Terminas “demokratija” yra labai senas ir buvo vartojamas jau senovės Graikijoje. Pažodžiui išvertus iš graikų kalbos “demokratija” reiškia “liaudies valdžią”. Ir iš tiesų nedideliuose Graikijos miestuose-valstybėse (poliuose) visi gyventojai galėdavo reguliariai susirinkti ir priimti nutarimus visais svarbiausiais miesto-valstybės klausimais bei išsirinkti pareigūnus, kuriems būdavo pavedama tuos nutarimus įgyvendinti. Tad savo pirmine prasme “demokratija” iš tiesų reiškė liaudies valdžią, nes faktiškai miesto-valstybės valdžia buvo visi miesto-valstybės piliečiai. Tačiau , be abėjo, šiuolaikinės demokratijos ištakų pirmiausia reikia ieškoti VXII-VXIII amžių Vakarų Europoje.
Demokratinio valdymo esmė ir šerdis yra valstybės tautos suvereniteto idėja. Tai reiškia, kad visus pagrindinius ir svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus sprendžia tiktai valstybės piliečiai ir niekas daugiau. Jeigu taip yra iš tiesų, tai galima sakyti, kad valstybėje yra įgyvendinta tiesioginė demokratija. Bet iš tikro tiesioginė demokratija yra įmanoma tiktai mažose valstybėse. Pavyzdžiui Senovės Graikijos demokratiškai valdomuose miestuose-valstybėse visi piliečiai tikrai galėjo susirinkti į vieną vietą ir ką nors drauge nuspręsti. Tačiau šiuolaikinėse valstybėse, kurios, palyginti su Senovės Graikijos miestais-valstybėmis, yra tikri milžinai ,tai yra neįmanoma. Milijonai piliečių tiesiog fiziškai negalėtų sutilpti į kokią aikštę ar salę ir juo labiau ką nors kartu nuspręsti dėl valstybės reikalų.
Tačiau išskirtiniais atvejais vis dėlto įmanoma sužinoti visų valstybės piliečių nuomonę. Tam tikslui gali būti rengiama visuotinė piliečių nuomonės apklausa (dar yra vartojami terminai “plebiscitas” (lotyniškai plebiscitum - liaudies nutarimas), kuriuo paprastai vadinama apklausa dėl tautos apsisprendimo, ir “referendumas” (lotyniškai referendum – tai, kas turi būti pranešta), kuriuo vadinami visi kiti valstybės tautos balsavimai) kuriuo nors konkrečiu valstybės gyvenimo klausimu. Plebiscitai ir referendumai yra svarbi priemonė, leidžianti taikyti tiesioginę demokratiją šiuolaikinėje valstybėje, tačiau jos efektyvumas tvarkant valstybės reikalus nėra labai didėlis. Pirma, jau pats referendumų rengimas yra sudėtingas dalykas, kuriam reikia daug lėšų ir žmonių pastangų. Antra, referendumu neįmanoma išspręsti sudėtingesnių klausimų . Piliečiams turi būti teikiamas pakankamai aiškus ir paprastas klausimas, į kurį vienareikšmiškai galima...
Šį darbą sudaro 756 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!