Tiriamoji žurnalistika Suomijoje

Žurnalistinio tyrimo fenomenas lėmė, jog žurnalisto profesija tapo prestižine visame civilizuotame pasaulyje. Būtent dėl analitinės žunalistikos, kurią vainikuoja žurnalistinis tyrimas, medijos nusikratė tiesioginio tarpininko arba tiesiog “kanalo” tarp galingųjų ir masių vaidmens. Ji tapo kritiška, landi ir daranti įtaką ne tik visuomenės nuomonės formavimui, bet ir valdžios sprendimams. Žurnalistinio tyrimo įtaka siejama ir su naujojo elito – žurnalistų elito - formavimųsi. Demokratinėse valstybėse, kur žodžio laisvė istoriškai buvo varžoma mažiau, elitas be didelių trukdžių formavosi nuosekliai istorijos tėkmėje.
Šiuo atveju įdomi Suomijos situacija. Ilgą laiką nuo kaimyninių galingųjų valstybių priklausiusi šalis beveik visą XX amžių buvo nepriklausoma. Tačiau savitarpio pagalbos paktas su didžiąja kaimyne – Sovietų sąjunga - bei istorinė nuolatinės priklausomybės patirtis gyventojų mentalitete išugdė savicenzūros fenomeną, kuris neabejotinai turėjo įtakos Suomijos žiniasklaidos tradicijos formavimuisi. Suomių komunikacijos mokslininkai, kalbėdami apie šalies žurnalistikos tradicijos raidą, nevengia pabrėžti tautos uždarumo, išugdžiusio didelį pasitikėjimą galios šaltiniais.
Šio darbo uždaviniai:
1) naudojantis užsienio žurnalistų teoretikų ir praktikų darbais, trumpai apžvelgti tiriamosios žurnalistikos tikslus, darbo metodus, riziką;
2) pristatyti Suomijos tiriamosios žurnalistikos raidą;
3) atskleisti, kokiais šaltiniais naudojasi ir su kokia rizika susiduria Suomijos tiriamosios žurnalistikos atstovai;
4) atskleisti problemas, su kuriomis susiduria šiandienos Suomijos tiriamosios žurnalistikos atstovai;
5) apžvelgti istoriškai svarbius ir šių dienų Suomijos žurnalistų tiriamuosius darbus.
Referato tikslas – įrodyti, jog Suomijos tiriamosios žurnalistikos plėtotę lemia išoriniai veiksniai – savita žiniasklaidos priemonių sistema, medijų savininkų koncentracija, nedidelis gyventojų skaičius ir šiaurietiško mentaliteto, kurį suomių komunikacijos sričių mokslininkai linkę pabrėžti, fenomenas.
2. ŽURNALISTINIS TYRIMAS TEORINIU ASPEKTU
2.1 TYRIMO OBJEKTAS – GALIOS SISTEMOJE
Anot Irène Grundberg, pereito amžiaus aštuntajame dešimtmetyje subrendo labiau išsilavinusių žurnalistų karta. Iki tol žurnalistas buvo vidurinės klasės darbininkas. Gilėjantis išsilavinimas ir auganti masinės komunikacijos įtaka buvo pretekstas žurnalistų profesionalėjimui. Jungtinėse valstijose Watergate’o (1970-1972) byla įrodė, ko gali pasiekti naujoji žurnalistų karta – nuversti vienos galingiausių pasaulyje valstybių prezidentą. Taip ėmė formuotis naujasis galios elitas, kurio pagrindinis ir rafinuočiausias ginklas buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!