2.
Neracionali žmogaus ūkinė veikla skurdina gamtinę aplinką, mažina jos atsparumą teršalams, griauna nusistovėjusią ekologinę pusiausvyrą. Natūralus kraštovaizdis keičiamas mažiau stabilia sukultūrinta aplinka. Todėl būtina išsaugoti tas teritorijas, kuriuose yra labai vertingų mokslui ir kultūrai gamtinių objektų tipinių ar unikalių landšaftų, retų gyvūnų ir augalų rūšių, mineralų ir pan.
Saugoma teritorija- sausumos ir vandens plotai, kuriuose dėl kraštovaizdžio, ekosistemų, įvairių elementų ir objektų gamtinės bei kultūrinės vertės, ypatingų apsauginių, rekreacinių bei ūkinių ypatybių yra ribojama ar draudžiama žmogaus veikla.
Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatyme, priimtame 1992 m. Sausio 21 d., apibūdintos šitokios saugomų teritorijų, kaip išskirtinio naudojimo objektų, formos: valstybiniai rezervatai, nacionaliniai parkai, regioniniai parkai, gamtos draustiniai, apsauginės zonos bei juostos ir vietinės reikšmės bei specialiosios paskirties teritorijos, taip pat gamtinis karkasas.
Lietuvos sugomų teritorijų sistema įteisinta 1993 m., Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Saugomų teritorijų įstatymą. Saugomų teritorijų tinklas ir plotas didėja. 1990 m. joms teko 6,1% Lietuvos teritorijos, o įsteigus Viešvilės rezervatą, Dzūkijos, žemaitijos, kuršių Nerijos, Trakų nacionalinius parkus, trisdešimt regionų parkų, naujus draustinius - saugomos teritorijos dalis padidėjo iki 11%.
1. Išsaugančiosios ( konservacinės ) teritorijos ( rezervatai, saugomi kraštovaizdžio objektai ).
2. Apsaugančiosios ( prezervacinės ) teritorijos ( apsaugos zonos ).
3. Gamtos išteklius atkuriančiosios ( rekuperacinės ) teritorijos ( saugomi gamtos išteklių sklypai ).
4. Kompleksinės paskirties ( integracinės ) saugomos teritorijos (valstybiniai nacionaliniai ir regioniniai parkai bei biosferos monotoringo teritorijos- biosferos poligonai ).
Kiekvienas valstybinis rezervatas, valstybinis parkas, biosferos monitoringo teritorijos tvarkomi remiantis individualiais nuostatais ( juos tvirtina Seimas), kitos teritorijos - bendraisiais nuostatais ( tvirtina Vyriausybė, apskričių valdžia, savivaldybė ir pan. ).
3.
Draustiniai
Draustiniai steigiami siekiant išsaugoti, atkurti atskirus gamtos komplekso elementus, būdingus mūsų krašto gamtai bei kultūrai, kurie yra svarbūs ir įdomūs moksliniu, mokymo, estetiniu, pažintiniu, turistiniu, poilsiniu, kultūriniu, ūkiniu požiūriu. Išskiriami valstybiniai ir savivaldybinių draustiniai, taip pat draustiniai nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose bei biosferos monotoringo teritorijuose. Draustinių teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir Lietuvos...
Šį darbą sudaro 11737 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!