Baltijos jūra ir jos problemos

Apie 1940 m., kai žmogaus veikla jūros baseine nebuvo tokia intensyvi, Baltija pasižymėjo skaidriu vandeniu, nedideliais biogeninių (azoto ir fosforo) medžiagų kiekiais ir ne taip intensyviai „žydėjo“. Tarša biogeninėmis medžiagomis padidėjo 1950 m., pradėjus naudoti chemines trąšas, suintensyvėjus pramonei, transportui. Dėl žmogaus ūkinės veiklos 1960–1980 m. laikotarpiu šių maisto medžiagų Baltijos jūroje pagausėjo dvigubai.
Baltijos jūra yra ir viena labiausiai kenčiančių jūrų pasaulyje. Vandens kaita joje labai lėta, todėl ši jūra itin jautri teršimui. Pagrindinės problemos, nuo kurių pastaraisiais dešimtmečiais kenčia Baltijos jūra, yra žuvų išgaudymas, naftos išsiliejimai ir tarša iš supančių teritorijų, pernelyg didelis patenkančių maistinių medžiagų – azoto ir fosforo junginių – kiekis ir su tuo susijusi eutrofikacija. Anksčiau buvęs švarus Baltijos jūros vanduo per paskutinį šimtmetį tapo stipriai eutrofikuotas, perpildytas maistingomis medžiagomis. Tai rimta problema. Pagrindinės maistingos medžiagos, skatinančios eutrofikaciją, yra fosforas ir nazotas. Dėl žmonių ūkinės veiklos natūralus azoto ir fosforo kiekis Baltijos jūroje smarkiai padidėjo. Dabar jūra turi keturis kartus didesnį azoto ir aštuonis kartus didesnį fosforo kiekį, palyginti su 1900 metais, o pakrantės vandenys žydi 30-40 kartų dažniau, nei XX a. pradžioje.
Apie 80 proc. maistinių medžiagų į Baltijos jūrą suteka upėmis ir tiesiogiai iš supančių teritorijų. Pagrindiniai maistinių medžiagų šaltiniai yra žemės ūkis ir buitiniai nutekamieji vandenys. Nors maistinių medžiagų prietaka į Baltijos jūrą paskutiniais metais šiek tiek sumažėjo, eutrofikacijos mastas nepasikeitė. Baltijos šalių vyriausybės patvirtino, kad eutrofikacija yra viena pagrindinių Baltijos jūros problemų ir įsipareigojo mažinti taršą maistinėmis medžiagomis. Helsinkio komisijos HELCOM parengto ir Baltijos šalių aplinkos ministrų patvirtinto Baltijos jūros veiksmų plano vienas iš pagrindinių tikslų yra 42 proc. sumažinti fosforo ir 18 proc. azoto prietaką į Baltijos jūrą, tačiau šiam tikslui pasiekti numatytos priemonės kol kas yra per silpnos arba jų įgyvendinimas stringa. Pagrįstai galima teigti, kad Baltijos jūra – viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, todėl ypač svarbu laikantis darnaus vystymosi principo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!