Teisės mokslo vystymasis Vilniaus universitete

Įvadas 2 p.
I. Teisės mokslo vystymasis Vilniaus universitete 16 - 18 a. 3 - 4 p.
II. XIX a. žymiausi Vilniaus Universiteto teisės mokslininkai 5 - 8 p.
Išvados 9 p.
Literatūros sąrašas 10 p.
Vilniaus universitetas, viena seniausių ir žymiausių Rytų Europos aukštųjų mokyklų, įkurtas 1579 metais.
1579 m. karalius Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą, o popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią 1570 m. Vilniuje įsteigtą jėzuitų kolegiją universitetu. Ilgą laiką būdamas vienintele aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje, universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą. Lyg ir nutolusiame nuo pagrindinių to meto Europos kultūros centrų Vilniaus universitete pakako peno subręsti pažangiausioms mokslo idėjoms.
Per daugiau nei 400 metų Vilniaus universitetas išgyveno kilimą, smukimą, atgijimą ir uždarymą. Universiteto istorija labai turtinga ir prieštaringa, neatsiejama nuo Lietuvos valstybės istorijos, atspindinti visus jos dramatiškus tarpsnius.
Šiame darbe atžvelgsime teisės mokslo radą Vilniaus universitete XVI - XIX a. Remdamiesi Lietuvos teisės ir istorijos tyrinėtojų Maksimaičio M., Bumblausko A., Vansevičiaus S. darbais pabandysime atskleisti Vilniaus universiteto reikšmę teisės mokslo vystimuisi Lietuvoje.
I. Teisės mokslo vystymasis Vilniaus universitete 16 - 18 a.
1579 metais įsteigtoje Vilniaus akademijoje teisės fakulte­to nebuvo. Studentai gaudavo šiek tiek teisinių žinių iš teo­logijos kurso. Kanonų teisė buvo siejama ir su moraline teo­logija. Buvo remiamasi Tomo Akviniečio veikalu "Summa theologiae", kuriame kalbama apie teisę ir teisingumą. Pro­fesorius Andrius Krugeris skaitydamas teologijos kursą rė­mėsi ne tik kanonų bei romėnų, bet ir Lietuvos Statuto nor­momis. Statutu rėmėsi nagrinėdamas turto padalijimą, jo paveldėjimą, medžioklės ir žūklės svetimoje žemėje drau­dimą, savavališką miško kirtimą ir pan.
Turtingų bajorų vaikai teisės mokslus studijavo užsienyje - Lenkijos, Čekijos, Vokietijos ir Italijos universitetuose.
1618 metais žemaičių seniūnas Jeronimas Valavičius nu­sprendė Vilniaus akademiją papildyti Teisės ir Medicinos fakultetais. Tačiau jėzuitų ordino generolas Mucijus Vitelskis, pritardamas naujų fakultetų steigimui, nenorėjo, kad jie būtų universiteto sistemoje, ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!