Teisės referatas tema "Valstybė".
Turinys.
Lietuvos Respublikos konstitucija.
Valstybė ir jos požymiai.
Valstybės valdymo santvarkos.
Valstybės valdymo formos.
Valstybės funkcijos.
Kas yra teisė ir jos norma?
Lietuvos teisinė sistema.
Teisinės šakos, teisės šaltiniai.
Kas yra norminis aktas?
Kas yra įstatymas?
Kokia tvarka priimami įstatymai?
Įstatymų įsigaliojimo tvarka.
Literatūros sąrašas.
Vardas Pavarde
L.E. AUŽELYTĖ
2007
Turinys
Turinys 1
1. Lietuvos Respublikos konstitucija 2
2. Valstybė ir jos požymiai 2
3. Valstybės valdymo santvarkos 3
4. Valstybės valdymo formos 3
5. Valstybės funkcijos 5
6. Kas yra teisė ir jos norma? 7
7. Lietuvos teisinė sistema 7
8. Teisinės šakos, teisės šaltiniai 9
9. Kas yra norminis aktas? 10
10. Kas yra įstatymas? 10
11. Kokia tvarka priimami įstatymai? 11
12. Įstatymų įsigaliojimo tvarka 11
Literatūros sąrašas 12
1. Lietuvos Respublikos konstitucija
Konstitucija – tai pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises bei nustatantis valdžios šakų tarpusavio santykius ir ryšius. Konstitucija terminas kilęs iš lotyniško žodžio constitutio, reiškiančio bet kokį ypač svarbų įstatymą. Savo konstituciją gali turėti regionas, valstybių sąjunga ar net prekybos organizacijos, politinės partijos bei įmonės.
Lietuvoje 1919 metais balandžio 4 dieną buvo priimta laikinoji konstitucija. Ją priėmė Valstybės tarnybos. Ji sudaryta iš įžangos, 8 skyrių ir 42 straipsnių. Dauguma nuostatų atkartoja 1918 metų Konstituciją, tačiau buvo keletas ir naujų labai svarbių nuostatų. Šiuo metu galiojanti konstitucija priimta 1992 metais spalio 25 dieną referendume.
2. Valstybė ir jos požymiai
Valstybė – tam tikroje konkrečioje teritorijoje gyvuojanti politinė organizacija, turinti nuolatinę valdžią ir nuolatinius gyventojus.
Visuotinai pripažinti valstybės požymiai yra įtvirtinti 1933 metais Montevideo Konvencijoje „dėl valstybių teisių ir principų“, kurioje nustatyta, kad valstybė, kaip ir tarptautinės teisės subjektas, turi turėti tokius požymius: nuolatinius gyventojus, apibrėžtą teritoriją, vyriausybę, galėti užmegzti santykius su kitomis valstybėmis.
Neatskiriamas valstybės požymis yra jos suverenitetas. Lietuvo po 1940 m. Okupacijos neteko suvereniteto. Tauta neturėjo jokių salygų laisvai ir savarankiškai spręsti valstybės ir visuomenės organizavimo klausimų: pasirinkti valstybės santvarka, nustatyti ūkinio ir visuomeninio gyvenimo pagrindus, pasirinkti užsienio politikos krypčių. Okupacinės valdžios sudaryta administracija panaikino Lietuvos Respublikos valstybės valdžios institucijas, visi politinio pobūdžio sprendimai buvo priimami ne Lietuvoje, bet Maskvoje.
3. Valstybės valdymo santvarkos
Viena iš valstybės valdymo santvarkos dalių yra teisėtvarka. Siaurąja pramse teisėtvarka – veikla, kurios metu yra užtikrinamas teisės normų reikalavimų laikymasis. Teisėtvarkos institucijos – policija, saugos tarnybos ir kitos...
Šį darbą sudaro 2215 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
Nuolat dirbame, kad pagerintume visų mūsų turimų mokslo darbų kokybę, todėl informuojame, jog šis rašto darbas buvo patikrintas savo srities specialisto, todėl galite būti užtikrinti dėl šio darbo kokybės.
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Šis mokslo darbas pasitarnaus tau kaip puikus pavyzdys siekiant aukščiausio pažymio!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!