Kokias vertybes deklaruoja ir kaip gyvenimo prasmę supranta M.K. Sarbievijaus poezijos žmogus?

 Kokias vertybes deklaruoja ir kaip gyvenimo prasmę supranta M.K. Sarbievijaus poezijos žmogus? Baroko poezijoje didelis dėmesys yra skiriamas gyvenimo prasmės klausimui bei likimo ir lemties motyvams. Ypatingai daug šiomis temomis svarstė vienas iškiliausių XVII a. Europos poetas, ryškiausias lietuvių literatūros baroko atstovas - lygintas su Romos aukso amžiaus poetu Horacijum - Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Lenkijoje gimusio, bet beveik visą gyvenimą praleidusio Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir lotyniškai rašiusio, poeto kūryboje vyrauja baroko literatūros bei meno temos – menkystės suvokimas, gyvenimo trumpumas, visko, kas materialu, laikinumas ir, žinoma, žymusis imperatyvas memento mori (iš lotynų kalbos, atmink, kad mirsi). Taigi, pavarstykime, kokias vertybes diktuoja ir kaip gyvenimo prasmę supranta M.K. Sarbievijaus poezijos lyrinis „aš“. M.K.Sarbievijaus poezijos žmogus diktuojamos vertybės, kurios buvo glaudžiai susijusios su barokine pasaulėžiūra. Sarbievijus išpažino stojišką filosofiją. Pagal kurią žmogus privalo grumtis su savo aistromis ir ydomis, siekti doro kelio ir sielos ramybės, atlikinėti gerus darbus. Toks požiūris ypač paplito Baroko laikotarpiu. Tad šios epochoje viena iš labiausiai aukštininamų vertybių buvo kuklumas. Ši vertybė atsispindėjo ir Motiejaus Kazimiero Sarbiejaus kūryboje. Odėje Janui Libinijui paskutiniame stulpelyje autorius teigia, kad „ׅDorybė vengia, net jei verta yra / Šlovingo garso.“ Šioje mintyje M.K. Sarbievijus supriešina dvi žmogaus savybes: puikybę, kuri žlugdo žmogų, ir kuklumą, kuris saugo nuo šlovės ir veda doro kelio link. Toks Sarbievijaus mąstymas bei pasaulėžiūros suvokimas, jog tik dorybė ir jos skatinami geri darbai gali išaukštinti ar net pratęsti trumpą žemiškąjį gyvenimą, atsispindėjo ir jo kitoje odėje Publijui Memijui. Joje poetas kalba, kad laikiną žmogaus gyvenimą galima prasitęsti, atliekant gerus darbus. Taigi Sarbievijaus poezijoje yra vertinamos dvasinės dorybės, o materialinės yra peikiamos. Šios poezijos žmogui diegiamos vertybes atsispindi ir gyvenimo prasmės supratime. M. K. Sarbievijaus poezijos lyriniam subjektui pasaulis lyg teatro scena, o žmogaus gyvenimas – tarsi aktoriaus vaidyba.  Net sielos išgyvenimai primena spektaklį. Gyvenimo dramoje žmogui svarbu yra neprarasti savęs. Apie tai užsimina odėje Janui Libinijui: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!