Technologinių mašinų teorija

14. BENDROS ŽINIOS APIE METALO PJOVIMO STAKLES IR JŲ VALDYMĄ 14.1. METALO PJOVIMO STAKLIŲ KLASIFIKACIJA Metalo pjovimo staklės klasifikuojamos pagal įvairius požymius: universalumą, technologinę paskirtį, tikslumą, masę, spindelių skai­čių, automatizuotumą ir kt. Pagal universalumą staklės skirstomos į universalias, speciali­zuotas ir specialias. Universaliomis staklėmis atliekamos įvairios operacijos, apdirbant įvairiausias detales; universaliosios staklės naudojamos vienetinėje ir smulkiaserijinėje gamyboje bei re­monto darbams. Specializuotomis staklėmis apdirbamos vieno arba kelių pavadinimų panašios formos įvairių dydžių detalės, pavyzdžiui, laiptuoti velenai, žiedai, movos; specializuotos staklės naudojamos serijinėje gamyboje. Specialiomis staklėmis ap­dirbamos vienodos detalės, pavyzdžiui, dujų turbinų mentės; šios staklės naudojamos masinėje ir stambiaserijinėje gamyboje. Pagal tikslumą staklės skirstomos į penkias tikslumo kla­ses: normalaus tikslumo (H), padidinto tikslumo (EI), didelio tikslumo (B), labai didelio tikslumo (A) ir ypač didelio tikslumo (C) stakles. Sių tikslumo klasių staklių tikslumo rodikliai didėja geomet­rine progresija, kurios vardiklis Pagal technologinę paskirtį universalios staklės Tarybų Sąjun­goje klasifikuojamos ir žymimos pagal Eksperimentinio metalo pjo­vimo staklių mokslinio tyrimo instituto (3HHMC) paruoštą sistemą (14.01 lent.). Jos grupuojamos į dešimtį grupių, kurių nulinė yra at­sarginė ir neturi pavadinimo. Kiekviena grupė dalijama į dešimt tipų pagal staklių paskirtį, pagrindinius matmenis arba kitus požymius. Kad būtų lengviau vesti techninę dokumentaciją, staklės žymimos trimis ar keturiais skaitmenimis ir raidėmis. Pirmasis skaitmuo rodo staklių grupę, antrasis — tipą, o trečiasis ir ketvirtasis — vieną svar­biausių staklių matmenų, pavyzdžiui, centrų aukštį, didžiausią ruo­šinio skersmenį ir kt. Dažnai tarp pirmojo ir antrojo, o kartais tarp antrojo ir trečiojo skaitmens rašoma raidė; ji reiškia, kad ankstesnis staklių modelis yra patobulintas, modernizuotas. Raidė skaičiaus ga­le rodo tikslumo klasę (išskyrus klasę H) ir specialias staklių savy­bes. Pavyzdžiui, 16B20A žymimos labai didelio tikslumo (A) univer­saliosios (6) tekinimo (1) staklės, kurių centrai yra 200 mm virš stovo (20). Universaliųjų programinių staklių markėse po skaičiaus rašoma: 2, kai staklės pozicinio valdymo, 03 — kontūrinio valdymo ir 04 — kombinuoto valdymo (po­zicinio ir kontūrinio). Be to, raidė M rodo, kai įrankiai staklėse yra magazine, o raidė P — revolverinėje galvutėje. Pavyzdžiui, 6P13P03 yra konsolines vertikaliosios (1), trečiojo gabarito (3) frezavimo (6) staklės su skaitmeniniu kontūriniu programiniu valdymu (03) ir re­volverine įrankine galvute (P). Specializuotųjų ir specialiųjų staklių modeliai dažnai žymimi kiek­vienai gamyklai nustatytomis viena arba dviem raidėmis ir staklių modelio numeriu. Pavyzdžiui, staklės BE-62 — ENIMS Vilniaus fi­lialo specialiųjų staklių 62-asis modelis (ypatingo tikslumo krumplių frezavimo staklės). Pagal masę ir matmenis staklės gali būti lengvos (kai masė iki 1 t; jos daugiausia naudojamos prietaisų gamybai), vidutinės (kai masė iki 10 t) ir sunkios (kai masė didesnė kaip 10 t). Pagal vienu metu dirbančių spindelių skaičių staklės skirstomos į vienašpindelines ir daugiašpindelines. Pagal darbo automatizuotumą staklės gali būti paprastos, auto­matai arba pusautomačiai. Paprastosios staklės gali vyk­dyti detalės apdirbimo technologinį procesą tik tada, kai jas valdo darbininkas. Automatu vadinamos staklės, kurios, vykdydamos detalės apdirbimo procesą, atlieka visas darbines bei tuščiąsias darbo ciklo eigas ir jas kartoja, kol yra ruošinių; darbininkas tik kontroliuo­ja automato darbą ir jį suderina. Pusautomačiu vadinamos staklės, dirbančios automatiniu darbo ciklu, kuriam pasibaigus susto­ja; naujai šį ciklą pusautomatis gali pakartoti tik tada, kai darbinin­kas atlieka kai kuriuos veiksmus, pavyzdžiui, išima apdirbtą detalę, įdeda į darbo zoną naują ruošinį ir paspaudžia paleidimo mygtuką. 14.2. METALO PJOVIMO STAKLIŲ IR JŲ MECHANIZMŲ KINEMATINIAI ELEMENTAI 14.2.1. Metalo pjovimo staklių darbinių organų judesiai Apdirbant detalės paviršių pjovimo būdu, reikia suteikti pjovimo įrankiui ir ruošiniui judesius, vadinamus vykdymo judesiais. Juos atlieka staklių darbiniai organai. Be to, ir kitos staklių dalys juda savais judesiais, atlikdamos įvairias funkcijas. Vykdymo judesių trajektorijos gali būti paprastos (apskritimo lankas, tiesė) arba sudėtingos (sraigtinė linija, apskritimo evolventė ir kt.). Kad vykdymo grandys judėtų sudėtinga trajektorija, reikia joms suteikti sukamuosius, slenkamuosius arba mišrius elemen­tarius judesius. Juos toliau žymėsime raidėmis: Sk — suka­masis, SI — slenkamasis. Vykdymo judesį paprastai sudaro vienas, du, trys arba keturi elementarūs judesiai, suderinti įvairiais variantais, pavyzdžiui, Sk, SkSk, SkSl, SkSkSl ir 1.1. Pagal paskirtį judesius, atliekamus metalo pjovimo staklių darbi­nių organų, galima suskirstyti į dvi grupes: pagrindinius ir pagalbi­nius. Pagrindiniai yra formavimo judesiai, kuriais suda­roma detalės paviršiaus forma. Prie jų priskiriami pjovimo ir pastūmų judesiai. Pjovimo judesys — tai pjovimo greitį suteikiantis ruoši­niui arba pjovimo įrankiui (arba abiem kartu) judesys. Jis būna su­kamasis (tekinimo, gręžimo, frezavimo, šlifavimo staklėse) arba grįž­tamai slenkamas (drožimo, pratraukimo staklėse). Kai pjovimo judesys sukamasis, pjovimo greitį v įprasta skaičiuo­ti m/min, o šlifuojant — v į m/s: Kai pjovimo judesys suteikiamas ir ruošiniui, ir pjovimo įrankiui kartu, pjovimo greičio formulėje sukimosi dažnis yra santykinis n0; jis randamas iš ruošinio nr ir įrankio riį sukimosi dažnių sumos arba skirtumo: Sukimosi dažnių suma imama tuomet, kai ruošinio ir įrankio sukimosi kryptys yra priešingos, o skirtumas,— kai jos yra vienodos. Kai judesys slenkamasis (drožimo staklėse), pjovimo judesys vyksta periodiškai — pakaitomis darbinė ir tuščioji eiga. Tuščioji ei­ga vyksta didesniu greičiu negu darbinė. Dažniausiai pjaunama ne­pastoviu greičiu, todėl skaičiavimams paprastai imamas vidutinis greitis: Pastūmų judesiai — tai pagrindiniai pjovimo judesiai, nuo kurių priklauso nupjaunamos; drožlės skerspjūvio plotas. Pastūmų judesiai gali būti sukamieji, slenkamieji arba sudėtiniai. Jie suteikiami pjovimo įrankiui arba ruošiniui, arba abiem kartu. Pagal judesio kryptį pastūmos gali būti išilginės, skersinės, radialio-sios, apskritiminės, tangentinės. Pastūmos išreiškiamos įvairiai: mili­metrais vienam spindelio apsisukimui, milimetrais per minutę, mili­metrais vienai dvigubai eigai arba dar kitaip. Formavimo judesys gali susidaryti iš vieno arba kelių elementarių judesių. Kai jis yra pjovimo judesys, žymimas raide Fv, o kai pastū­mos judesys,— Fs. Salia tokio žymėjimo skliaustuose nurodomi šiuos formavimo judesius sudarantys elementarūs judesiai, pavyzdžiui, Fv(SkiSh),Fe(Sk3,Sli). Pagalbiniai judesiai yra tiesiogiai nesusiję su pjovimo procesu, bet jie būtini jam atlikti. Prie jų priskiriami ruošinio ir įran­kio tvirtinimo bei atpalaidavimo judesiai, ruošinio transportavimas, drožlių pašalinimas, įrankio priartinimas prie ruošinio ir atitraukimas nuo jo, staklių valdymas ir 1.1. 14.2.2. Staklių pagrindinių judesių greičių reguliavimo dėsniai Universaliomis metalo pjovimo staklėmis ruošiniai apdirbami įvai­riais pjovimo greičiais, pasirenkamais pagal ruošinio bei įrankio me­džiagą, ruošinio standumą, reikiamą gauti apdirbtojo paviršiaus šiurkštumą ir t. t. Dėl to pjovimo greitis įvairiais atvejais gali būti keičiamas nuo mažiausio ymin iki didžiausio ymax. Be to, staklėmis ap­dirbami ruošiniai arba naudojami įrankiai būna įvairių skersmenų. Sie skersmenys kinta tam tikrame, kiekvienoms staklėms nustatytame intervale nuo dmin iki dmax- Todėl ir jų spindelio sukimosi dažnis turi būti keičiamas nuo «mln iki nmax- Ryšį tarp šių dydžių galima išreikšti taip: 14.2.3. Staklių mechanizmų kinematinių grandinių skaičiavimo metodika Metalo pjovimo staklės sudarytos iš darbinių mechanizmų — spin­delio, suporto, stalo. Jie varomi per kinematines poras, sudarytas iš kinematinių grandžių. Pavyzdžiui, tekinimo staklėse elekt­ros variklio velenas suka spindelį (ir apdirbamąjį ruošinį) per diržinę bei krumplines pavaras, kurios ir sudaro kinematines grandis. Tokia sistema tarpusavyje veikiančių grandžių, jungiančių staklių darbinį organą su judesio šaltiniu arba kuria kita grandimi, vadinama kine­matine grandine. Paprastai staklėse būna ne viena kinema­tinė grandinė, o kelios. Pavyzdžiui, tekinimo staklėse yra pjovimo, išilginės pastūmos, skersinės pastūmos, o kartais ir greitosios suporto eigos kinematinės grandinės. Jų atskiros grandys — skriemuliai, krumpliaračiai, sraigtai, movos ir kt. Kad būtų galima lengviau suprasti, kaip staklės veikia, jų kinema­tinės grandys ir grandinės vaizduojamos tam tikrais kinematiniais ženklais, nustatytais valstybiniuose standartuose. Sutartiniais ženk­lais atvaizduotų kinematinių grandinių visuma sudaro staklių k i-nematinę schemą. Braižant kinematinę schemą, reikia stengtis, kad ji tilptų staklių korpuso pagrindinės projekcijos kontūre, jei tik schema bus aiški. Vaizduojant visų mechanizmų sutartinius ženklus plokštumoje, kar­tais sunku tuos mechanizmus parodyti tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. Dėl to, pavyzdžiui, tiesus velenas kartais schemoje vaizduojamas lenkta arba laužtine linija. Ties kinematiniais ženklais skaitiklyje rašomi eilės numeriai, o vardiklyje — pagrindinės charakteristikos skaičiai, pavyzdžiui, ties krumpliaračiais rašomas krumplių skaičius ir kartais modulis (z= = 45; m = 2), ties pavaros sraigtu — jo žingsnis ir pradžių skaičius (P = 5 mm arba P = 8-2), ties slieku — jo pradžių skaičius (6 = 2) ir t. t. Staklėse paplitusios pavaros slenkamajam judesiui perduoti: sraigtinė, krumpliaratinė-krumpliastiebinė, sliekinė-krumpliastiebinė ir kitos. Šiose pavarose, kai varančiosios grandies sukimosi dažnis nx 14.2.4. Staklių pavarų ir pagrindinių mechanizmų kinematiniai elementai Staklių pavaros —tai įrengimai, suteikiantys judesius jų darbi­niams organams. Šiuolaikinėse staklėse būna tik individualios pava­ros, t. y. kiekvienas stakles varo atskiras variklis, o dažnai tose pa­čiose staklėse pjovimo, pastūmų bei pagalbiniams judesiams yra at­skiri varikliai. Staklių pavaroms dažniausiai naudojami vieno sukimosi dažnio asinchroniniai elektros varikliai su trumpai sujung­tu rotoriumi. Darbinio organo greičiai keičiami laipsniškai per grečių arba pastūmų dėžes. Kartais greičius keičia dviejų ar trijų suki­mosi dažnių asinchroniniai varikliai. Belaipsniam greičių reguliavi­mui naudojami nuolatinės srovės elektros varikliai (jų reguliavimo diapazonas Rnc +(15. ..20); c+d>b+(15. ..20). Prie staklių dažniausiai būna specialus keičiamųjų krumpliaračių komplektas. Naudojamas taip pat penketinis krumpliaračių komplek­tas: 20, 25, 30, 35... 120 (krumplių skaičius skiriasi 5 krumpliais) ir su juo dar 127 krumplių krumpliaratis. Keičiamųjų krumpliaračių perdavimo santykius galima išreikšti paprastais arba sudėtiniais skaičiais, arba trupmenomis. Todėl keičiamieji krumpliaračiai gali būti parenkami tiksliai arba apytiksliai. Parenkant juos apytiksliai, labai svarbu žinoti gitaros kinematinį tikslumą, t. y. kokią įtaką gautojo perdavimo santykio paklaida daro apdirbamosios deta­lės tikslumui. Paklaida gali būti absoliutinė ir santykinė. Absoliutinė paklaida At yra skirtumas tarp reikiamo per­davimo santykio i ir apytikslio perdavimo santykio ų: Santykinė paklaidas yra santykis absoliutinės paklaidos Ai su reikiamu gauti perdavimo santykiu i: Norint apskaičiuoti, kokia bus apdirbamosios detalės ilgio paklai­da AL arba pjaunamo sriegio žingsnio P paklaida AP, reikia keičia­mųjų krumpliaračių santykinę paklaidą 6 padauginti iš atitinkamo ilgio L (imama L = 1000 mm) arba žingsnio Keičiamieji krumpliaračiai parenkami įvairiais būdais. Kai jų per­davimo santykis išreikštas paprasta trumpena, kurios skaitiklį ir var­diklį galima išskaidyti į elementarius daugiklius, jie suprastinami ir padauginami iš papildomo patogaus daugiklio, kad būtų galima pa­sirinkti krumpliaračius, esančius komplekte, pavyzdžiui, Keičiamieji krumpliaračiai apytiksliai parenkami pagal specialias lenteles, apskaičiuojami logaritmine liniuote arba kalkuliatoriumi. Skaičiuodami kalkuliatoriumi, pavyzdžiui, «3jieKTpOHHKa B3-18A», pasirinktą perdavimo santykį įvedame į jo atmintį, po to dauginame iš pasirinkto skaičiaus, kuris lygus didžiojo krumpliaračio krumplių skaičiui; gautą rezultatą, kuris rodo mažojo krumpliaračio krumplių skaičių, suapvaliname. Jei patikrinus gaunama per didelė perdavimo santykio paklaida, imame kitą skaičių. Belaipsnio greičių (sukimosi dažnių) reguliavimo pavaros ir me­chanizmai. Belaipsnio reguliavimo pavaros plačiai naudojamos me­talo pjovimo staklėse, nes jomis galima pasiekti optimalų pjovimo režimą ir reguliuoti judesio greitį, nesustabdžius staklių. Kai stak­lėse yra belaipsnio greičių reguliavimo pavaros, galima automatiš­kai reguliuoti pjovimo ir pastūmų greičius, pavyzdžiui, tekinant de­talės galinį arba fasoninį paviršių, laiptuotą veleną. Staklėse belaipsniam greičių reguliavimui naudojamos elektri­nės, hidraulinės, mechaninės ir kombinuotos pavaros. Elektriniam reguliavimui naudojami nuosekliai keičiamų sukimosi dažnių elekt­ros varikliai su specialiomis reguliavimo sistemomis. Hidraulinėmis belaipsnio reguliavimo pavaromis ypač dažnai su­teikiami ir reguliuojami tiesialinijiniai pjovimo ir pastūmų judesiai drožimo, pratraukimo, šlifavimo ir kitose staklėse. Šių pavarų grei­čių reguliavimo diapazonas didelis, greičius patogu keisti; jos leng­vai reversuojamos ir automatizuojamos. Tačiau hidraulinių belaips­nio reguliavimo pavarų greičio charakteristika yra nestabili, ypač kai mažas judėjimo greitis, nes skystis neišvengiamai nuteka per nesandarumus. Sukamojo judesio pavaros naudojamos palyginti re­tai, nes jų didelė savikaina ir mažas naudingumo koeficientas. Iš mechaninių nuoseklaus greičių reguliavimo mechanizmų stak­lėse naudojami frikciniai greičių variatoriai: išskečiamų kūginių skriemulių, toroidiniai, diskiniai ir kiti. Tačiau jų greičių reguliavimo diapazonas yra palyginti mažas (Rn 3. ..150 mm skersmens detalėms pritrinti). Abrazyvinė suspensija, susidedanti iš abrazyvinių miltelių, žiba­lo, industrinės alyvos ir kitų medžiagų, supilama j maišytuvą 38y ku­rio viduje esantys sparneliai sukdamiesi visą laiką ją maišo. Iš mai­šytuvo nustatytais periodais (0,4.. .2 min) dozatorius tiekia suspensi­ją ant trintuvo. Variklis M2 per diržinę pavarą 28—29 ir reduktorių 30—31 f 32—33 suka ekscentriką, kuris judina strektę; strektė pasuka reketą 34 ir kumštelį 35, kuris per svirčių sistemą ištraukia adatą 36 iš maišytuvo ir vėliau ją vėl įstumia. 20. SRIEGIŲ APDIRBIMO STAKLĖS Sriegius galima įpjauti tekinimo, gręžimo ir frezavimo staklėmis, bet sriegimas jomis nenašus. Dažniausiai tam reikia aukštos kvalifi­kacijos darbininkų, todėl serijinėje gamyboje sriegiama specialiomis staklėmis. Pagal sriegių formavimo būdą jos būna šių tipų: tekinimo, frezavimo, sriegimo (sriegikliais, sriegpjovėmis arba galvutėmis), valcavimo ir šlifavimo. 20.1. SRIEGIŲ TEKINIMO STAKLĖS Sriegiai tekinami reikiamo profilio peiliais, kurių pjaunančioji da­lis būna iš kietlydinio. Šios staklės sudarytos iš vienos kinematinės formavimo grupės Fv {Sku 5/2), atliekančios du elementarius jude­sius: pjovimo Ski ir pastūmos Sl2 (20.01 pav., a). Be to, kiekvienos eigos pabaigoje peiliui su­teikiami pagalbiniai jude­siai (atitraukimas nuo ruo­šinio ir pristūmimas) ir skersinės pastūmos jude­sys Sl3. Šiuos judesius' derina dvi derinimo grandinės: pjovimo kinematinė gran­dinė, kuri jungia variklio ir ruošinio sukimąsi, ir srie­gimo, kuri jungia ruošinio ir pavaros sraigto sukimą­si. Jų derinimo elementai iv ir ix (keičiamųjų krump­liaračių perdavimo santy­kiai) derinami tuo pačiu principu, kaip ir sriegiant tekinimo staklėmis (žr. 15.1.1 sk.). Šiuo principu dirba precizinės sriegių tekinimo staklės, pavyzdžiui, 1622 modelio, kurių konstruk­cija ir veikimas yra analogiškas kaip universaliųjų tekinimo staklių. Staklės 1622 yra didelio standumo. Jų greičių dėžė atskirai sumon­tuota ant betoninio pamato, kinematinėse grandinėse mažai rumpliaračių, o pavaros sraigto ir mechanizmų paklaidoms ištaisyti yra įrengtas specialus korekcinis mechanizmas. Sriegių tekinimo staklės labai automatizuotos. Jose suportui su peiliu kumšteliniai mechanizmai (K1 ir K2) suteikia* anksčiau išvardytus judesius: išilginę pastūma, atitraukimą spindulio kryptimi, atitraukimą į pradinę padėtį ašine kryptimi, pristūmimą prie ruošinio ir pastūmimą reikiamu pjovimo gyliu. Tokie ciklai kar­tojasi tol, kol įpjaunamas reikiamo gylio sriegis. Baigus darbą, stak­lės sustoja. 20.2. SRIEGIŲ FREZAVIMO STAKLĖS Sriegiai frezuojami diskine, šukutine arba sliekine freza. Frezuo-jant diskine freza (20.02 pav., a), sraigtinis paviršius formuojamas, atliekant dviejų grupių judesius: pjovimo Fv (Ski), sukant frezą rei­kiamu frezavimo greičiu v, ir ipastūmų F8 (Sk3fSl2), sukant ruošinį apskritimine pastūma sap ir stumiant frezą (arba ruošinį) išilgai ruošinio ašies išilgine pastūma s«. Staklių, dirbančių šiuo būdu, struktūrinė schema (20.02 pav., b) yra labai panaši į sriegių tekini­mo, tik vietoj peilio ant suporto yra frezavimo įrenginys, varomas varikliu Ml per frezos sukimosi dažnių keitimo mechanizmą iv. Ruo­šinį suka lėtai (apskritimine pastūma sap) variklis M2 per keičia­mųjų krumpliaračių gitarą is. Sriegimo kinematinė grandinė jungia 21. KRUMPLIARAČIŲ APDIRBIMO STAKLĖS 21.1. CILINDRINIŲ KRUMPLIARAČIŲ APDIRBIMO STAKLĖS tm Krumpliai dažniausiai formuojami dviem būdais: kopijavimo (ko­pijavimo ir pėdsakiniu; kopijavimo ir lietimo) ir ridinimo (ridinimo ir pėdsakiniu; ridinimo ir lietimo) būdu. Kopijavimo būdu krumpliai formuojami fasoniniais pei­liais, modulinėmis frezomis (diskinėmis arba pirštinėmis), šlifavimo diskais ir kitais pjovimo įrankiais, kurių pjaunančiosios dalies pro­filis yra tarpkrumplės profilio formos). Šiuo būdu gaminant kruimpliaračius, kiekviena tarpkrumplė formuojama atskirai. Tam tikslui naudojamos staklės yra paprastos kinematinės struktūros, susidedančios-iš pjovimo, pastūmų ir dalijimo kinemati­nių grupių. Kopijavimo būdu krumpliaračiai rečiau gaminami, nes kopijavi­mo staklės mažo našumo, naudojami įrankiai dažniausiai būna ne­pakankamo tikslumo ir dalijimo metu gaunamos nemažos krumplių žingsnių paklaidos. Ridinimo būdu krumpliams formuoti naudojami pjovimo įrankiai, kurių pjaunančiosios briaunos būna krumpliaračio, krump-liastiebio arba slieko formos. Įrankiui ir ruošiniui suteikiami ridinimo judesiai, kuriuos turi normaliai dirbanti krumplinė pora (žr. 12.04 pav.). Ridinimo būdas — tai labiausiai paplitęs evolventinių krumplių apdirbimo būdas, nes jis pranašesnis už kopijavimo būdą: to paties modulio krumpliaračiuose vienu įrankiu galima formuoti (įpjauti) įvairų krumplių skaičių; suformuotų krumplių forma labai tiksli; krumpliai formuojami automatiškai (ridinant); didelis darbo na­šumas. Cilindrinių krumpliaračių krumplių formavimo staklės skirstomos pagal krumplių pjovimo būdą į krumplių drožimo, frezavimo, šlifa­vimo, valcavimo, pratraukimo ir išbaigimo stakles. Krumplių išilginio profilio formavimo judesį ruošiniui 3 suteikia vertikaliosios pastūmos variklis M3 per belaipsnio reguliavimo va­riatorių 5, krumpliaračius ^ , sliekinę pavarą gj ir pavaros sraigtą Pi = 6 mm. Darbinės eigos greitis reguliuojamas nuo 3,78 iki 165 mm/min. Greitoji (tuščioji) eiga vyksta 300 mm/min greičiu. R a d i a 1 i o j i pas t ūma šlifavimo galvutei suteikiama po kiekvienos ruošinio suporto dvigubos eigos; baigus šlifuoti krump­lius, šlifavimo galvutė automatiškai atitraukiama. Radialioji pastūma šlifavimo galvutei 2 suteikiama reketu £=120, # kurio strektę kiekvienos dvigubos eigos pabaigoje pastumia hidrau­linio cilindro 6 stūmoklis. Reketas pasuka sraigtą P4f kuris pastumia svirtį 7; ši savo ruožtu pastumia sekiklinį sklandį. Dėl to stūmoklis 8 pasislenka į dešinę iki neutralios padėties ir kartu pastumia sraigtu Pz šlifavimo galvutę 2 nustatytu radialiosios pastūmos dydžiu (0,02.. .0,08 ,mm/dv. e). Šlifavimo disko lyginimas ir profilio forma­vimas. Nušlifuotų krumplių tikslumas labai priklauso nuo modu­linio sliekinio šlifavimo disko lyginimo ir profilio suformavimo tiks­lumo. Diskas rupiai lyginamas specialiu apskritu plieniniu lygintuvu, o galutinai — deimantiniu arba greitapjūvio plieno apskritu lygin­tuvu. 21.2. KŪGINIŲ KRUMPLIARAČIŲ APDIRBIMO STAKLES Kūginių krumpliaračių krumplių profilį sudaro sferinės evolven-tės, kurios skiriasi nuo plokščių evolvenčių ir kurias sunku suformuoti pjovimo būdu. Pakeičiant sferinį paviršių, ant kurio turi būti formuo­jamas krumplio profilis liestiniu kūginiu paviršiumi (papildomu kū­giu), gaunamas oktoidinis susikabinimas; oktoidinis profilis panašus į evolventinį. Sis profilis gali būti formuojamas, pritaikant plokščią formuojantįjį (įsivaizduojamąjį, menamąjį) kūginį krumpliaratį, kurio pradinio kūgio ika-mpas 2q>=180° (plokštuma). Tokio krumpliara­čio krumplių galiniai profiliai sudaro apskritą krumpliastiebį. Plokščiasis formuojantysis .krumpliaratis kūginių krumpliaračių susikabinime atlieka tą patį vaidmenį, kaip ir cilindrinių krumpliaračių

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!