąvoka ir teisinis reglamentavimas Siekiant kuo tikslesnės darbo temos analizės, ji pradedama nuo sampratos ir sąvokų išsiaiškinimo. Nors aplinkosaugos terminas dažnai pateikiamas kai vienas sudurtinis žodis, reikia pastebėti, kad jis sudarytas iš dviejų atskirų institutų, ir tai grindžiama paprastu faktu, jog aplinka kaip reiškinys žinomas kur kas ilgiau negu apsauga, ir ypač aplinkos apsauga. „Vykstant pasaulio pažinimo procesui, žmonės visada domėjosi savo gyvenamąja aplinka.“1 Eilinio žmogaus supratimu, aplinka – tai, kas mus supa, sfera, kurioje mes gyvename. Aplinkos definicija kasdieniame gyvenime net retai siejama su gamta. Įprasta girdėti sakant „darbo aplinka“, „namų aplinka“, „jauki aplinka“, „nauja aplinka“ ir t.t. Visi šie pasakymai kasdienėse situacijose skamba tiek iš eilinio žmogaus, tiek iš gamtos mokslų specialisto lūpų – todėl, kad aplinka esame įpratę vadinti tai, kas yra aplink mus. Be abejo, kartais būname ir gamtoje, tuomet mus supanti aplinka gali būti miškas, parkas ar kita gamtos niša. Nors ir nesiekdami mokslinio tikslumo, mes tą nišą vėlgi pavadintume aplinka, ir tai šiuo atveju būtų teisinga abiem požiūriais – tiek moksliniu, tiek šnekamuoju. Tuo tarpu moksline prasme aplinka – „tai gamtoje funkcionuojanti sistema, kurią sudaro glaudžiai tarpusavyje susiję gamtos ir žmogaus sukurti komponentai bei juos vienijančios natūralios ir antropogeninės sistemos“2. Taigi mokslinėje terminijoje aplinka siejama su gamta. Pastaruoju metu aplinka yra suprantama ir tyrinėjama kaip žmogaus veiklos pakeista gamta. Žvelgiant į patį aplinkos terminą, reikia paminėti, kad jis gali būti interpretuojamas net keturiais skirtingais aspektais – tiek reikšmių pateikiama Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. Prieš pereinant prie šio darbo temai aktualiausio aplinkos apibrėžimo, verta apžvelgti šias definicijas: 1) „aplinka – ką nors supanti erdvė arba objektų visuma (terpė, vadinamieji namai), sąveikaujanti su jos supamu objektu arba subjektu (vadinamuoju šeimininku). Aplinkos terminas dažnai vartojamas nagrinėjant objekto ir subjekto arba antropocentrinius ir biocentrinius ekologinius ryšius. Pagal nagrinėjamos terpės pobūdį arba dominančius erdvės komponentus skiriama gamtinė (natūrali), antropogeninė, techninė, ekonominė, socialinė, dvasinė aplinka ir kitos aplinkos rūšys; 2) aplinka geografine prasme – žmogų (visuomenę) supanti ir abipusiais ryšiais su juo susijusi negyvosios ir gyvosios gamtos bei antropogeninių teritorijos elementų visuma. Aplinkos geografinė samprata dažniausiai taikoma nagrinėjant gamtos ir žmogaus ekologinius santykius, ypač formuojant šios sąveikos metodologines nuostatas ir organizuojant aplinkos apsaugą; antropo-ekosistema traktuojama kaip ekologinės sistemos, kurios centrinis organizuojantysis elementas (šeimininkas) yra žmogus, o kiti su juo susiję gamtiniai ir antropogeniniai dariniai sudaro jo gyvenamąją aplinką (namus); 3) aplinka biologine prasme – tai gamtos objektų, reiškinių ir sąlygų visuma, kurioje gyvena individas, populiacija ar rūšis. Gyvieji organizmai su aplinka susiję tiesioginiais ir netiesioginiais ryšiais. Aplinka skirstoma į abiotinę ir biotinę. Abiotinė aplinka – tai neorganinių sąlygų (abiotinių veiksnių) visuma, kurioje egzistuoja visi gyvieji organizmai. Gyvybės formų gausai ir plitimui ji dažnai yra svarbiausia. Organizmai veikia aplinką ir gyvybinių procesų dėka ją keičia (palaiko CO2 ir O2 santykį atmosferoje, dalyvauja dirvodaros procesuose). Organizmų veiklos suformuota ar smarkiai paveikta abiotinės aplinkos dalis kartais vadinama biogenine aplinka. Biotinę aplinką sudaro gamtos veiksniai ir reiškiniai, atsiradę dėl kitų organizmų veiklos (daugeliui mikroorganizmų biotiniai veiksniai yra organizmo šeimininko vidinė terpė). Žmogaus veiklos smarkiai paveikta abiotinės ir biotinės aplinkos dalis vadinama antropogenine aplinka. Žmogaus biologijoje išskiriama socialinė aplinka, kuri apima žmonių socialinius ryšius ir santykius“3; 4) taip pat pateikiamas ir matematinis aplinkos apibrėžimas, kuris darbo temos atžvilgiu nėra neaktualus. Iš pateiktų apibrėžimų matyti, kad aplinka mokslinėje terminijoje vienaip ar kitaip siejama su tam tikrais gamtos komponentais. Aplinka susideda iš gyvųjų ir negyvųjų gamtinių komponentų. „Pagrindiniai negyvieji aplinkos komponentai yra oras, vanduo ir dirvožemis, o gyvieji – augmenija ir gyvūnija.

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 16223 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

Turinys
  • ĮVADAS 5
  • 1. APLINKOSAUGA KAIP POLITINIŲ PARTIJŲ VEIKLOS OBJEKTAS 8
  • 1.1. Aplinkos apsaugos samprata, sąvoka ir teisinis reglamentavimas 8
  • 1.2. Teisė į švarią aplinką kaip viena iš žmogaus teisių 14
  • 1.3. Aplinkos apsauga demokratinėje visuomenėje 18
  • 1.4. Liberalų ir centro sąjungos aplinkosauginės programinės nuostatos 24
  • 1.4.1. LiCS Programos aplinkosauginės nuostatos 24
  • 1.4.2. LiCS rinkiminių programų aplinkosauginės nuostatos 26
  • 2. LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGOS VEIKLA APLINKOSAUGOS SRITYJE 31
  • 2.1. Veikla valstybiniame lygmenyje 31
  • 2.1.1. Miškų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas 33
  • 2.1.2. Seimo rezoliucijos „Dėl asbesto šalinimo programos bei jos finansavimo“ projektas 34
  • 2.2. Regioninė veikla 36
  • 2.2.1. Ventos-Lielupės baseino vandentvarkos projektas 37
  • 2.2.2. Projektas „Šiaulių miesto informacijos apie aplinką valdymo ir sklaidos sistema“ 37
  • 2.2.3. Talkšos ežero ir prieigų kompleksinio sutvarkymo projektas 38
  • 2.2.4. Darbai atliekų tvarkymo srityje 39
  • 2.2.5. Ekologinio švietimo projektai 40
  • 2.3. Individualūs projektai 42
  • 2.3.1. Rėkyvos ežero projektas 42
  • 2.3.2. Oranžinių dviračių projektas 46
  • IŠVADOS 50
  • LITERATŪROS SĄRAŠAS 52
  • ANOTACIJA LIETUVIŲ IR ANGLŲ KALBOMIS 55
  • SANTRAUKA 56
  • SUMMARY 57

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
58 psl., (16223 ž.)
Darbo duomenys
  • Aplinkosaugos magistro darbas
  • 58 psl., (16223 ž.)
  • Word failas 477 KB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį magistro darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt