Teismų sistema Lietuvoje 1918 – 1940 metais

Išvados.............................................................................................................8
Naudota literarūra…………………………………………………................9
ĮVADAS
Teismas yra vienintelė Valstybės institucija vykdanti teisingumą. Teismas sprendžia visus valstybėje iškylančius teisinius ginčus, priima sprendimus dėl dalyvių teisių apribojimo, sprendžia įstatymų ir sprendimų kolizijas bei aiškina valstybės taisykles. Carinė ir kaizerinė okupacijos iki pamatų sugriovė teisingumo sistemą, gyvavusią Lietuvoje iki XVIII amžiaus pabaigos.
1918 m. vasario 16 d. aktu įtvirtinus Lietuvos valstybingumą, šalyje dar šeimininkavo vokiečių okupacinė kariuomenė, todėl valstybinių institucijų, tarp jų ir teisingumo, formavimas buvo dirbtinai stabdomas. Tų pačių metų lapkričio mėnesį, sudarius pirmąją atkurtos valstybės vyriausybę ir lapkričio 11 d. paskyrus teisingumo ministeriu teisininką Petrą Leoną, buvo įkurta Teisingumo ministerija. Ministerija pradėjo kurti laikinąją teismų sistemą ir organizuoti jų darbą, įvedė trijų pakopų teismą.
Šiame darbe aptarsiu trijų pakopų teismą, civilinės teisės ir baudžiamosios teisės bruožus 1918-1940 metais.
Trijų pakopų teismas
Lietuvos bendrųjų teismų sistemą įteisino 1918 m. lapkričio 28 d. Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas. Įstatymas nustatė trijų pakopų teismą. Šį teismą sudarė:
taikos teisėjai;
apygardų teismai;
Vyriausiasis Lietuvos tribunolas.
Kiekvienai teismų sistemos grandžiai buvo priskirta tam tikra kompetencija nagrinėjant civilines, baudžiamąsias bylas.
Taikos teisėjai - žemiausia teismų sistemos grandis. Jie turėjo savo veiklos teritoriją – nuovadą, į kurią įėjo keletas valsčių. Spręsdami nedideles civilines ir baudžiamąsias bylas taikos teisėjai jas nagrinėdavo vienasmeniškai. Taikos teisėjai taip pat atskirais atvejais galėjo nagrinėti bylas dėl neteisėtumų rinkėjų sąrašuose, valsčiaus tarybos rinkimų panaikinimo, susirinkimų įstatymo pažeidimų ir pan. Tokia pati teisė buvo suteikta ir apygardų teismų teisėjams, tik jų kompetencijai priklausė bylos dėl atsisakymo įregistruoti visuomeninę organizaciją.
Apygardų teismai – vidurinioji teismų sistemos dalis. Apygardos teisme bylos buvo nagrinėjamos trijų teisėjų teisminėmis kolegijomis. Kaip pirmos instancijos teismui jam buvo teismingos iš esmės visos bylos, nepriklausiusios taikos teisėjų kompetencijai. Taikos teisėjų išnagrinėtoms byloms apygardų teismai buvo kaip apeliacinė instancija. Reikėtų paminėti, kad pagal Laikinąjį Lietuvos teismų įstatymą iš pradžių šios rūšies teismai buvo įsteigti Vilniaus, Gardino, Kauno ir Suvalkų gubernijose tačiau pagal vėlesnes įstatymo redakcijas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!