Baltijos jūros lygis

LITERATŪROS APŽVALGA

Pasaulinio vandenyno vandens lygis kyla nuo 1 mm iki 1,9 mm/m greičiu. Apskaičiuota, kad bendras pasaulinio vandenyno vidutinis lygis XX amžiuje pakilo 0,17 m (0,12–0,22 m), o nuo 1961 iki 2003 m. pasaulinio vandenyno vidutinis lygis pakilo vidutiniškai 1,8 mm per metus (1,3–2,3 mm per metus). Baltijos jūros vandens lygio kilimo tempas yra artimas pasaulinio vandenyno vandens kilimo tempui ir siekia – 1,7 ± 0,5 mm (Dailidiene ir kt., 2012). Ryškėjantys klimato kaitos procesai Šiaurės Atlanto regione gali turėti įtakos tolimesnei Baltijos jūros hidrologinių sąlygų kaitai. Paspartėjusią jūros lygio kaitą tiriamajame Baltijos jūros regione galima susieti su pasauliniu jūros lygio kilimu bei atmosferos cirkuliacijos pokyčiais. Mokslininkai nustatė, kad 75% jūros lygio kilimą lemia vandens prietaka iš Šiaurės jūros (Agha Karimi ir kt., 2021a). Jūros lygio kaita yra nulemta oro sąlygų yra su ja susijusią vandens apykaitos intensyvumo tarp Baltijos ir Šiaurės jūros. Svarbu, kad dėl tam tikrų sąlygų į Baltijos jūrą gali patekti didelis kiekis vandenyno vandens (Stramska, Chudziak, 2013). Spartėjanti vandens lygio kilimo tendencija labai nepalanki Lietuvai krantų irimo atžvilgiu, nes, kylant vandens lygiui, bangų ardomasis poveikis gali pasireikšti vis didesnėje kranto dalyje. Tačiau jūros lygio svyravimus gali lemti vėjo režimo kaita, ypač audrų metu, vandens mainai tarp Baltijos ir Šiaurės jūros, kritulių ir garavimo balansas, gėlo vandens prietaka iš upių, sezoniniai vandens tankio pokyčiai.

Jau daugiau nei tris dešimtmečius mokslininkai nerimauja, kad dėl žmogaus veiklos išmetamų teršalų labai didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje. Staigus kilimo šuolis fiksuotas XX amžiaus 8–9 dešimtmečiais. Kapsi ir kt., (2023 m.) mokslininkų skaičiavimai parodė, kad XX amžiuje pasaulinis vidutinis Baltijos jūros lygio kilimas buvo nuo 1 iki 2 mm per metus. Tačiau nuo 1991 m. naudojant palydovinę altimetriją, nustatyta, kad pasaulinis vidutinis jūros lygio kilimas siekė 3–3,4 mm per metus . Be to, iš palydovo altimetrijos duomenų matyti, kad jūros lygio kilimo greitis sparčiai didėja. Pavyzdžiui, nuo 1993 iki 2002 m. pasaulio vidutinis jūros lygis kilo 2,27 mm per metus, o naujausi 2013–2022 m. matavimai rodo, kad vidutinis jūros lygis kyla 4,62 mm per metus (Kapsi ir kt., 2023). Tai rodo, kad jūros lygio kilimas paspartėjo ir tapo dvigubai didesnis. Kita vertus, tyrimai, paremti potvynių ir atoslūgių matuoklių duomenimis, parodė, kad Baltijos jūros lygio kilimas per tą patį laikotarpį buvo apie 3 mm per metus (Meier ir kt., 2004). Klimato kaitos scenarijus sukelia daug neaiškumų dėl nežinomų būsimų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir jų koncentracijos visame pasaulyje, dėl pasaulinių ir regioninių modelių trūkumų ir dėl antropogeninės veiklos tendencijos. Visi trys veiksniai - pasaulinis jūros lygis, Baltijos jūros druskos koncentracija ir vietiniai atmosferos modeliai prognozuojami pasikeisti šiltėjančio klimato sąlygomis. Labiausiai vandens lygio kaitai, kaip ir visiems hidrodinaminiams procesams, įtakos turėjo atmosferos procesų kaita. 1960–2015 metų laikotarpiu globalinio vidutinio jūros lygio įtaka buvo didžiausia, sudaranti apie 75% kintamumo. Tokių tendencijų praeityje lengva priskirti klimato kaitai dėl didelio daugiamečio kintamumo. Regioniniai modelių projektai dėl ateities klimato scenarijų rodo absoliučiųjų jūros lygių kilimą visoje Baltijos jūroje, panašiai kaip ir šiaurės Atlanto tendencijos (Dieterich & Radtke, 2024). Mokslininkai mano, kad vandens lygio kilimą pastaraisiais dešimtmečiais reikėtų sieti su dažnėjančia šiltų ir drėgnų oro masių advekcija šaltuoju periodu, su globaliaisiais atmosferos cirkuliacijos pokyčiais, stiprėjančia pernaša vakarų kryptimi, kylančia oro temperatūra ir šiltomis žiemomis, kai iškrinta žymiai daugiau kritulių (Dailidiene ir kt., 2004; Intergovernmental ..., 1992). Specifiškai, šiaurinėje Baltijos jūros dalyje ir Suomijos įlankoje pastebimas statistinis ryšys tarp padidėjusio upių nuotėkio ir aukštesnės oro temperatūros kartu su didesniu kritulių kiekiu (Barbosa & Donner, 2016). Priešingai, pietiniuose regionuose metinio nuotėkio sumažėjimas sutampa su oro temperatūros kilimu. Šie pastebėjimai bendrai patvirtina įvairių veiksnių, turinčių įtakos jūros lygio tendencijoms skirtingose Baltijos jūros vietose, supratimą. Pajūrio jūros lygis taip pat gali būti paveiktas jūros lygio pokyčių atvirame vandenyne. Pavyzdžiui, jei visoje atviroje jūroje pakyla temperatūra, pajūrio vandens lygis gali pakilti daugiau nei tikėtasi, nes dalis vandens masės keliauja iš atviro vandenyno. Klimato kaitos scenarijų kontekste šis poveikis Baltijos jūrai įvertintas kaip papildomas maždaug 10 % jūros lygio pakilimas pakrantėje(Karabil ir kt., 2018). Teigiama, kad šiltėjant klimatui ir kylant vandens temperatūrai, tirpstant ledynams vandens lygis kyla.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!