Teismų sistema Lietuvoje ir jų veikla

Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – LRK) tiksliai nenurodyta, tačiau pagal prasmę yra išskiriamos trys valdžios. Tai įstatymų leidžiamoji (Seimas), vykdomoji (Vyriausybė) ir teisminė valdžia. Ypatingą vietą užima Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), nepriskirtinas teisminei valdžiai ir LRK išskirtas net į atskirą, VIII skyrių. Nuostatos, susijusios su teismai Konstitucijoje reguliuojamos IX skyriuje (“Teismas”).
Pagal Konstitucijos 109 straipsnio nuostatas teisingumą Lietuvoje vykdyti gali tik teismas, kuris yra nepriklausomas, vykdydamas teisingumą ir klauso tik įstatymo. Taigi, teisminė valdžia yra viena iš valstybės valdžių, kuriai skirta teisingumo vykdymo funkcija. Tam, kad geriau suprasti teisminė valdžios esmę, manau, svarbu yra paminėti ir teisminės valdžios pagrindinius požymius.
Jau minėjau, kad teisminė valdžia įgyvendina teisingumą. Tai pagrindinė teisminės valdžios funkcija, paskirtis. Jos negali įgyvendinti jokia kita valstybės valdžios institucija ar pareigūnas, išskyrus teismą. Dėl šios funkcijos apimties teisės moksle dažnai kyla nemažai diskusijų, susijusių su Konstitucinio teismo vieta teisingumo vykdymo srityje. Neretai teigiama, kad konstituciniai teismai teisingumo nevykdo ir nepriklauso teisminei valdžiai. Tačiau apie tai bus kalbama kitame šio darbo skyriuje, todėl daugiau ties šiuo klausimu nesustosiu.
Grįžtant prie teisminės valdžios sampratos, o tiksliau jos požymių, reikia pasakyti, kad jai būdingas privalomumas, t.y. teismo sprendimai yra priimami valstybės vardu ir yra privalomi visoms valstybės institucijoms, įstaigoms, organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams, o jų nevykdymas garantuojamas valstybės prievarta. Valstybės prievarta reiškia, kad teismas, priimdamas konkretų sprendimą gali taikyti net pačias griežčiausias priemones, tokias kaip laisvės atėmimas iki gyvos (kai kuriose šalyse, kur mirties bausmė nėra panaikinta, teismas gali skirti ir ją).
Pagrindinė bet kurio teismo pareiga – išspręsti konfliktą, ir išspręsti jį ne bet kaip, o pilnutinai, visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes, bei priimti teisėtą, pagrįstą bei nešališką sprendimą. Konstitucijos 114 str. pasakyta, kad valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!