Energijos gamybos efektyvumo didinimas ir poveikio aplinkai mažinimas nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose

Santrauka Vienas iš tikslų, kuriuos numato Europos Komisija priimtame žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje – iki 2035 m. sąvartynuose šalinti ne daugiau kaip 10 % susidarančių komunalinių atliekų. Lietuvoje 2018 m. susidarė 1,3 mln. t komunalinių atliekų, iš kurių 24,6 % buvo šalinami sąvartyne ir 12,5 % komunalinių atliekų buvo sutvarkomi deginant – taip gaminant šilumos bei elektros energiją. Vienas iš būdų, kaip galima sutvarkyti pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir kompostavimui netinkančias atliekas – yra jų deginimas. Panaudojant atliekų energinę vertę kogeneracinėse jėgainėse yra gaminama šilumos ir elektros energija. Baigiamasis magistro projektas yra skirtas energijos gamybos efektyvumo didinimo ir poveikio aplinkai mažinimo nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose galimybių įvertinimui. Tam tikslui buvo iškelti tokie darbo uždaviniai: pagrindinių aplinkosaugos teisės aktų bei darnios pramonės plėtros metodų, taikomų atliekų deginimo įrenginiams, analizė, pasirinkto objekto esamo aplinkosauginio veiksmingumo įvertinimas, energinio efektyvumo didinimo bei poveikio aplinkai mažinimo būdų pasiūlymas, bei rekomendacijų nepavojingas atliekas deginantiems įrenginiams pateikimas. Detalesnei analizei pasirinktas objektas – kogeneracinė jėgainė UAB „Fortum Klaipėda“, kuri kaip kurą naudoja nepavojingas, rūšiuotas komunalines ir pramonines atliekas. Atliekant tyrimą, buvo atlikta statistinių duomenų, teisinių aktų, mokslinės bei praktinės literatūros analizė. Pagrindiniai baigiamojo projekto tyrimo metodai – Švaresnės gamybos (ŠG) diegimo pramonės įmonėse metodikos elementai, tokie kaip: medžiagų ir energijos srautų analizės, kuro ir energijos balanso sudarymas įmonės ir atskirų procesų lygmenyse. Gautų rezultatų apibendrinimui naudoti atvejo tyrimo ir lyginamosios analizės metodai, aplinkos apsaugos veiksmingumo (AAV) įvertinimas, naudojant santykinius ir absoliutinius aplinkos apsaugos indikatorius. Nustatyta, kad analizuojamame objekte 2018 m. susidarė 159,97 GWh šiluminės energijos nuostolių, o bendras jėgainės efektyvumas siekė 78,0 %. Bendras produkcijos kiekis 2018 m. siekė 556,43 GWh. Vienai GWh energijos pagaminti buvo sunaudojama 461,56 t kuro, 0,74 t amoniakinio vandens, taip pat buvo išmetama 0,52 t azoto oksidų emisija. Nustatyta, kad didžiausi šiluminės energijos nuostoliai patiriami termofikato pagalbinio aušinimo procese. Perteklinę šilumos energiją siūloma panaudoti vėsumos gamybai, modernizuojant pagalbinio aušinimo procesą panaudojant absorbcinio šaldymo agregatą. Įmonėje būtų pagaminama 10,75 GWh/ m. vėsumos energijos, o bendri energijos nuostoliai sumažėtų 47,3 GWh/ m. ir sudarytų 112,67 GWh/ m. Elektros energijos sąnaudos procesui padidėtų 6 131,48 MWh/ m. (9,9 %). Tačiau nenaudojant įprastų šaldymo įrenginių, būtų išvengta 648,19 t netiesioginės CO2eq emisijos per metus, o bendras jėgainės efektyvumas būtų padidintas iki 86,2 %. Įdiegus ŠG inovaciją – selektyvinio nekatalitinio valymo (SNKV) sistemos amoniakinio vandens dozavimą perkėlus į trečiąjį lygį, amoniakinio vandens sąnaudos buvo sumažintos 27,7 %. Azoto oksidų emisija sumažinta 16,8 %. Dėl proceso modernizavimo elektros energijos sąnaudos padidėjo 54 MWh/ m., tai sudaro apie 0,27 % nuo viso sunaudojamo elektros energijos kiekio savoms reikmėms per metus. Modernizavus SNKV sistemą buvo pagerintas aplinkosauginis veiksmingumas: 1 GWh produkcijos pagaminti sunaudojama 0,19 t mažiau amoniakinio vandens, o išmetamas azoto oksidų kiekis 0,05 t mažesnis. Enhancing the Energy Production Efficiency and Reducing the Environmental Impact in the Non-hazardous Waste Incineration Plants. Master's Final Degree Project / supervisor assoc. Institute of Environmental Engineering; Faculty of Mechanical Engineering and Design, Kaunas University of Technology. Study field and area (study field group): Environmental Engineering (E03) – main study field, Production and Manufacturing Engineering (E10), Business (L01), Engineering Sciences. Keywords: Waste Treatment, Waste Incineration, Energy Production Efficiency, Reducing the Environmental Impact, Cogeneration Plant, Cleaner Production, Selective Non-catalytic Reduction. Kaunas, 2020. 70 p. Summary One of the goals set in the Circular Economy Package adopted by the European Commission is to dispose no more than 10 % of municipal waste in landfills. In Lithuania 1.3 million tons of municipal waste was generated in 2018, of which 24.6 % was disposed in a landfills and 12.5 % of municipal waste was incinerated, producing heat and electricity. One of the ways to dispose non-reusable, non- recyclable and non-compostable waste is to incinerate it. Using the energetic value of waste, cogeneration plants produce heat and electricity. The final master's project is aimed at assessing the possibilities of increasing the efficiency of energy production and reducing the environment impact in non-hazardous waste incineration plants. For that purpose, the following tasks were set: analysis of the main environmental legislation and sustainable industrial development methods, applied to waste incineration plants, assessment of the existing environmental efficiency of the selected facility, proposing ways to increase energy efficiency and reduce environmental impact, and give recommendations for non-hazardous waste incineration plants. The chosen object of the research is the cogeneration power plant Fortum Klaipėda, UAB which uses non-hazardous municipal and industrial waste as a fuel. During the research, statistical data, legal acts, scientific and practical literature were analysed. The following main research methods were applied: methodology of implementing Cleaner Production (CP) in industrial enterprises, such as: analysis of materials and energy flows, compilation of fuel and energy balance at the enterprise and specific processes levels. Case study and benchmarking methods, environmental performance assessment (using relative and absolute environmental indicators) were used to summarize the results. It was determined that in the analysed object 159.97 GWh of thermal energy losses was occurred in 2018 and the overall energy production efficiency of the power plant was 78.0 %. Selected combined heat and power plant produced 556.43 GWh of energy in 2018, using 461.56 t of fuel, 0.74 t of ammonia water to produce one GWh of energy and 0.52 t of nitrogen oxide emissions were emitted. It was found that the largest heat energy losses are incurred in the process of auxiliary cooling. Excess heat energy is proposed to be used for cooling production in the auxiliary cooling process using an absorption chiller. The company would produce 10.75 GWh/ yr. cooling energy, and the total energy loss would be reduced by 47.3 GWh/ yr. and would amount to 112.67 GWh/ yr. Electricity consumption for the own needs would increase by 131.48 MWh/ yr. (9.9 %). However, without the 8 use of conventional refrigeration equipment 648.19 t of indirect CO2eq emissions per year would be avoided. The overall efficiency of the power plant would be increased to 86.2 %. The ammonia water consumption was reduced by 27.7 % and nitrogen oxide (NOx) emissions were reduced by 16.8 % after the evaluation and implementation of suggested CP innovation – modernization of the selective non-catalytic reduction (SNCR) system by changing the ammonia water dosing level. Due to the modernization of the process, the electricity consumption increased by 54 MWh/ yr. which is about 0.27 % of the total electricity consumption for own needs per year. The environmental efficiency was improved after modernization of the SNCR system: 0.19 t less ammonia water was used to produce 1 GWh of production, and nitrogen oxide emissions were 0,05 t lower. 10 Lentelių sąrašas 1 lentelė. Su GPGB siejami EE rodikliai (%) [18] ............................................................................ 27 2 lentelė. Su GPGB nepavojingų atliekų deginimui susiję EE didinimo metodai [50] .................... 27 3 lentelė. Deginant atliekas į orą išmetamų NOx, N2O, CO ir NH3 kiekių mažinimo metodai [18] . 30 4 lentelė. Į orą išmetamų teršalų siektinos koncentracijos (mg/ Nm3), deginant atliekas [18] ......... 31 5 lentelė. Baigiamojo magistro darbo uždaviniai, tyrimo etapai, naudojami metodai ...................... 32 6 lentelė. FKTE pagrindiniai santykiniai aplinkos apsaugos indikatoriai (AAIs), 2018 m. .............. 42 7 lentelė. FKTE AAIs palyginimas, 2017–2018 m. .......................................................................... 43 8 lentelė. SNKV proceso medžiagų ir energijos srautai ir tiesioginiai kaštai, 2017 m. .................... 45 9 lentelė. NOx koncentracijų palyginimas su ES GPGB nurodytomis siektinomis vertėmis ........... 46 10 lentelė. SNKV sistemos modernizavimo aplinkosauginio efekto ir sutaupomų lėšų įvertinimas 47 11 lentelė. SNKV sistemos modernizavimo investicijos .................................................................. 48 12 lentelė. Pagalbinio aušinimo proceso esamo aplinkosauginio veiksmingumo vertinimas .......... 52 13 lentelė. Pagalbinio aušinimo proceso AAI palyginimas ir sutaupomų lėšų įvertinimas .............. 54 14 lentelė. Pagalbinio aušinimo proceso modernizavimo preliminarios investicijos ....................... 55 15 lentelė. Planuojamos ir įgyvendintos inovacijų aplinkosauginio veiksmingumo įvertinimas ..... 56 16 lentelė. EE palyginimas su ES GPGB nurodytoms siektinomis vertėmis ................................... 57 11 Paveikslų sąrašas 1 pav. Komunalinių atliekų tvarkymo metodai ES, 1995–2018 [5] ................................................. 16 2 pav. Atliekų tvarkymo būdo pasirinkimo hierarchija [7] ............................................................... 16 3 pav. Atliekas kaip kurą naudojančios jėgainės Europoje [30] ....................................................... 20 4 pav. Atliekų deginimo jėgainės principinė technologinė schema [29] .......................................... 21 5 pav. FKTE atvejo analizės etapai ................................................................................................... 34 6 pav. FKTE naudojama TOPi informacinė proceso sistema ........................................................... 37 7 pav. CO2eq emisijų atvaizdavimo įrankis [67] ................................................................................ 38 8 pav. Kaskadinė aplinkos oro valdymo sistema KDĮ [65] .............................................................. 39 9 pav. FKTE medžiagų ir energijos srautų diagrama ........................................................................ 40 10 pav. FKTE medžiagų ir energijos balansas, 2018 m. ................................................................... 41 11 pav. SNKV sistemos FKTE medžiagų ir energijos srautų diagrama, 2017 m. ............................ 45 12 pav. SNKV sistemos medžiagų ir energijos srautų diagrama po inovacijos įdiegimo ................ 46 13 pav. Kaskadinė aplinkos valdymo sistema FKTE oro teršalų valdymui ..................................... 48 14 pav. Klaipėdos miesto oro kokybės tyrimo stoties ir FKTE vietos .............................................. 49 15 pav. FKTE pagalbinio aušinimo proceso medžiagų ir energijos srautų diagrama ....................... 51 16 pav. Šaldymo/ aušinimo proceso medžiagų ir energijos srautų diagrama po inovacijos įdiegimo ........................................................................................................................................................... 53 17 pav. Jėgainės medžiagų ir energijos balansas po siūlomos inovacijos įdiegimo ......................... 56 12 Santrumpų sąrašas AAI – aplinkos apsaugos indikatorius; AAIs – santykinis aplinkos apsaugos indikatorius; AAV – aplinkosauginis veiksmingumas; AEI – atsinaujinantys energijos ištekliai; CO – anglies monoksidas; CO2 – anglies dioksidas; CO2eq – anglies dioksido ekvivalentas; DKDĮ – didelis kurą deginantis įrenginys; DLK – didžiausia leistina koncentracija; EE – energinis efektyvumas; FKTE – UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinė elektrinė; GPGB – geriausi prieinami gamybos būdai; ID – informacinis dokumentas; KD – kietosios dalelės; KDĮ – kurą deginantis įrenginys; NOx – azoto oksidai; PAV – poveikio aplinkai vertinimas; RV – ribinė vertė; SKR – selektyvioji katalizinė redukcija; SNKV – seletyvinis nekatalitinis valymas; SO2 – sieros dioksidas; ŠESD – šiltnamio efektą sukeliančios dujos; ŠG – švaresnė gamyba; TIPK – taršos integruota prevencija ir kontrolė. 13 Įvadas Vienas iš tikslų, kuriuos numatė Europos Komisijos priimtas žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys – iki 2035 m. sąvartynuose šalinti ne daugiau kaip 10 % visų komunalinių atliekų. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje sąvartynuose 2018 m. pašalinta 24,6 % surinktų komunalinių atliekų. Vienas iš būdų, kaip galima sumažinti sąvartynuose disponuojamų atliekų kiekį – jų deginimas. Tolimesniam perdirbimui netinkamos, energinę vertę turinčios atliekos gali būti sudeginamos, taip išgaunant šilumos ir elektros energiją bei sumažinant atliekų masę apie 70 – 80 %, o tūrį – apie 80–90 %. Lietuvoje 2018 metais sudeginta 163 tūkst. t (12,5 %) surinktų komunalinių atliekų, jas naudojant kaip kurą. Atliekas kaip kurą naudojanti kogeneracinė jėgainė UAB „Fortum Klaipėda“ yra pirmoji tokio tipo jėgainė Lietuvoje. Ši jėgainė yra svarbi ne tik kaip atliekų tvarkytoja, bet ir kaip nepriklausoma šilumos ir elektros energijos gamintoja. Šiuo metu Lietuvoje yra diegiami dar du atliekas deginantys įrenginiai – Kauno ir Vilniaus kogeneracinės jėgainės. Jėgainėse bus sumontuoti didelio efektyvumo katilai, kartu su pažangiomis dūmų valymo ir monitoringo sistemomis, kurios turi užtikrinti, kad iš jėgainių išmetamų teršalų koncentracijos neviršytų teisės aktuose nurodytų ribinių dydžių. Darbe yra pateikiami aplinkosauginio įvertinimo rezultatai, taikant Švaresnės gamybos (ŠG) diegimo pramonės įmonėse metodiką, nustatant aplinkosaugines problemas, identifikuojant jų susidarymo priežastis, siūlant sprendimus ir atliekant jų įvykdomumo analizę siekiant padidinti energijos gamybos efektyvumą ir taip mažinti poveikį aplinkai nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose. Tyrimo objektas – nepavojingų atliekų deginimo įrenginiai ir jų procesai. Detalesnei analizei ir eksperimentui parinktas objektas – nepavojingas komunalines ir pramonines atliekas kaip kurą naudojanti kogeneracinė jėgainė UAB „Fortum Klaipėda“. Darbo tikslas – nustatyti nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose energijos gamybos nuostolių susidarymo priežastis ir pasiūlyti darnios pramonės plėtros alternatyvas, galinčias didinti energijos efektyvumą ir mažinti poveikį aplinkai. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti nepavojingų atliekų deginimo situaciją Europos Sąjungoje, taikomus pagrindinius aplinkosaugos teisės aktus ir plačiausiai naudojamas nepavojingų atliekų deginimo technologijas; 2. Išanalizuoti mokslinę ir praktinę literatūrą dėl darnios pramonės plėtros metodų taikymo šiluminės ir elektros energijos gamybos objektams, ypatingą dėmesį skiriant atliekas deginantiems įrenginiams; 3. Analizei parinktam objektui įvertinti esamą aplinkosauginį veiksmingumą ir nustatyti energijos nuostolių atsiradimo priežastis; 4. Remiantis mokslinės ir praktinės literatūros analizės bei atlikto eksperimento rezultatais, pasiūlyti energinio efektyvumo didinimo bei poveikio aplinkai mažinimo alternatyvas; atlikti atrinktų alternatyvų įvykdomumo analizę; 14 5. Pateikti rekomendacijas nepavojingas atliekas deginantiems įrenginiams dėl energijos gamybos efektyvumo didinimo ir neigiamo poveikio aplinkai mažinimo. 15 1. Nepavojingų komunalinių atliekų deginimo situacija Europos Sąjungoje Pastaraisiais metais pasaulyje stebima sparti globalizacija, dėl kurios auga pasaulio ekonomika, tobulėja technologijų ir pramonės sritys, o žmonių gyvenimo kokybė tampa vis geresnė. Nors visi šie reiškiniai yra vertinami teigiamai, kartu su jais neišvengiamai vyksta ir spartus gamtos išteklių naudojimas bei aplinkos tarša, įskaitant ir teršimą atliekomis [1]. Žmonių populiacijos augimas pasaulyje ir didėjantis gyvenimo lygis lemia didėjančią taršą atliekomis [2]. Pasak Europos Komisijos, tobulėjant technologijoms, jos tampa labiau prieinamos vis platesnei visuomenės daliai, o tai reiškia, kad kiekvienas žmogus gali sau leisti turėti keletą asmeninių įrenginių ir juos keisti daug dažniau [3]. Be to, tobulėjant technologijoms, dėl tos pačios priežasties išaugo ir elektros energijos suvartojimas, kurią gaminant įprastais būdais (naudojant neatsinaujinančius gamtinius išteklius) taip pat generuojama tarša [4]. Remiantis paskutiniais Eurostato pateikiamais duomenimis, 2018 metais kiekvienas Europos Sąjungoje (ES) gyvenantis žmogus vidutiniškai sugeneravo 489 kg komunalinių atliekų per metus. Pastebima, kad labiau išsivysčiusios šalys, tokios kaip Vokietija, Suomija, Danija ar Liuksemburgas sugeneruoja daugiau komunalinių atliekų, nei bendras Europos sąjungos vidurkis. Lietuvoje vienas žmogus per metus sugeneruoja apie 464 kg komunalinių atliekų (2018 m.) [5]. Tai yra 5,1 % mažiau nei bendras Europos Sąjungos vidurkis. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros pateiktus naujausius duomenis, 2018 metais Lietuvoje iš viso buvo surinkta apie 5,4 mln. t. atliekų, iš kurių apie 0,77 mln. t. sudarė mišrios komunalinės atliekos (atliekos kodas 20 03 01) [6]. 1.1. Nepavojingų atliekų tvarkymas Europos sąjungoje ir Lietuvoje Pagal Eurostato duomenis, 2018 metais 47,0 % visų komunalinių atliekų Europoje buvo perdirbtos arba kompostuojamos (29,9 % atliekų buvo perdirbtos į kitas medžiagas ar gaminius, o 17,1 % kompostuojama), 27,9 % sudeginta ir likę 22,7 % šalinami sąvartyne. Taip pat ataskaitoje pateikiama, kad 2,4 % atliekų buvo sutvarkytos kitais metodais, kurie nedetalizuojami. Komunalinių atliekų tvarkymo tendencijos ir pokyčiai nuo 1995 m. iki 2018 m. pavaizduojami 1 paveiksle. Pastebėtina, kad sudeginamų atliekų kiekis išlieka pastovus, taip pat pastebimas perdirbamų atliekų kiekio didėjimas ir akivaizdus atliekų, šalinamų sąvartynuose, kiekio mažėjimas. Lietuvoje 2018 m. susidarė 1 301 tūkst. t. komunalinių atliekų, iš kurių 1 167 tūkst. t. (89,7 %) buvo sutvarkytos. Taip galima teigti, remiantis paskutiniais (2020 m.) Eurostato pateikiamais duomenimis [5]. Lietuva užima vidutinę padėtį tarp kitų ES šalių pagal komunalinių atliekų kiekį, kuris šalinamas sąvartynuose. Taip 2018 m. Lietuvoje buvo sutvarkoma apie 27,4 % komunalinių atliekų. Pagal atliekų, naudojamų energijos išgavimui kiekį, Lietuva lygiuojasi į vakarų Europos Sąjungos šalis. Lietuvoje sudeginama apie 14 % komunalinių atliekų, o likusio sutvarkytų atliekų kiekio (58,5 %) sutvarkymo būdas nenurodomas [5]. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros pateiktais duomenimis, 2018 metais Lietuvoje iš viso buvo sudeginta apie 273 tūkst. t. atliekų, jas naudojant kaip kurą (R11) [6]. Taip pat, remiantis šiais duomenimis pastebėta, kad didžiausią dalį deginamų atliekų sudaro išrūšiuotos komunalinės atliekos, 1 R1 – atliekų tvarkymo būdas – atliekų naudojimas kurui arba kitais būdais energijai gauti. 16 atliekos, kurių negalima perdirbti ir atliekos, kurias perdirbti yra ekonomiškai nenaudinga (tokios kaip užterštos pakuočių atliekos). 1 pav. Komunalinių atliekų tvarkymo metodai ES, 1995–2018 [5] Atliekų deginimo įrenginiuose yra deginamos ne tik rūšiuotos komunalinės, bet ir nepavojingos pramoninės atliekos. Remiantis oficialia atliekų deginimo suvestine, didžiausią dalį sudeginamų atliekų – 238 tūkst. t., arba 87,2 % – sudarė atliekos, turinčios atliekų kodus 19 12 10 (degiosios atliekos (iš atliekų gautas kuras)) ir 19 12 12 (kitos mechaninio atliekų (įskaitant medžiagų mišinius) apdorojimo atliekos, nenurodytos 19 12 11 pozicijoje) [6]. Pagrindinius atliekų tvarkymo principus numato Europos Sąjungos teisės aktai. Jais turi vadovautis visos ES šalys, tarp jų ir Lietuva. Remiantis šiais principais, yra sudaryta labiausiai ir mažiausiai pageidaujamų atliekų tvarkymo būdų pasirinkimų hierarchija (žr. 2 pav.) [7]. 2 pav. Atliekų tvarkymo būdo pasirinkimo hierarchija [7] Labiausiai pageidaujamas pasirinkimas atliekų tvarkymo hierarchijoje yra atliekų prevencija – t. y., atliekų kiekio mažinimas arba vengimas. Jeigu atliekų negalima išvengti, reiktų pakartotinai jas panaudoti. Tik nesant galimybei pakartotinai panaudoti atliekų, yra taikomas jų perdirbimas arba 17 deginimas – energijos regeneravimas. Nors atliekų šalinimas į sąvartyną užimą paskutinę pakopą atliekų tvarkymo hierarchijoje, jis vis dar pastebimas mažiau išsivysčiusiose šalyse [5]. Siekiant paspartinti ES direktyvose nustatytų normų pasiekimą, LR aplinkos ministerija pradėjo vykdyti Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą (VSATP), kuriame nurodomos konkrečios užduotys ir keliami tikslai 2014–2020 metams. Vienas iš tikslų – iki 2020 metų perdirbti ne mažiau nei 45 % komunalinių atliekų ir ne mažiau kaip 50% komunalinėse atliekose esančio popieriaus, kartono, plastiko, metalų ir stiklo paruošti perdirbimui, o sąvartynuose šalinti ne daugiau nei 35 % atliekų [1]. 2015 metais Europos Komisija priėmė žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį, kuriame numatomi dar griežtesni atliekų perdirbimo reikalavimai. Bendri ES nustatyti tikslai iki 2035 metų: sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį nurodoma sumažinti iki 10 %, perdirbti ne mažiau nei 65 % komunalinių atliekų ir 70 % pakuočių atliekų, atskiriant jų srautus: perdirbti ne mažiau nei 55 % plastikinių, 80 % metalinių, 85% popierinių ir kartono pakuočių. Taip pat, numatoma, kad pavojingos namų ūkių atliekos turi būti surenkamos atskirai iki 2022 m., bio-atliekos – iki 2023 m., o tekstilė – iki 2025 m. [8]. 1.2. Pagrindiniai aplinkosaugos teisės aktai (reikalavimai), taikomi nepavojingas atliekas deginantiems įrenginiams Prieš pradedant veiklą atliekas deginantiems įrenginiams dažniausiai reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) pilną poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrą, kadangi PŪV patenka į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo išvardintas veiklas: – „9.9. nepavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus įrenginiuose, kurių pajėgumas 100 ir daugiau tonų per parą“ [9]. Tuo atveju, jeigu deginamų atliekų kiekis

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!