Mašinų gamybos technologijos teorija

1.Bendrieji projektavimo principai Šiuolaikinės mašinų gamybos technologijos ir kryptys ir tendencijos. 2. Neautomatizuotos ir automatizuotos technologijos projektavimas. 3. Technologiniai ir ekonominiai techninio proceso projektavimo principai. 4. Technologiniai procesai. 5.Duomenys techniniam procesui projektuoti 6. Projektavimo stadijos ir technologijos proceso projektavimo tvarka. 7. Paskirties brėžinių ir techninių reikalavimų analizė 8 Aplinkos apsauga mašinų gamybos įmonėje. 9. Stovai. Stovų paskirtis ir konstrukcijos. 10. Stovų medžiagos ir ruošimai. 11. Stovų gamyba. 12.Korpusiniu detaliu paskirtis, konstrukcija ir techniniai reikalavimai: 13.Korpusiniu detaliu ruosiniai: 14.Korpusiniu detaliu gamyba: 15.Pagrindinis skyliu isbaigimas: 16.Korpusiniu detaliu gamybos automatizavimas: 17.Apdirbimo technologijos projektavimas. 18.Korpusiniu detaliu tikrinimas. 19.Laiptuoti velenai: 20.Velenu ruosiniai. 21.Laiptuotu velenu gamyba. 22.Ivores, flansai ir gilzes: Ivoriu ir flansu paskirtis, techniniai reikalavimai, medziagos ir ruosiniai. 23.Ivoriu ir flansu. Pdirbimas. 24.Gilziu gamyba. 25.cilindriniai krumpliaračiai Cilindrinių krumpliaračių konstrukcijos ir techniniai reikalavimai. 26. Cilindrinių krumpliaračių medžiagos ir ruošiniai 27. Cilindrinių krumpliaračių apdirbimas prieš krumplių pjovimą 28. Terminis apdirbimas. 29. Cilindrinių krumpliaračių krumplių pjovimas. 30. Baigiamojo krumplių apdirbimo būdai. 31. Honingavimas, pritrynimas, ridinimas. 32. Automatizuotas krumpliaračių apdirbimas. 33.Kompleksinės krumpliaračių apdirbimo automatinės linijos. 34. Cilindrinių krumpliaračių tikrinimas. 35.kūginiai krumpliaračiai. Kūginių krumpliaračių konstrukcijos ir techniniai reikalavimai. 36. kūginių krumpliaračių medžiagos ir ruošiniai 37. kūginių krumpliaračių krumplių gaminimo būdai. 38. kūginių krumpliaračių tikrinimas. 1.Bendrieji projektavimo principai Šiuolaikinės mašinų gamybos technologijos ir kryptys ir tendencijos Kad suprojektuotas technologinis procesas būtų progresyvus, reikia atsižvelgti į svarbiausias mašinų gamybos technologijos kryptis ir tendencijas. Svarbiausios jų yra: 1)stengiamasi mažinti apdirbimo pjovimo apimtis naudojant tikslinius ruošinius(priklauso nuo gamybos apimčių). 2)Šiuolaikiniam mechaniniam apdirbimui turi būti naudojami hošūs technologiniai įrengimai, įrankiai ir įranga. Apdirbimui taikomos agregatinės ir daugiapozicinės staklės, programinės staklės, robotizuotos sistemos. Dirbama įrankiais pagamintais iš ypatingai kietų medžiagų (deimantinės, elboras, metalo kuom). Ruošiniai tvirtinami greit veikiančiuose įtaisuose. 3)Naudojami įvairūs technologiniai detalių sustiprinimo būdai. 4)Elektrofiziniai ir elektrocheminiai apdirbimo būdai taikomi sunkiai apdirbamiems metalams. 5)Šiuolaikinė rinka reikalauja vis didesnės gaminių įvairovės, todėl sparčiam gaminio konstravimui ir gamybos paruošimui plačiau naudojami kompiuteriai. Taip pat plačiau naudojama integruota, kompiuterizuota gamyba. 2. Neautomatizuotos ir automatizuotos technologijos projektavimas Šiuo metu trumpėja gaminių gyvavimo ciklas ir ilgėja gamybos paruošimo laikas. Gaminių gyvavimo ciklas tai gaminio gaminimo laikas iki pakeičiant jį naujesniu. Gamybos paruošimo laikas ilgėja dėl naujų sudėtingesnių konstrukcijų sukūrimo. Šias problemas geriausiai sprendžia automatizuotos ir kompiuterizuotos technologijos projektavimas. Mes nagrinėsim neautomatizuota projektavimą. Neautomatizuotas projektavimas mokomas dėl tokių priežasčių: 1)tradicinis neautomatizuotas projektavimas dar pakankamai plačiai naudojamas. 2)Tokio projektavimo metodika ir principai reikalingi automatizuotam projektavimui. 3. Technologiniai ir ekonominiai techninio proceso projektavimo principai Projektuojant technologinius procesus naudojami du principai: techninis ir ekonominis. Techninis principas reiškia, kad bus įvykdyti visi darbo brėžinio reikalavimai ir techninės sąlygos. Ekonominis principas reiškia, kad reikia gaminti gaminį su minimaliomis gamybos išlaidomis. Atlikus technologinius skaičiavimus nustatome kiek ir kokių gamybinių priemonių reikės, koks bus gaminio darbo imlumas ir savikaina. Remiantis suprojektuotu techniniu procesu yra apskaičiuojamas pagrindinių ir pagalbinių medžiagų kiekis. Planuojama gamyba, nustatomas aprūpinimas įrankiais ir transportu. Taip pat pagal techninį procesą nustatomas gamybinių plotų dydis, energetika, darbininkų kiekis, inžinerinio personalo kiekis. 4. Technologiniai procesai Technologiniai procesai gali būti rengiami smulkiai arba daugiau ar mažiau sustambinti. Pagal tai procesai yra skirstomi į: 1)technologinis ,kelio 2)kelio operacinis technologinis procesas 3)operacinis technologinis procesas. Technologijos kelio procesas yra surašomas tik operacijomis, nenaudojant nei pakopų nei apdirbimo režimų. 005 tekinimas 010 frezavimas 015 kontrolė 020 terminis apdirbimas 025 šlifavimas 030 kontrolė 0.35 plovimas Operaciniame techniniame procese išdėstomos operacijos nurodant pakopos ir apdorojimo režimus. Braižomos operacinės eskizos. Operaciniame kelio procese dalis apvijų surašoma be pakopų ir režimų, o svarbiausių operacijų surašomos ir pakopos ir režimai. Mašinų gamybos technologinius procesus sudaro operacijos, pastatymai, pakopos ir eigos. Masinėje ir stambiaserijinėje gamyboje projektuojamas smulkus technologinis procesas(operacinis). Vienetinėje gamyboje projektuojami sustambintos technologijos keliai. Serijinėje gamyboje projektuojamas kelio operacinis technologinis procesas. Apdirbimas spaudimo ir plovimo būdais vadinamas mechaniniu apdirbimu. Šalia mechaninio apdirbimo naudojami ir kiti. Šiluminis (atleidimas, atkaitinimas, normalizavimas) Heminis šiluminis (cementavimas,azotinimas) Surinkimo Techninė kontrolė (tai ruošinio ar gaminio atlikimo nustatytiems techniniams reikalavimams patikrinimas) 5.Duomenys techniniam procesui projektuoti Naujai gamybai projektuojant technologinį projektą reikia turėti duomenis: 1)Gaminio brėžinius, detalių darbo brėžinius ir detalių specifikaciją. 2)Gaminio konstrukcijos veikimo aprašymą techninės sąlygos gamybai ir gaminio priėmimui. 3)Metinė gamybinė programa ir kalendorinis gamybos planas 4)Numatoma operacija perkant iš kitų gamyklų detales ir kitus gaminius. 5)Gamybos paruošimo ir gamybos pradžios terminas 6)Žinios apie kvalifikuotų darbininkų ir inžinierių samdymo galimybes 7)Kiti techniniai ir ekonominiai reiškiniai 6. Projektavimo stadijos ir technologijos proceso projektavimo tvarka Technologinį procesą projektuojant naudojamos trys sąlygos: 1)Techninė užduotis 2)Techninis projektas 3)Darbo projektas Mašinų gamybos technologinis procesas ruošiamas tokia tvarka: 1)Susipažįstama su mašinos paskirtimi ir techninėmis sąlygomis 2)Nagrinėjami darbo brėžiniai (tikslumas ir t.t.) 3)Vertinamas technologiškumas 4)Žinant metinę programą nustatomas gamybos tipas ir organizacinė forma 5)Projektuojama detalių gamybos technologija 6)Projektuojama technologinė įranga 7)Tikrinama technologinė dokumentacija 7. Paskirties brėžinių ir techninių reikalavimų analizė Projektuojant technologinį procesą reikia nustatyti darbo paviršius, jų paskirtį ir funkcijas. Technologas pradedant ruošti gaminio technologiją turi kritiškai vertinti mašinos paskirtį. Darbo brėžiniuose turi būti visi reikalingi duomenys, projekcijos pjūviai, kirtimai, apdirbamų paviršių šiurkštumas, tikslumas, leidžiamos paviršių formos ir tarpusavio padėties nuokrypos. Taip pat įvairios dangos (apsauginės, dekoratyvinės ir t.t.). būtina,kad būtų nurodyta medžiaga. Brėžiniuose turi būti pakankamai duomenų, kad detalę galima būtų pagaminti. Vienas iš svarbiausių rodiklių yra tikslumas. 8 Aplinkos apsauga mašinų gamybos įmonėje Projektuojant technologinius procesus būtina įvertinti galimą aplinkos užterštumą. Atmosferos užterštumas – mechaninio apdirbimo cechuose susidaro dulkės, drožlės, tepalų ir emulsijų rūkas, kuris per ventiliacijas išmetamas į aplinką. Daug dulkių susidaro apdirbant nemetalines medžiagas, stiklo plastiką. Suvirinimo cechuose išsiskiria kenksmingos medžiagos, anglies- azoto dioksidai ir panašiai. Dulkės ir kenksmingos dujos išsiskiria pjaustant dujiniais ir plazminiais būdais. Išsiskiria toksiniai chromo ir nikelio junginiai. Galvaniniuose cechuose atsiranda rūkas, dulkės, garai ir dūmai. Jie vadinami šarmais ir rūgštimis. Terminio apdirbimo cechuose oras užteršiamas alyvos, degimo produktais, amoniaku, ciano vandeniliu. Dažymo cechuose kenksmingos medžiagos išsiskiria nubalinant paviršius skiedikliais, dažant ir džiovinant dangas. Vandens užteršimas Mechaniniuose cechuose vanduo naudojamas tepimo ir aušinimo skysčiams paruošti, gaminiams plauti, hidrauliniams bandymams ir patalpoms valyti. Vanduo užteršiamas dulkėmis, metalo abrazyvo dalelėmis, tirpikliais, muilu. Galvaniniuose cechuose vanduo reikalingas tirpalams gaminti, vonioms, patalpoms plauti. Žemės užteršimas Mašinų gamybos įmonių kietąsias atliekas sudaro metalo laužas, drožlės, plastmasės atliekos, velenai ir t.t. galutinėmis atliekomis laikomos tokios, kurių perdirbti neapsimoka dėl mažo metalo kiekio.Terminių cechų įrengimų nuosėdose būna švino, chromo cinko junginių, cianido it kt. Tokios atliekos turi būti vežamos į specialias vietas. Energetinė tarša, triukšmas Mašinų gamybos įmonės didžiausi triukšmo šaltiniai yra detalių valymo būgnai, presai, plaktai, kompresorius, ventiliatorius. Didelį triukšmą kelia įrengimai, pjaustymo žirklės, vinių gaminimo įtaisai.Tokiems įrengimams dirbant garso lygis siekia iki 105-115dB. Triukšmą kelia taip pat metalo pjovimo staklės.Svarbiausios aplinkos apsaugos priemonės mašinų gamybos įmonėse: projektuojant technologinį procesą reikia išnagrinėti spėjamus taršos šaltinius ir galimas kenksmingas atliekas. Mašinos gamybos įmonėje reikia turėti uždarą vandens sistemą. Taip pat reikia naudoti modernesnius gamybos įrengimus.naudoti vibro izoliatorius, triukšmo slopintuvus, gesintuvus, suodžių gaudytuvus. Mechaniniuose cechuose panaudotus tepalus bei skysčius tepimo-aušinimo reikia valyti ir vėl naudoti. Atliekų mažinimas technologiniam procese: Projektuojant technologinį procesą reikia siekti beatliekės gamybos, t.y. naudoti uždarą ciklą, žaliavos- gamyba- vartojimas- antrinės žaliavos. Praktiškai įgyvendinti nelengva, todėl naudojama medžiagas taupanti technologija vadinama mažaatliekė. Reikia naudoti kuo tikslesnius ruošinius. Reikia mažinti energijos sąnaudas, iš atliekų gaminti prekinę produkciją. Mažaatliekės gamybos technologijos efektyvumą parodo metalo išnaudojimo koeficientas. Mechaniniuose cechuose šlifavimui naudojant elborą, sumažėja abrazyvinių atliekų kiekis. Ekonomiškesnis yra elektrostatinis būdas. Ruošinių gamyboje naudojamas tikslusis liejimas, specialių profilių vakavimas, suvirinimas ir šaltas štampavimas. 9. Stovai Stovų paskirtis ir konstrukcijos Įvairių mašinų stovai dar vadinami rėmais ir pagrindais. Tai bazinės detalės prie kurių tvirtinami kiti mazgai ir kitos detalės. Stovai būna stacionarūs ir nestacionarūs. Stacionarūs-metalo pjovimo staklės, nestacionarūs- traktorių,sunkvežimių rėmai. Prieš pradedant projektuoti technologijas reikia žinoti rėmo paskirtį, darbo paskirtį ir technologinius reikalavimus. Reikia atsižvelgti į bazinį paviršių tikslumą, tarpusavio padėtį, stovo standumą, paviršių atsparumą dilimui.stovai būna horizontalūs, vertikalūs, vientisiniai ir sudėtiniai. Visi stovai turi pagrindo plokštumą. Stovuose yra skylės tvirtinimo varžtams. Stovai būna su kreipiamosiomis ir be kreipiamųjų(rėmai). Kreipiamosios būna slydimo ir riedėjimo. Techniniai reikalavimai nustatomi pagal stovų paskirtį. Paviršiai kurie bus technologinės bazės turi būti tikslūs, kad būtų tiksliai bazuoti. Staklių stovų padas dažniausiai naudojamas kaip bazė 0,01/1000. Padui būtina sąlyga plokštumo tolerancija. Taip pat stovo techniniuose reikalavimuose turi būti nurodoma kreipiančiųjų tiesumo, lygiagretumo tolerancija plokščių pav.statmenumo tolerancija. 10. Stovų medžiagos ir ruošimai Stovai gaminami iš lietų arba suvirintų ruošinių, kartais iš betono arba marmuro. Lieti stovų ruošiniai: Stovai liejami iš špižiaus CЧ15, GG15, CЧ20, GG20, CЧ30, GG30, 15 kg/mm3. Kuo atsakingesnis stovas tuo špižiaus skaičius didesnis. Metalo pjovimo staklių stovai liejami taip, kad kreipiamųjų paviršiai atsidurtų apačioje. Suvirinti ruošiniai: Suvirinami transporto mašinų rėmai ir kai kurių metalo pjovimo staklių stovai. Naudojamos plieno CT3 ir CTS. Sunkiųjų ir tiksliųjų staklių stovai liejami iš betono, nes betonas gerai slopina virpesius. Kauno ketaus liejykloje stovai buvo liejami iš sintegrano. Tai sintetinės medžiagos ir granito mišinys. Stovai po liejimo, suvirimo ar mechaninio apdirbimo sendinami, kad sumažinti liekamuosius įtempimus. Paprastai naudojami du sendinimo būdai: natūralus ir dirbtinis. Natūralus sendinimas atliekamas per du kartus, pirmą kartą laikoma atvirose aikštelėse aštuonis mėnesius, o antrą kartą tris mėnesius. Dirbtinis sendinimas atliekamas įkaitinus iki 500-6000 C išlaikant ir lėtai aušinant. 11. Stovų gamyba Pagal stovo tikslumą, matmenis gamybos tipą numatomas stovo apdirbimas. Sendinimo operacijos visą technologinį procesą suskirsto į dvi dalis. Pirmosios sendinimas atliekamas ruošiniam prieš mechaninį apdirbimą. Antrosios atliekamas po rupių operacijų. Ir jei yra preciziniai stovai po pusiau glotnių operacijų, atliekamas trečias sendinimas. Tokie reikalavimai.apdirbamieji stovai turi būti kuo mažiau kartų perstatinėjami. Pirmojoje operacijoje ruošinys bazuojamas slidžiausiai perdirbtais paviršiais. Kitose operacijose bazuojant tik apdirbtais paviršiais. Specialiuose įtaisuose ruošiniai tvirtinami tik stambesnėjinėje ir senijinėje, o vidaetinėj pagal žymėjimą. Rupusis ir glotnusis stovų apdirbimas Apdirbant rupiai nupjaunama liejimo pluta, suvienodinama tolesnė apdirbimui užlaida. Po rupaus apdirbimo būna sendinimas. Pagrindas gali būti apdirbamas drožiant,frezuojant, rupiai frezuojant. Stovų kreipiamosios apdirbamos drožimo arba frezavimo staklėmis. Frezavimas yra našesnis už drožimą.frezuojant universaliomis išilginio frezavimo staklėmis, apdirbimo centrais ir programinio valdymo staklėmis. Kreipiamųjų frezavimas yra frezų rinkinys. Pusiau glotnus ir glotnus apdirbimas vykdomas tais pačiais įrengimais ir panašia tvarka kaip ir rūpus. Stovų galinės plokštumos apdirbamos drožimo, frezavimo arba horizontalaus ištekinimo būdais. Tvirtinimo skylėms apdirbti naudojamos radialinės gręžimo staklės. Skylės gręžiamos pagal žymėjimą arba konduktorių. Stambiaserijinėje gamyboje stovų skylės gręžiamos agregatinėmis staklėmis. Paviršių išbaigimas Galutinės kreipiamųjų operacijos yra šios: 1)Tikslusis drožimas 2)Tikslusis frezavimas 3)Tikslusis šlifavimas 4)Skutimas. Pagrindiniai reikalavimai kreipiamosioms, frezoms ir plokštumoms 0,0015/1000;-0,01/1000. Ra 0,04 Smulkiaserijinėje ir vienetinėje gamyboje negrūdinti paviršiai skutami. Kartais kreipiamosios grūdinamos aukšto dažnio srove. Užgrūdintos kreipiamosios išbaigiamos tiksliuoju šlifavimo būdu. Sustambintos. Stovų technologinis kelias: 1)pagrindo rupusis apdirbimas: bazė neapdirbti kreipiamųjų paviršiai. 2)kreipiamųjų rupusis apdirbimas: bazė pagrindo plokštuma. 3)paviršių, statmenų kreipiamosioms rupusis apdirbimas: bazė apdirbtos kreipiamosios. 4)skylių rupusis apdirbimas: bazė pagrindo plokštuma arba kreipiamosios. 5)sendinimas 6)pagr.glotnusis apdirbimas: bazė kreipiamosios 7)kreipiamųjų glotnusis apdirbimas: bazė pagr.plokštuma 8)paviršių, statmenų kreipiamosioms glotnusis apdirbimas: bazė kreipiamosios 9)skylių glotnusis apdirbimas: bazė pagrindo plokštuma 10)kreipiamųjų išbaigimas:bazė pagr.plokštuma 11)skylių išbaigimas Stovų tikrinimas Svarbiausi tikrinamieji parametrai yra šie: 1)kreipiamųjų tiesumas 2)plokštumos kreipiamųjų  3)plokštumų lygiagretumas 4)paviršių šiurkštumas Ra, Rz 5)paviršių statmenumas 6)matmenų tikslumas tiesumas yra tikrinamas gulsčiukais, autokolimatorium arba lazeriniu interferometru. Paviršiaus plokštumą galima tikrinti liniuote, galima ir lazeriniais interferometrais. Plokštumų lygiagretumas tikrinamas gulsčiuku. Statmenumas taip pat gulsčiuku. Paviršiaus šiurkštumas gamyboje dažniausiai nustatomas vizualiai pagal apdirbtus pavyzdžius. 12.Korpusiniu detaliu paskirtis, konstrukcija ir techniniai reikalavimai: Korpusiūnes detales yra azines tikslios ir standzios. Pagal kontura jos skirstomos i 5 grupes: 1) pirmai grupei priklauso dezes pavidalo korpusai: pavaru eėze. 2) antrai grupei priklauso korpusai su giliomis skylemis,. Varikliu cilindru blokas. 3) treciai grupei priklauso sudetingi korpusai, turbinu siurbliu korpusai, automobiliu uzpakalinis tiltas. 4) ketvirtai grupei priskiriamos korpusines detales su kreipiamaisiais pavirsiais. 5) penktai grupei priskiriami kronsteinai, kampuocio dangciai. Korpusiniu detaliu baziniai pavirsiai dazniausiai yra plokstuma. Pagalbiniai pav, skyles ir kitos plokstumos. 13.Korpusiniu detaliu ruosiniai: jie dazniausiai liejami is pilkojo ketaus. Cч15; Taip pat korpusines detales gali buti liejamos is liejiminio plieno 30A. Autotransporto korpusines detales liejamos is aliuminio ir magnio lydiniu. Korpusu detaliu ruosiniai gali uti suvirinami is plieno Cm3; S235. serijineje gamyboje ir masineje gamyboje korpusiniu detaliu ruosiniai liejami i metalines kokiles. Tuomet ruosinio tikslumas gali siekt 11-12 tikslumo kvaliteta. Tikslus ir sudetingi korpusiniu detaliu liejiniai liejami is spalvotoju metalu slegiant.(karbiuratoriu korpusas). 14.Korpusiniu detaliu gamyba: korpusines detales dazniausiai bazuojamos 2 budais: 1) trimis pavirsiais sutampanciais su koordinaciu plokstumomis. 2) viena plokstuma ir dviem tiksliom skylem. Technologinemis bazemis reikia pasirinkti tuos pavirsius nuo kuriu nurodyta kitu pavirsiu padetis, dazniausiai tai buna pag, bazes pavirsiai. Reik laikytis baziu pastovumo principo. Plokstieji korpusiniu detaliu pavirsiai yra droziami, frezuojami, pratraukiami, tekinami, slifuojami. Frezavimas yra nasesni uz drozima. Naudojamos universalios stakles, apdirbimo centrai, yra standzios ir galingos stakles, todel jomis galima frezuoti korpusines detales ir rupiai ir glotniai. Kai negalima universaliomis. Stambiu elektros varikliu, turbinu, siurbliu, korpusu plokstuma dazniausiai tekinama karuselinemis staklesmis.gaminant korpusines det, sunkiausiai apdirbamos pagrindines skyles. Skyliu apdirbimui korpusai bazuojami jau apdirbtomis plokstumomis. Pag, skyles apdirbama istekinimo, grezimo , agregatinemis, programinemis ir apdirbimo centrais. Skyles apdirbamos rupiai, glotniai ir isbaigiamos. Pletimas yra baigiamasis skyliu apdirbimo budas. Serijineje gamyboje skylems apdirbti naud, konduktoriai. Masineje gamyboje skyles apdirbamos agregatinem staklem. Korpusiniu detaliu tvirtinimo, alyvos matuoklu kamsciu, tvirtinimo skyles yra greziamos, pleciamos, sriegiamos, gilinamos, sudaromos nuozulos. Naudojamos vertikalios radialines grezimo stakles arba istekinimo stakles. Vienetineje gamyboje skyles greziama pagal zymejima, serijineje pagal konduktorius. Pries greziant pazymetas skyles isgreziama centravimo duobutes. 15.Pagrindinis skyliu isbaigimas: kartais korpusiniu detaliu skyles turi buti 6-7 kvaliteto. Tokiam tikslumui gauti jau reikalingas isbaigimo operacijos. Tikslusis pletimas, tikslussis istekinimas, tikslusis slifavimas, honingavimas, plastinis deformavimas, pritrynimas ir skutimas. Korpusiniu detaliu ir plastisku medziagu ilgos skyles apdirbamos plastinio deformavimo budu. Hidrauliniu cilindru, siurbliu skyles. 16.Korpusiniu detaliu gamybos automatizavimas: Serijineje ir smulkiaserijneje gamyboje, korpusines detales automatizuotai gaminamos programinemis staklemis ir apdirbimo centrais. Korpusines detales sudaro 60-70 % apdirbimo centrais apdirbamu detaliu. Apdirbimo centrais per viena operacija galima frezuoti plokstuma, centruoti, grezti, istekinti, gilinti, plesti, sriegti sriegius. Apdirbimo centrais verta apdirbti tik sudetingas detales. Pagal tai jos skirstomos i tris grupes: 1) labai sudetingos, turincios iki 12 apdirbamu plokstumu ir iki 50 skyliu. 2) detales turincios iki 5 apdirbamu plokstumu ir iki 15-50 apdirbamu skyliu. 3) Detales kuriu skyles yra 11 kvaliteto. Apdirbimo centrais racionaliausia apdirbti 1 ir 2 grupes detales. 17.Apdirbimo technologijos projektavimas: sudarant korpusinem detalem apdirbimo marsruta pirmiausia sprendziama, kurios operacijos bus apdirbtos apdirbimo centrais. Po to parenkami bazinai pavirsiai ir tvirtinimo budai. Bazes plokstumos ir baziniai pavirsiai apdirbami kitomis staklemis pries apdirbimo centra. Apdirbimo centru pirmiausiai apdirbami isoriniai pav, o po to vidiniai. Pirmiausiai greziama dideles skyles po to rupiai apdirbamos lietos skyles. Virs d=30 mm skyles liejamos iki 20 mm. Greziamos. 18.Korpusiniu detaliu tikrinimas: svarbiausi tikrinamieji parametrai yra sie: 1)pag, baziniu plokstumu forma ir padetis. 2) pag, skyliu matmenys ir forma. 3) atstumas tarp skyliu, asiu ir asiu lygegretumas. 4) skyliu asiu padetis pag, plokstumu atzilgiu. Korpusiniai plokstieji pavirsiai tikrinami panasiais budais kaip ir stovai, liniuotemis, sablonais. Kalibrais patikrinama ar skyles skersmuo tolerancijos lauku, bet tikro matmens nenustatom. Koordinatines matavimo masinos buna vertikalios ir horizontalios. 19.Laiptuoti velenai: paskirtis ir konstrukcija. Velenu paskirtis masinose perduoti sukimo momenta. Sukimo momenta velenai gauna ir perduoda per skriemulius, krumpliaracius, svirtis ir t,t. Velenai gali buti lygus, laiptuoti, su isdrozomis, su krumpliais, su pleistiniais grioveliais, asinemis arba skersinemis skylemis. Techniniai reikalavimai priklauso nuo ju padeties. Tiksliausiai apdirbami cilindriniai pavirsiai kuriais velenas lieciasi i guolius. Cilindriniai kakliukai 6-7 kvalitetas. Pavirsiai prie kuriu jungiamas kitos detales, taisyklinga forma. Kakliuku pavirsiaus siurkstumas esant tokiam Ra 0.32-0.16. 20.Velenu ruosiniai: velenuose, ypatingai kintamo skersmens koncentruojasi kintami itempimai. Todel velenai gaminami is medziagos atsparios itempimu koncentracijai. Gali buti silpnai legiruoti plieno kuris turi iki 1% chromo. Naudojami 35 ir 40 bei 45 plienai. Stambus tusciaviduriai velenai gaminami is ketaus. Vienetineje ir smulkiaserijineje gamyboje velenu ruosinys yra standartiniai gaminiai. Serijineje gamyboje naudojamas laisvasis kalimas, stampuoti ir valcuoti ruosiniai. Kai programa didele, siekiama sumazinti mechaninio apdirbimo islaidu ir yra naudojami tikslus ruosiniai. (stampuoti, valcuoti). Tada metalo isnaudojimo koeficientas siekia K=0.7-0.9. 21.Laiptuotu velenu gamyba: velenai dazniausiai bazuojami kuginemis bazavimo duobutemis. Bazavimo centrai isgreziami spec, graztu pries tai nutekinus ruosinio galinius pavirsius. Kai naudojami frezavimo-centravimo pusautomaciai: Kartais galai gali buti frezuojami frezavimo staklemis, o duobutes galuose isgreziama spec centravimo staklemis. Nestandus velenai kai santykis L/D=>15 tekinami ir slifuojami paremti liunetais. Pleistiniu grioveliu frezavimui, skyliu grezimui velenai bazuojami cilindriniais pavirsiais. Velenai apdirbami ivairiomis tekinimo staklemis, universaliom, kopijavimo, programinem. Priklauso nuo gamybos programos. Vertikaliais tekinimo pusautomaciais. Masineje ir stabeserijineje gamyboje velenai tekinami vertikaliais daugiaspindeliniais pusautomaciais. Smulkesni velenai gali buti tekinami tekinimo automatais. Veleno ruosinys programinemis staklemis tekinamas taip: 1)rupiai apdirbami pagrindiniai cilindriniai pavirsiai. 2) rupiai ir glotniai pagalbiniai pav. 3) glotniai apdirbami pag pav. Isdrozu sudarymas: velenuose naud, staciakampes, trikampes arba evolventines isdrozos. Placiausiai paplitusios isdrozos. Velenu isdrozos gali buti frezuojamos, isdroziamos, pratraukiamos ir valcuojamos. Jeigu isdrozos bus grudinamos po frezavimo naudojamos slifavimas. Isdrozos frezuojamos isdrozu arba krumpliu frezavimo staklemis, sliekine freza ridinimo budu. Stambiaserijineje ir masineje gamyboje isdrozos droziamos fasoniniais peiliais. Grudintu velenu isdrozos gali buti slifuojamos fasoniniu disku. Istisiniai griooveliai pleistiniai frezuojami diskinemis frezomis. Uzdari staciakampes formos pleistiniai grioveliai frezuojami pirstinemis frezomis suteikiant frezai svytuokline pastuma. Vidiniai sriegiai sriegiami masininiais sriegikliais, isoriniai: peiliais, sukutinemis frezomis, sriegpjovemis, sriegimo galvutemis ir ivalcuojami. Jei reikia pasiekt suleidima 6g 4h tai sriegiai kalibruojami. Negrudinamu velenu sriegiai sriegiami nuslifavus kakliukus. Grudinami velenai sriegiami pries grudinima. 22.Ivores, flansai ir gilzes: Ivoriu ir flansu paskirtis, techniniai reikalavimai, medziagos ir ruosiniai: ivoriu formos detales, tai slydimo guoliai ir tarpines detales, kuriomis nustatoma kitu detaliuu padetis. Flansais uzdengiamos velenu istatymo skyles, arba ribojamas asinis pasislinkimas. Gilzes tai plonasienes tikslios ivores dedamos i metalo pjovimo stakles, dedamos i vidaus degimo variklius, hidraulinius cilindrus, kompresorius. Ivorems ir flansams keliami pagrindiniai techniniai reikalavimai tokie: 1) matmenu tikslumas 7-9 kvaliteto. 2) pavirsiaus siurkstumas Ra 1,25-25. 3) vidiniai ir isoriniai pavirsiai turi buti koncentriski. 4) radialinis musimas. 5) galu statmenumas asiai. Precizines gilzes turi buti 5 IT tikslumo kvalitetas. Ra 0,16-0,04. cilindrinio pavirsiaus sudaromosios tiesumas. Hidraulinese masinose gilzes tikslumas gali buti ir 9-11 kvaliteto. Kompresoriuose 6-7 IT. Ivores gaminamos is pilkojo ir antifrikcinio ketaus, alavines bronzos, cinko lydiniu ir konstrukciniu plienu. Flansai gaminami is pilkojo ketaus Cч15. is konstrukcinio plieno 35, 40. gilzes gaminamos is legiruoto plieno. Is ketaus ir spalvotoju metalu gaminami ivores, flansai ir gilziu ruosiniai, liejami ivairiais budais. Iscentriniu budu. Plieniniai ruosiniai gaminami is valcuotu vamzdziu. Didesnio skersmens ivores stampuojamos ar kalamos horizontaliomis masinomis. 23.Ivoriu ir flansu apdirbimas: panasios konstrukcijos ivores ir flansai apdirbami pagal grupine technologija. T,y, viena karta suderinus stakles galima apdirbti daug ivairiu detaliu. Isoriniai ir vidiniai pavirsiai turi buti koncentriski apdirbus vienu is triju budu: 1) apdirbus viena karta itvirtintus ruosinius. 2) pirmiausia apdirbus isorini pavirsiu, juo bazuojant, paskui apdirbamas vidinis pavirsius. 3) pirmiausiai apdirbant skyle, ja bazuojant, po to apdirbamas isorinis pavirsius. Flansai dazniausiai gaminami pagal 3 apdirbimo buda. 24.Gilziu gamyba: metalo pjovimo stakliu spindeliu gilzes yra labai tikslios ir ju gamybos technologini kelia sudaro 40 operaciju. Gamyba ir gilzes apdirbima galima susikirstyti i 4 dalis: 1) rupusis mechaninis. 2) terminis apdirbimas. 3) glotnusis apdirbimas. 4)baigiamasis apdirbimas. Rupusis apdirbimas atliekamas universaliomis arba programinemis staklemis. Antroje apdirbimo stadijoje rupiai apdirbtas ruosinys normalizuojamas ir cementuojamas. Paskutine stadija, baigiamasis apdirbimas, atliekama pastovios temperaturos patalpose precizinese staklese. Pritrynimas. 25.cilindriniai krumpliaračiai Cilindrinių krumpliaračių konstrukcijos ir techniniai reikalavimai. Cilindriniai krumpliaračiai pagal konstrukciją skirstomi į 5 tipus: 1)vieno vainiko krumpliaračiai su ilga skyle. Jos ilgio ir krumpliaračio skersmens santykis L/D>1. Tokio tipo krumpliaračių bazės yra skylė ir galinis paviršius. 2)kelių vainikų krumpliaračiai, kurių ilgio ir skersmens santykis L/D>1. Bazės yra skylė ir galinis paviršius 3)vieno vainiko krumpliaračiai, kurių L/D

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!