Saugomų augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos teisiniai ir praktiniai aspektai

ĮVADAS Temos aktualumas ir problematika. Šiandieninė rūšių nykimo sparta neturi precedento. Rūšių nykimo, kurį daugiausia lemia žmogaus veikla, tempas nuo 100 iki 1000 kartų viršija natūralų nykimo tempą. Tik 17 proc. Europos Sąjungos (ES) buveinių ir rūšių, ir 11 proc. pagrindinių ekosistemų, saugomų pagal ES teisės aktus, būklė yra palanki, nors ir imtasi veiksmų biologinės įvairovės nykimui sustabdyti. Saugomos augalų ir gyvūnų rūšys – tai tokios pasaulyje egzistuojančios augalų ir gyvūnų rūšys, kurioms gresia reali išnykimo grėsmė. Siekiant apsaugoti šias rūšis, sudarinėjami saugomų augalų ir gyvūnų rūšių sąrašai, į kuriuos įrašomos rūšys, kurioms gresia išnykimas sumažėjus jų populiacijų dydžiams, organizuojama šių rūšių apsauga, sudaromi gamtotvarkos planai joms išsaugoti. Lietuvoje priskaičiuojama apie 30 tūkst. augalų ir gyvūnų rūšių, iš kurių beveik 600 įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą, organizuojama šių rūšių apsauga, sudaromi gamtotvarkos planai joms išsaugoti. Pasak daugelio mokslininkų (J. B. Loomis, D. S. White, H. M. Pereira, C. Perrings ir kt.), tyrinėjusių biologinės įvairovės tematiką, retų ir nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių išsaugojimas nuo išnykimo, yra ypatingai svarbus visos žmonijos ateičiai. Šie tyrėjai vieningai teigia, kad pasaulyje egzistuojančių rūšių (augalų ir gyvūnų) įvairovė užtikrina technologinę ir medicininę pažangą, apsaugo nuo globalinio atšilimo ir t.t. ES jau seniai rūpinasi saugomų augalų ir gyvūnų rūšių apsauga. Strateginiai biologinės įvairovės išsaugojimo planai, kurie apima ir retų bei saugomų augalų ir gyvūnų rūšių apsaugą, pradėti įgyvendinti dar 1998 m., o iki 2010 m. ES narės buvo įsipareigojusios sustabdyti biologinės įvairovės nykimą savo teritorijose. Tačiau nepavykus įgyvendinti šio plano, biologinės įvairovės nykimą ES užsibrėžta sustabdyti iki 2020 m. Šiuo tikslu sudarinėjami biologinės įvairovės apsaugos veiksmų planai, kurių tikslas apsaugoti rūšis nuo nykimo. Paukščių ir Buveinių direktyvos yra pagrindinės priemonės, kurios suteikia galimybę apsaugoti nykstančias faunos ir floros rūšis bei jų buveines ES teritorijoje. Įgyvendinant šias direktyvas sukurtas ir toliau plėtojamas saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000“, kuris apima tam tikrų retų ir nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių paplitimo teritorijas bei buveines. Įvairūs teisės aktai numato, kad ES valstybės narės privalo užtikrinti ir pagerinti saugomų augalų ir gyvūnų rūšių bei jų natūralių buveinių apsaugos būklę. Šiame darbe nuodugniai apžvelgiamas saugomų augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos teisinis reglamentavimas ES ir Lietuvoje, įvertinama, ar nagrinėjami teisės aktai yra efektyviai įgyvendinami praktikoje, įvertinant esamą retų faunos ir floros rūšių apsaugos būklę. Tyrimo objektas. Saugomų augalų ir gyvūnų rūšių apsauga Tyrimo dalykas. Saugomų augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos teisinis reglamentavimas. Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Šio darbo tikslas – ištirti ir įvertinti saugomų augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos teisinius ir praktinius aspektus Lietuvoje. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą, iškelti šie uždaviniai: 7 1. Išanalizuoti saugomų augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos sampratą ir problematiką. 2. Išanalizuoti tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus, kurie susiję su saugomų augalų ir gyvūnų rūšių apsauga Lietuvoje. 3. Įvertinti saugomų augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos būklę ES ir Lietuvoje, atskleidžiant esamą priešpriešą tarp teisinio reglamentavimo ir praktikos. 4. Aptarti ES ir Lietuvos teismų praktiką, susijusią su saugomų augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos klausimais. Tyrimo metodai. Darbe naudojami teoriniai-kokybiniai tyrimo metodai – mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė, sisteminė analizė, lyginamasis metodas bei empiriniai tyrimo metodai – ekspertų ir visuomenės apklausos, apklausų rezultatai vaizduojami panaudojant grafinius informacijos vaizdavimo metodus. Darbo apimtis ir struktūra. Baigiamąjį magistro darbą sudaro turinys, lentelių sąrašas, paveikslų sąrašas, santrumpos, įvadas, keturi skyriai, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas, anotacija, santrauka anglų kalba ir priedai. Darbo apimtis 68 puslapių, darbe yra 5 lentelės ir 16 paveikslų. Pirmame skyriuje aptariama saugomų augalų ir gyvūnų rūšių esmė ir problematika, antrame skyriuje – detaliai analizuojami tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai, susiję su saugomomis faunos ir floros rūšimis, trečias darbo skyrius skirtas įvertinti realiai apsaugos būklei, o ketvirtajame – aptariama ES ir Lietuvos teismų praktika. Galiausiai pateikiamos darbo išvados ir pasiūlymai, kaip pagerinti saugomų augalų ir gyvūnų rūšių apsaugą Lietuvoje. 8 1. SAUGOMOS AUGALŲ IR GYVŪNŲ RŪŠYS, JŲ NYKIMO PRIEŽASTYS IR IŠSAUGOJIMO SVARBA 1.1. Saugomos augalų ir gyvūnų rūšys Biologinė įvairovė – išskirtinė mus supančių ekosistemų, rūšių ir genų įvairovė. Dėl biologinės įvairovės būklės blogėjimo ir biologinės įvairovės nykimo prarandamos augalų ir gyvūnų, rūšys, gamtos teikiami ištekliai, su jais susijusios darbo vietos ir kt. 1 . Dėl daugelio priežasčių biologinės įvairovės nykimas, kaip ir globalinis atšilimas, yra viena didžiausių pasaulinio masto problemų, ir, be kita ko, šie abu reiškiniai yra labai glaudžiai susiję. Nors biologinė įvairovė labai padeda švelninti klimato kaitos padarinius ir prisitaikyti prie klimato kaitos, siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, taip pat svarbu pasiekti, kad klimatas nustotų šilti. Šiandieninė augalų ir gyvūnų rūšių nykimo sparta neturi precedento: rūšių nykimo, kurį daugiausia sąlygoja žmogaus vystoma veikla, tempas „nuo 100 iki 1000 kartų viršija natūralų Žemės rūšių nykimo tempą: remiantis turimais duomenimis, 60 proc. pasaulio ekosistemų būklė suprastėjo dėl nedarnaus naudojimo, 75 proc. žuvų išteklių yra pereikvojami arba gerokai sumažėję, o nuo 1990 m. visame pasaulyje išnyko 75 proc. genetinės pasėlių įvairovės“ 2 . Apskaičiuota, kad kiekvienais metais iškertama „13 mln. hektarų atogrąžų miškų, o 20 proc. pasaulio koralinių rifų jau išnyko ir, jei klimato kaita nebus sumažinta, iki 2050 m. 95 proc. šių koralinių rifų grės išnykimas arba bus padaryta didelė žala“ 3 . Tik 17 proc. Europos Sąjungos buveinių ir rūšių ir 11 proc. pagrindinių ekosistemų, saugomų pagal ES teisės aktus, būklė yra laikoma palankia, nors ir imtasi biologinės įvairovės nykimo stabdymo veiksmų 4 , visų pirma nuo 2001 m., kai buvo nustatytas ES 2010 metų biologinės įvairovės išsaugojimo tikslas. Pagal šį tikslą biologinės įvairovės nykimas ES teritorijoje turėjo būti sustabdytas iki 2010 m., tačiau nepavykus įgyvendinti šio plano, iškelti nauji uždaviniai ir tikslo įgyvendinimo terminas atidėtas iki 2020 m. Aptariama strategija siekiama sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir paspartinti 1 Bartkowski, B.; Lienhoop, N.; Hansjürgens, B. Capturing the complexity of biodiversity: A critical review of economic valuation studies of biological diversity. Ecological Economics. 2015, (113): 1–14. 2 FAO Forestry Paper. Global Forest Resources Assessment 2010 (Main report) [interaktyvus]. Rome, 2010 [žiūrėta 2015- 02-15]. . 3 Burke, L., et al. Reefs at Risk Revisited ( Report) [interaktyvus]. World Resources Institute, 2011 [žiūrėta 2015-02-17].

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!