Klaipėdos uosto aplinkosaugos problemos

naujos krantinės, bei išorinio uosto planai sudaro teigiamas sąlygas tenkinti ekonominius poreikius.
skiriamas ir aplinkosauginiams poreikiams.
atskiras taršos rūšis: cheminę, šiukšlėmis, vizualinę, triukšmo bei oro.
1. Taršos šaltiniai
Norint geriau suprasti Klaipėdos uosto veiklos įtaką sąsiaurio būklei išskiriami pagrindiniai
sutelktosios taršos šaltiniai:
- Laivų sukeliama tarša
- Laivybos taršos incidentai
- Uoste veikiančių įmonių sukeliama oro tarša
- Tarša patenkanti su nuotekomis
- Kasamo grunto taršos sklaidos poveikis
Pasklidoji tarša iš Nemuno baseino didžiąja dalimi susijusi su žemės ūkio veiklos metu
generuojamomis azoto ir fosforo apkrovomis, patenkančiomis į sąsiaurį su Nemuno upės vandeniu
(apie 60% viso patenkančio azoto, 75% fosforo). Klaipėdos uostui būdinga oro tarša sieros ir azoto
junginiais, patenka su tolimosiomis pernašomis (ypač žiemos laikotarpiu), taip pat apie 25 t teršalų
per metus į uosto akvatoriją patenka su krituliais.
1.1. Cheminė tarša
Klaipėdos sąsiaurio būklė neatitinka „geros“ dėl cheminės taršos dominavimo. Aktualiausi
pavojingų medžiagų taršos šaltiniai uosto ribose:
– laivų statybos ir remonto įmonės (TBA, Cd, Cu, Pb, Zn, trumpos grandinės parafinai)
– nuoplovos, buitinės ir pramoninės nuotekos (Hg, Pb, Cu, ftalatai, TBA, fenoliai)
Cheminė tarša tiesiogiai prikaluso nuo intensyvėjančio organinių medžiagų naudojimo
pramonės srityse.
2021 m. iš viso į Kuršių marias išleista 88,46 mln. m3 komunalinių, gamybinių (įskaitant
aušinimo vandenį, kurio valyti nereikia) ir paviršinių (lietaus) nuotekų, iš kurių 69,29 mln. m3 sudarė
UAB „Hoegh LNG Klaipėda“ aušinimo vanduo, 19,17 mln. m3 – uosto įmonių ir kitų ūkio subjektų
išleidžiamos komunalinės, gamybinės ir paviršinės nuotekos.
Daugiausia su nuotekomis į Kuršių marias pateko ChDS (981,32 t), chloridų (302,5 t),
skendinčių medžiagų (175,85 t), BDS7 (142,9), bendro azoto (137,45 t), bendro fosforo (7,88 t). Kitų
5
teršalų (azoto junginių (nitratų azoto, amonio azoto), sulfatų, naftos produktų, riebalų, sunkiųjų
metalų ir kt.) bendras kiekis sudarė 213,63 t/metus (54 diagrama).
Daugiausia išleistuvų priklauso AB „Klaipėdos vanduo” (30), AB “Klaipėdos jūrų krovinių
kompanijai” KLASCO (15) ir AB “Vakarų laivų gamykla“ (14) . Kokybiškas ir pilnavertis taršos
patenkančios su nuotekomis apkrovų vertinimas apsunkinamas dėl netinkamų statistinių duomenų,
gaunamų iš įmonių.
1.2. Vandens tarša šiukšlėmis
Pasaulio jūros ir vandenynai užteršti įvairios kilmės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!