Žiniasklaida – visuomenės nuomonės formuotoja

Žiniasklaida – veiksnys, nepaprastai stipriai įtakojantis valstybės, visuomenės, bendruomenių ir kiekvieno individo veiklą. Gyvename masinės komunikacijos teikiamos informacijos apsuptyje, dažnai ja remiamės priimdami savo sprendimus.
Žiniasklaida daro esminį poveikį visuomenei ir visuomenė tampa priklausoma nuo žiniasklaidos, jei ji nori būti ar bent atrodyti informuota.
McQuail teigimu, nors žiniasklaida ir nelabai sėkmingai įtakoja kokias turėti nuomones, ji dažnai būna įtakinga sakant, apie ką reikia turėti nuomonę.
Nustatyti bendrus masinės komunikacijos poveikio dėsningumus gana sudėtinga, nes pranešimai veikia bendresniame visuomenės komunikacijos kontekste, kiekvieno pranešimo poveikis gali būti sustiprinamas arba susilpninamas kitų pranešimų, o be to priklauso ir nuo daugelio auditorijos charakteristikų (psichologinių, socialinių ir t.t.). taigi masinių komunikacijų tyrimais siekiama patikrinti nuostatas apie media poveikį, nustatyti ar iš viso toks poveikis įmanomas.
Pirmasis toks tyrimų laikotarpis (nuo XX amž. pr. iki 1930 m.) rėmėsi išankstinėmis nuostatomis apie media galią paveikti nuomones, tikėjimus ir nusistatymus, keisti žmonių gyvenimo įpročius ir papročius priklausomai nuo masinių komunikacinių priemonių kontroliuojančiųjų pageidavimų. Šios nuostatos rėmėsi akivaizdžiu masinių komunikacijų populiarumu, ypač naujųjų priemonių – kino ir radijo įsitvirtinimu kasdieniniame gyvenime.
Viena iš pirmųjų poveikio teorijų, vėlesniųjų tyrinėtojų pavadinta „stebuklingos kulkos“ ar „injekcijos“, „transmisinių diržų“ teorija labai supaprastintai suvokė tokį poveikį. Šios teorijos šalininkai teigė, kad masinės komunikacijos pranešimai stipriai ir daugmaž vienodai veikia visus auditorijos, priimančios pranešimus, narius, taigi tai atitinka psichologijos stimulo – reakcijos modelį. Ši teorija rėmėsi prielaida, kad tarp įtakingų masinės komunikacijos priemonių, platinančių pranešimus ir auditorijos, laukiančios tų pranešimų daugiau nieko nėra.
Pirmieji empyriniai masinių komunikacijų efektų tyrinėjimai buvo pradėti 1920 metais. Remiant Payne fondui atliktas kino filmų poveikio vaikams tyrimas. Tuo metu kinas jau buvo tapęs labai populiaria pramoga. Masinės komunikacijos poveikį reikėtų paprasčiausiai suvokti, kaip pasekmes to, ką media daro, norėdama ar nenoromis, siekdama to ar netyčia.
1. Kognityvinį – kai tiesiogiai formuojamos nuostatos, įvardijamos vertybės bei pateikiamas supratimas apie reiškinį;
2. Afektyvinį – kai formuojamas nerimo ar džiaugsmo, baimės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!