Tiesioginių užsienio investicijų svarba ekonomikai

Pastaruoju laikotarpiu tiesioginės užsienio investicijos (TUI) auga sparčiau negu bendrasis vidaus produktas (BVP), kas turi tiesioginę įtaką šalies ekonominiam lygiui bei tarptautiniams santykiams. Remiantis R. Sakalauskaite ir A. Miškiniu (2014), užsienio kapitalą gaunančios įmonės yra savotiškas globalizacijos stiprinimo šaltinis, kadangi tokiu būdu yra perimamos prioritetinės ūkio subjektų gamybinės veiklos.
Remiantis A. Acaravci ir I. Ozturk (2012), tiesioginės užsienio investicijos įtakoja šalių ekonominį augimą, tačiau visose šalyse jis skirtingas. Europos sąjunga testavo TUI, BVP ir užsienio prekybos tarpusavio ryšį. Gauti rezultatai parodė, jog Lietuvoje nėra stipraus ilgalaikio ryšio tarp šių rodiklių, tačiau Lenkijoje šis ryšys yra reikšmingas.
Sprendimas kur investuoti ir ar išvis investuoti yra daug laiko užimantis, sudėtingas procesas. Kiekviena šalis, kurdama ar formuodama savo ekonominę aplinką, sudaro tam tikrą bendrą vaizdą užsienio šalims, ko pasekoje tiesioginės užsienio investicijos (TUI) didėja ar atvirkščiai. Viena svarbiausių TUI priežasčių yra noras praplėsti savo verslą skverbiantis į užsienio rinkas, jog padidinti pardavimus, kai jau yra sėkmingai įsitvirtinta vietinėse rinkose. Pasak J. Stankevičienės ir A. Lakštutienės (2012), TUI pritraukimas atlieka svarbų vaidmenį siekiant plėtoti ekonomiką, kai investicijos suvokiamos kaip kapitalo, technologijų, rinkodaros, verslumo ir žmogiškųjų išteklių valdymo visuma.
Tačiau analizuojant mokslinę literatūrą pastebimi skirtingi požiūriai į tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą (žr. lentelę).
BVP, mokesčių lengvatos, darbo užmokesčio subsidijos, eksportas, valdžios sektoriaus vartojimas, darbo užmokestis, infliacijos, švietimo lygis.
C. Bellak, M. Leibrecht ir R. Stehrer (2008)
BVP vienam gyventojui, mokesčiai, politinė rizika, infliacija, darbo sąnaudos.
E. Demirhan ir M. Masca (2008)
BVP vienam gyventojui, infliacijos lygis, vieno darbuotojo sąnaudos gamyboje, pelno mokesčio tarifas, rinkos dydis, šalies atvirumo lygis (skaičiuojamas sumuojant eksportą ir importą bei dalijant iš nominalaus BVP).
O. Čegytė ir A. Miečinskienė (2009)
Eksporto apimtys, rinkos dydis, mokesčių našta, išsilavinimo lygis, mokslinių tyrimų ir technologijų pažangos naudojimo lygis.
A. Hailu (2010)
BVP, Vertybinių popierių rinkos prieinamumas, fiksuotas ir judrusis ryšys 100 žmonių, darbo kiekis šalyje (gyventojų skaičiaus augimas),...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!