9. Išvados..............................................................................................................................12
10. Literatūra...........................................................................................................................14
Įvadas
Elito teorijų istorijoje buvo visokių požiūrių į elito ir demokratijos santykį. Pirmieji klasikai –
V. Pareto, G. Mosca, R. Michelsas dažniausiai išreikšdavo skepsį dėl elito ir demokratijos suderinamumo galimybės arba tiesiog šią galimybę neigė. Velesni teoretikai – J. Schumpeter, G. Sartori ir kiti teigė, kad elitas ir demokratija yra suderinami, o R. Darendof, - kad net ir neatskiriami.
Demokratija (iš gr. demos “liaudis” ir kratein “valdyti”) reiškia valdymo formą, kurioje visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, skirtingai nuo valdymo formos, kurioje tokia teisė priklauso vienai klasei, išskirtinei grupei arba autokratui. Šią teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai referendumuose arba per savo išrinktus atstovus.
Pagrindinis elito teorijų teiginys yra visuomenės padalijimas į dvi dalis – elitas ir masės, arba neelitą. Elitas (pranc. elite – geriausias, rinktinis) – yra išskirtinė žmonių grupė, pasižyminti ypatingomis savybėmis. Elitas (valdomoji grupė) monopolizuoja valdžią bei būtinus jai užtikrina išteklius ir dažniausiai savo nuožiūra priima svarbiausius sprendimus. Elito kategorija yra universali sudėtingoje modernioje visuomenėje. Net ir parlamentinėje demokratijoje valdo elitas.(1 p.72) Pasak italų ekonomisto V. Pareto, politinio vadovavimo susidarymo sąlyga yra tam tikrų individų bruožai ir sugebėjimai. Pasak Gaetano Mosca, politikos mokslo pradininko, net ir demokratijoje daugumą valdo mažuma. Jos galimybės organizuotis yra didesnės. Kai valdančioji klasė yra nuverčiama, jos vieta užima kita valdančioji klasė, todėl politinis elitas turi tendenciją smukti ir kilti. Kai valdančioji klasė praranda energiją ir atsiribuoja nuo talentingu autsaideriu, perversmai tampa neišvengiami. Jie pasibaigia valdančiosios klasės pakeitimu.
Vyraujant aristokratinei tendencijai, elitas yra uždara grupė, kuri nepapildoma žmonėmis iš masių. Rinkimai – elito atnaujinimo būdas. Pasak Wraito Milso, modernioje visuomenėje viešpatauja auksčiausios politinės, karinės ir korporuotos ekonominės figūros, kurių galia kyla iš jų padėties, užimamos figūros atitinkamos institutinėse struktūrose. Šios trys grupės sudaro nuolatinę sąjungą – “valdžios elitą”.(1 p.76-77)
Demokratija – politinio gyvenimo forma
Demokratija yra procesas, ir kaip kiekvienas visuomenės procesas ji yra priklausoma nuo daugelio faktorių, tiek...
Šį darbą sudaro 4084 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!