Tomas Venclova (skaidrės)

Tomas Venclova 

gyvenimas

Tomas Venclova – vienas žymiausių XX a. antrosios pusės lietuvių poetų, eseistų ir literatūros kritikų. Gimė 1937 m. Klaipėdoje, poeto ir sovietinio veikėjo Antano Venclovos šeimoje. Per karą tėvui pasitraukus į Rusiją, augo pas senelį, klasikinės filologijos profesorių Merkelį Račkauską. Šeštajame dešimtmetyje Vilniaus universitete studijavo antikines kalbas ir lituanistiką, vėliau ilgesnį laiką gyveno ir mokėsi Maskvoje, Peterburge (tuometiniame Leningrade), Tartu. 1977 poetas išvyko iš Sovietų Sąjungos ir apsistojo JAV, kur dėstė įvairiose aukštosiose mokyklose, o nuo 2012 m. yra Jeilio (Yale) universiteto slavistikos profesorius emeritas. Paskelbus Nepriklausomybę daugiažanrė Venclovos kūryba pripažinimo susilaukė ne tik Lietuvoje, kur 2000-aisiais jam paskirta Nacionalinė premija, bet ir visame pasaulyje – jo poezijos ir eseistikos vertimų knygos išėjo pagrindinėmis Rytų ir Vakarų Europos kalbomis, be to, albanų, kinų, esperanto kalbomis.

kūryba

• Venclovos eilėraščiuose vyrauja egzistencinės būsenos: vienatvė, apsisprendimas ginti savo idealus („skiemenis, kurių / išsižadėti negali“), mirties artuma. Pastaroji tema plėtojama ne tik asmeninėje plotmėje, bet ir suvokiama kaip visai civilizacijai dėl totalitarizmo įsigalėjimo gresianti žūtis. Jis savo kūriniuose stengėsi paminėti ir atminti diktatūriniam režimui pasipriešinusius ir nukentėjusius žmones (tarp kitų ir lietuvių tremtinius, sukilusius lenkų darbininkus, rusų menininkus ir disidentus). Sovietiniu laikotarpiu tai buvo įmanoma tik pasitelkiant šifruotas užuominas, Ezopo kalbą. Eilėraštyje „Pasakykite Fortinbrasui“ kalbama apie „Daniją, kurios pasaulyje nėra“; eilėraščio „Pašnekesys žiemą“ temą – 1970-ųjų Lenkijos įvykius – atskleidžia aliuzija į žemaitišką padavimą, pasak kurio, sukilimo metus galima atpažinti iš siauros nukirsto medžio rievės.
• Emigracijoje rašytuose Venclovos tekstuose politinės ir istorinės realijos pateikiamos atvirai. Eilėraščiai tampa skaidresni, stiprėja pasakojamasis elementas, nors poetinės formos dar sudėtingesnės.
• T. Venclovos poezija intelektuali. Iš skaitytojo ji reikalauja gero istorijos, geografijos (miestų), kultūros ir galbūt poeto biografijos pažinimo. Eilėraščio sandaroje slypi dialogas, būdingi pasakomojo eilėraščio elementai. Jo poezija antitradicinė, paremta ne romantine ar impresionistine, lingvistine poezijos samprata.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!