Tikintis ir nusivylęs M. K. Sarbievijaus poezijos žmogus

( ĮŽANGA) Žmogaus gyvenimas yra nepastovus, prieštaringas, trapus ir pilnas išbandymų. Tai buvo vienas populiariausių baroko epochos literatūros motyvų. Apie tokį žmogų XVII a. rašo vienas iškiliausių Lietuvos Baroko epochos poetų – Motiejus Kazimieras Sarbievijus, kurio kūryboje neabejotinai atsispindi noras parodyti epochos prieštaringumą. Baroko žmogus jau nebepasitiki savimi, nusivylęs gyvenimo trumpumu. Todėl jis kreipiasi Dievą. Poeto vidinės stiprybės šaltinis yra stiprus religingumas. Jo poezijos žmogų palaiko mintys apie nuostabų ir mažą pasaulį, kuris laukia dorųjų po mirties. Žemiškasis pasaulis jam yra tarsi išmėginimų arena, kurioje žmogus privalo užsigrūdinti, sutvirtėti dvasiškai, nugalėti savo silpnybes, išmokti grumtis su įvairiais nuodėmingais troškimais, kad po visų išbandymų tyra sąžine galėtų stoti Aukščiausiojo akivaizdon.
1.Sarbievijaus aprašomas poezijos žmogus išgyvena sukrėtimą dėl savo gyvenimo menkumo ir trapumo, nesuprantamo jam likimo, dėl pažinimo galių. Jis nusivylęs, kad lemtis žaidžia su juo lyg sviediniu: „Tuoj nukris, / Tai, kas kyla, bet vėl kils ir nukris atgal“ (Telefui Likui). Todėl negalima džiaugtis laikinais, nepastoviais, nuo žmogaus valios nepriklausomais dalykais.
2.Žmogaus gyvenimas yra nuostabus ir nepakartojamas. ( Odė „Publijui Memijui“ ) Jis yra duotas vieną kartą ir reikia jį pragyventi taip , kad nereikėtų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!