Teismai ir teismų sistema

Teismai yra viena iš teisėsaugos institucijų .
Teisėsaugos institucijos – tai savarankiška valstybės aparato dalies ar neprikalusomų asmenų, kuriems valstybė patikėjo vykdyti jai priklausančias tam tkras funkcijas.
4. Užtikrinti tinkamą ir teisėtą civilinę apyvartą ypač svarbiose civilinės teisės veikimo srityse.
Teismai privalo užtikrinti teisėtumo įgyvendinimą kasdieniame gyvenime, bet nekovoti su nusikalstamumu, nes teismai neturi įrodinėti kaltinamojo asmens kaltės, o privalo atsakyti į esminį baudžiamojo proceso klausimą- pagrįstas ar ne yra pareikštas kaltinimas. Kad teismas nėra su nusikalstamumu kovojanti institucija, rodo ir tai, kad jis jau veikia po to, kai nusikaltimas padarytas ir ištirtas.
Teismų pagrindinė užduotis-vykdyti teisingumą.
LIETUVOS TEISMU ISTORIJA
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teismai. Iki 1564m. teismo reformos galiojo 2 teismų sistema: tevoniniai (kai bajorai gavo teisę teisti savo priklausomus žmones) ir administracijos – pareigūnai – vaivados, seniūnai, vietininkai, dvarų lankytojai teisė kiekvienas savo valdose. Bajorai buvo nepatenkinti administraciniais teismais, nes vaivados skirtingai teisė už tuos pačius nusikaltimus, ginčus sprendė pagal savo interesus. Aukščiausias teismo organas – didysis kunigaikštis ir Ponų taryba. Iki XVI a. teismo pajamos (visos baudos) sudarė didžiąją iždo dalį. 1564m. Bielskio teisme didysis kunigaikštis išleido privilegiją dėl naujų 565m. Vilniaus seimas suskirstė teritoriją į 30 pavietų teismų ir kunigaikštystės administracinio – teritorinio suskirstymo į pavietus. 1, kiekvienas pavietas buvo teismo apygarda. 1566m. statutas nustatė 3 teismus: žemės, pilies ir pakamario.
Žemės teismas nepriklausė nuo administracijos. Jį sudarė teisėjas, pateisėjas ir raštininkas. Teismo nariai buvo skiriami iki gyvos galvos, arba iki suteikiant aukštesnes pareigas. Visi teismo nariai sudarė teismo kolegiją ir kolegialiai sprendė bylas. Žemės teismas organizuodavo 3 sesijas per metus. Jam buvo žinybingos karo tarnybos atlikimo ir žemėvaldos teisių pažeidimo bylos, nagrinėjo skundus dėl trečiųjų teismo sprendimų nevykdymo, ginčus dėl bajorų kilmės ir luomo, įžeidimų ir grasinimų atvejus.
Pilies teismas gynė bajorų gyvybę ir turtą bei garbę, šio teismo pirmininkas buvo pavieto seniūnas, turintis teismo funkcijas. Bylas sprendė paseniūnis ir pilies urėdai. Pilies teismas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!