Konspektai
Teorija taikomajai mechanikai
Mašina (pranc. machine, lotyn. machina) yra vadinamas variklio valdomas ir mechaninius judesius atliekantis įrenginys, kuris performuoja (transformuoja) energiją, medžiagas arba informaciją. Mašinos paskirtis – palengvinti žmogaus darbą arba atlikti tokį darbą, kurio žmogus atlikti negali.
Mechanizmų ir mašinų teorijos (MMT) kurse mašinos skirstomos į energetines, darbo ir kibernetines.
Energetinės mašinos bet kokią energiją verčia mechanine ir atvirkščiai. Mechaninę energiją gaminančios mašinos vadinamos varikliais (vidaus degimo variklis, elektros variklis, hidrovariklis), o mechaninę energiją verčiančios kitokia energija – generatoriais.
Darbo mašinos iš variklio arba kito energijos šaltinio gautą mechaninę energiją naudoja medžiagoms transformuoti, t. y. kūnų arba objektų padėčiai keisti. Darbo mašinos skirstomos į technologines (jos keičia medžiagos arba kūnų formą, savybes arba kūnų, detalių tarpusavio padėtį – tai tekinimo staklės, javų kombainai, suvirinimo mašinos ir kt.) ir transportavimo mašinas, naudojančias energiją objektų padėčiai keisti (kėlimo kranas, automobilis, ventiliatorius).
Kibernetinės mašinos apdoroja informaciją (kontrolės ir valdymo įrenginiai), jie apdoroja iš kontrolės bei matavimo prietaisų gautą informaciją ir pagal ją tvarko energetinių arba darbo mašinų veikimą. Čia priskiriamos ir matematinę informaciją apdorojančios mašinos.
Tobuliausios kibernetinės mašinos, robotai pakeičia arba imituoja įvairius žmogui ir gamtai būdingus mechaninius, fiziologinius arba biologinius procesus, turi dirbtinio intelekto savybių. Pavyzdžiui, yra robotų ir manipuliatorių, galinčių skaityti, kalbėti, vykdyti žodines žmogaus komandas, elgtis pagal atitinkamą labai sudėtingą valdymo sistemos programą.
Mašinos būna rankinės, pusiau automatinės ir automatinės.
Rankinėje mašinoje vietoje variklio naudojama žmogaus, arklio ir pan. jėga (ją galima vadinti ir mechanizmu).
Mašina, dirbanti tiesiogiai žmogui nedalyvaujant, vadinama automatine (automatu). Jeigu žmogus dalyvauja tokios automatinės mašinos darbe, tai ji vadinama pusiau automatine (pusautomačiu). Keletas automatinių mašinų, sujungtų transportavimo arba kitokiais įrenginiais, sudaro automatinę liniją.
Mašinos sudarytos iš variklio ir mechanizmų.
Mechanizmas – tai judamai sujungtų „kietų“ kūnų junginys, skirtas vieno ar kelių kūnų judesių performavimui į kitų kūnų reikiamus judesius. Kai judesį keisti padeda ir skysčiai, mechanizmai vadinami hidrauliniais, o kai dujos – pneumatiniais.
Mašina paprastai gaunasi variklį jungiant su...
Šį darbą sudaro 16146 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
- 1.1. Kinematinės poros
- 1.1.1. Grandys
- 1.1.2. Kinematinių porų tipai
- 1.2. Mechanizmas ir jo laisvės laipsnių skaičius
- 1.2.1. Kinematinė grandinė
- 1.2.2. Mechanizmas
- 1.2.3. Mechanizmo laisvės laipsnių skaičius
- 1.2.4. Mechanizmo sandaros formulė (formulė mechanizmo laisvės laipsnių skaičiui rasti)
- 1.3. Aukštesniųjų kinematinių porų pakeitimas žemesniosiomis
- 1.4. Plokščiųjų mechanizmų sudarymas prijungiant struktūrines grupes
- 1.4.1. Mechanizmų sandaros grupės
- 1.4.2. Naujų mechanizmų sudarymas
- 1.4.3. Plokščiųjų mechanizmų klasifikacija, paremta Asuro grupių taikymu
- 1.5. Mechanizmų tipai
- 2. SVIRTINIAI MECHANIZMAI
- 2.1. Svarbiausi plokštieji svirtiniai mechanizmai ir jų savybės
- 2.1.1. Keturgrandžiai šarnyriniai mechanizmai
- 2.1.2. Skriejiko - svirties mechanizmas
- 2.1.3. Skriejiko – slankiklio mechanizmas
- 2.1.4. Keturgrandžiai kulisiniai mechanizmai
- 2.2. Plokščiųjų svirtinių mechanizmų kinematinė sintezė
- 2.2.1. Bendri mechanizmų sintezės uždaviniai
- 2.2.2. Keturgrandžių plokščiųjų mechanizmų kinematinė sintezė
- 2.3. Plokščiųjų svirtinių mechanizmų kinematinė analizė
- 2.3.1. Kinematinės diagramos
- 2.3.2. Grafinis diferencijavimas
- 2.3.3. Grafinis integravimas
- 2.3.4. Greičių ir pagreičių analogai
- 3. KUMŠTELINIAI MECHANIZMAI
- 3.1. Kumštelinių mechanizmų tipai
- 3.2. Kumštelinių mechanizmų kinematinė analizė
- 3.2.1. Kinematinės analizės uždaviniai ir metodai
- 3.2.2. Slėgio ir judesio perdavimo kampai
- 3.3. Sekiklio judėjimo dėsniai
- 4. KRUMPLINIAI MECHANIZMAI
- 4.1. Pavaros, jų tipai, perdavimo santykis
- 4.2. Cilindrinių tiesiakrumplių krumpliaračių elementai
- 4.3. Krumplinių profilių savybės
- 4.3.1. Pradiniai apskritimai
- 4.3.2. Evolventinis sukibimas
- 4.3.3. Pagrindinis apskritimas evolventiniame kabinimesi
- 4.3.4. Krumplių interferencija ir pagrindinės evolventinio kabinimosi savybės
- 4.4. Krumpliaračių gamybos būdai
- 4.5. Staklinis kabinimasis
- 4.5.1. Pradinis gamybinis kontūras (PGK)
- 4.5.2. Dalijamasis ir pradinis apskritimai
- 4.5.3. Nuliniai ir nenuliniai krumpliaračiai
- 4.6. Krumplinių pavarų kokybės rodikliai
- 4.7. Sudėtingi krumpliniai mechanizmai
- 4.7.1. Sudėtingi krumpliniai mechanizmai su nejudančiomis sukimosi ašimis
- 4.7.2. Satelitiniai (epicikliniai) krumpliaratiniai mechanizmai
- 4.8. Mechanizmų atsvėrimas
- 4.8.1. Rotorių neatsvertumas
- 4.8.2. Rotorių atsvėrimas
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
- Mechanikos konspektas
- 8 psl., (16146 ž.)
- Word failas 5 MB
- Lygis: Universitetinis
Atsisiųsti šį konspektą
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Privalumai
Darbo pakeitimo garantija
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Gauk 25% nuolaidą
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Greitas aptarnavimas
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!
Atsiliepimai
