Mašinų gamybos technologijos namų darbas

 1. Mašinų gamybos technologijoje vyrauja šios svarbiausios sąlygos: Mašinu gamybos technologija(MGT) - tai mokslas nagrinėjantis atskirų detalių technologinius procesus ir tų detalių sujungimą į gaminį tai yra mašiną. Technologijos operacija - tai užbaigta nedidelė technologinio proceso dalis, kurią atlieka atskiromis staklėmis vienas darbininkas arba brigada. Operacija savo ruožtu yra dalijama smulkiau, tai yra į pakopas. Pakopa - mechaniniame apdirbime laikomas darbas atliekamas vienu įrankiu apdirbant viena pavirsių arba specialiu irankiu apdirbant kelis paviršius iš karto. Pakeitus apdirbamą pavirsių ar įrankį turesime jau kitą pakopą. Savo ruožtu pakopa gali buti skirstoma i praėjimus. Praėjimu - vadinamas kartojamas veiksmas atliekamas tuo pačiu įrankiu ir tuo pačiu režimu. Detalė - pirminis gaminio elementas, kuris neturi išardomų detalių. Ruošinys - technologinis medžiagos gabalas skirtas gaminiui pagaminti. 2. Detalė (MAZ priekinio tilto pusašio dangtelis) gali būti panaudota kaip sandarinamasis elementas apsaugantis pusašio dilimą, bei jungiamasis elementas pusašio su korpusu. Tiksliausias detalės matmuo yra skylės matmuo. Glotniausias paviršius yra tos pačios skylės paviršius (Ra = 2,5 μm). Detalės terminis apdirbimas nėra nurodytas. 3. Technologiškumas – tai visuma gaminio konstrukcijos savybių, leidžiančių sutaupyti darbo, medžiagų, laiko ir lėšų sąnaudas techniniam gamybos paruošimui, gamybai, eksplotacijai ir remontui. Į lentelę surašome visus darbo brežinyje esančius matmenis: Eil. Nr. Matmuo, mm Tikslumo kvalitetas Tolerancija, μm Didelio tikslumo Vidutinio tikslumo Mažo tikslumo 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 1. + 1000 2. + 1000 3. + 87 4. + 870 5. + 87 6. + 74 7 + 30 8 + 740 9. 6skyl. + 430 10. 44 + 620 11. 32 + 620 12. 16 + 430 13. 10 + 360 14. 8 + 360 15. 4 + 300 Apskaičiuojame vidutinį detalės apdirbimo tikslumo kvalitetą: tikslumo kvalitetas. Atliekame analizę pagal šiurkštumo (Ra) reikalavimus. Duomenys surašomi į lentelę: Eil. Nr. Matmuo arba paviršius Šiurkštumo parametras Ra, μm Mažo šiurkštumo Vidutinio šiurkštumo Didelio šiurkštumo 100 1. + 2. + 3. + 4. + 5. + 6. + 7. + 8. 6 skyl. + 9. 1. pav + 10. 2, pav + 11. 3. pav + 12. 4.pav + 13. 5.pav + 14. 6.pav + 15. 7.pav + Apskaičiuojame vidutinį detalės paviršių šiurkštumą: . Išvada: Detalė yra vidutinio tikslumo kvaliteto ir vidutiniošiurkštumo. 4. Užlaida vadinamas medžiagos sluoksnis, kurį reikia pašalinti nuo ruošinio norint gauti reikiamas detalės paviršiaus savybes (matmenų tikslumą, paviršiaus šiurkštumą, kietumą ir pan.). Duomenis surašome į lentelę: Eil. Nr. Matmuo, mm Apdirbimo kelias Tikslumo kvalitetas Užlaida, mm Tolerancija, mm 1. Rupus tekinimas 14 5,4 1000 2 Rupus tekinimas 13 3,6 630 Glotnus tekinimas 9 0,9 87 3. Rupus ištekinimas 14 0,9 870 4. Rupus tekinimas 13 3,6 540 Glotnus tekinimas 12 0,9 87 5. Rupus ištekinimas 13 0,8 460 Glotnus ištekinimas 9 0,6 74 6. Rupus ištekinimas 13 0,8 460 Glotnus ištekinimas 10 0,6 120 Tikslusis ištekinimas 7 0,2 30 7. Rupus ištekinimas 14 0,8 740 8. Rupus tekinimas 14 1*2 620 9. Rupus tekinimas 14 0,8 360 10. Rupus tekinimas 14 0,7 360 11. Rupus tekinimas 14 0,7 620 12. 4(5pav.) Rupus tekinimas 14 0,7 300 13. Rupus tekinimas 14 0.7 430 5. Ruošiniu vadinamas pusfabrikatis arba paruoštos medžiagos gabalas, iš kurio gaminama detalė. Namų darbe nagrinėjamai detalei parenkame Lietą metalinėse formose ruošinį. Ruošinio tikslumo kvalitetas 15. Apskaičiuojami ruošinio matmenys: D1 = 165 + 5,4 + 0,8 = 170,4≈ 170,5 mm; D2 = 120 + 0,9 + 3,6 = 124,5≈ 124,5 mm; D3= 87 + 0,9 + 3,6 = 91,5 ≈ 91,5 mm; d1 = 105 - 0,9 - = 104,1≈ 104 mm; d2 = 80 - 0,6 - 0,8 = 78,6≈ 78,5 mm; d3 = 75 – 0,2 - 0,6 – 0,8 = 73,4≈ 73,5 mm; d4 = 65 - 0,8 = 74,2≈ 64 mm; H1 = 44 + 1*2 = 46≈ 46 mm H2 = 8 + 0,8+1= 9,8≈ 10 mm H3 = 10 + 0,7-1= 9,7≈ 10 mm h1 = 32 -0,7+1 = 32,3≈ 32 mm, h2 = 4 -0,7+0,7 = 4≈ 4 mm, h3 = 16 -0,7+0,7 = 16≈ 16 mm, Ruošinio eskizas: Apskaičiuojame medžiagos panaudojimo koeficientą: Detalės masė 1,94 kg; Ruošinio masė kg. Plieno C45 tankis g/cm3. Medžiagos panaudojimo koeficientas . Išvada: Medžiagos panaudojimo koeficientas patenka į leistinas ribas. 6. Skaičiuojame užlaidą matmeniui . Skaičiavimo duomenis surašome į lentelę: Eil.Nr. Technologinės operacijos pavadinimas Užlaidos elementai, μm Skaičiuotina užlaida , μm Skaičiuotinas matmuo d, mm Operacijos tolerancija δ, μm Ribiniai matmenys, mm Ribinės užlaidos,μm Rz h ρ ε dmax dmin zmin zmax 1. Ruošinys 200 300 838 - - 71,459 1200 71,459 70,26 - - 2.1 Rupus ištekinimas 50 50 50,28 423 2877 74,336 460 74,336 73,88 2877 3617 2.2 Glotnus ištekinimas 20 25 33,52 112 446 74,782 120 74,782 74,66 446 786 2.3 Tikslusis ištekinimas 2,52 15 16,76 71 248 75,03 30 75,03 75 248 338 Σ 3571 4741 Skaičiavimai: Rz ir h parenkame iš lentelių štampuotam ruošiniui ir skylės apdirbimui. Detalė yra disko tipo su centrine skyle, bazuojama išoriniu skersmeniu ir galiniu paviršiumi.; iš lentelės parenkame skylės ekscentricitetą mm ir bendraašiškumo nuokrypį mm. mm = 838 μm; Kitų apdirbimo operacijų reikšmes gauname apskaičiuotą reikšmę padauginus iš detalės formų patikslinimo koeficientų: μm; μm; μm. Nustatymo paklaida . Tvirtinant ruošinį trijų kumštelių griebtuve, μm, o parenkame iš lentelės: Lieto metalinėse formose μm; Paruošiamai apdirbtas ruošinys μm; Glotniai apdirbtas ruošinys μm. μm; μm; μm. Apskaičiuojame skaičiuotinas užlaidas : μm; μm; μm. Pildant grafą skaičiuotinas matmuo, pradedame pildyti nuo galutinio matmens, paimto iš detalės darbo brėžinio (skylėms didžiausio). mm; mm; mm; mm. Operacijos toleranciją imame priklausomai nuo tikslumo kvaliteto, pasiekto kiekvienoje operacijoje. Stulpelyje ribiniai matmenys didžiausią reikšmę gauname iš stulpelio skaičiuotinas matmuo, suapvalinus reikšmes iki atitinkamos operacijos tolerancijos. Ribinių matmenų mažiausią reikšmę gauname atėmus iš maksimalių reikšmių tolerancijas: mm; mm; mm; mm. Ribines užlaidas randame kaip skirtumą tarp buvusios ir esamos operacijų: μm; μm; μm; μm; μm; μm Patikrinimas : μm; μm; μm. Apskaičiuotos ribinės užlaidos yra 3,6 mm ir 4,7 mm. Iš lentelių parinkta užlaida yra 1,6 mm. 7. Išvados: Atlikau pirmaji mašinų gamybos technologijų namų darbą, išmokau parinkti reikalingus detalės gamybai ruošinius, užlaidas parinkti pagal lenteles ir apskaiįiuoti analitiškai. Atlikau detalės šiurkštumo analizę ir nubraižiau detalės ruošinio brėžinį. 8. Naudotos literatūros sąrašas 1. R. Krančiukas. „Užlaidų mechaniniam apdirbimui analitinis skaičiavimas ir parinkimas“ Technologija, Kaunas 2009m. 2. L. Kumpikas „Mašinų gamybos technologijos pagrindai“ Mokslas, Vilnius 1978m. 3. A.J. Bražiūnas „Mašinų gamybos technologijos pagrindai“ Technologija, Kaunas 2004

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!