Teisės atsiradimas ir raida

Šio darbo tikslas paaiškinti teisės atsiradimą ir jos raidą, kaip ji kūrėsi ir tobulėjo, kokią reikšmę turėjo anuo gyvenimo periodu.
Kiekviena egzistavusi gentis, visuomenė turėjo griežtai nustatytas santykių reguliavimo normas, parodančias visuomeninius poreikius.
Socialinio gyvenimo reguliavimas gali būti individualus ir norminis. Individualus- tai žmonių elgesio nustatymas tik vienkartiniams veiksmams, konkretiems klausimams spręsti ir taikomas konkretiems asmenims. Norminis — bendros taisyklės, ir visi, patekę į normų reguliuojamą padėtį, privalo jų laikytis.
Pirmykštėje gimininėje visuomenėje gyvavo primytivi sistema, atitinkanti to meto visuomenės gyvenimo sąlygas. Sistema susidėjo iš papročių, besąlygiškai privalomų ir ilgalaikių įpročių, apipintais ,itologija, religija.
Manyta, kad teisė atsirado ne staiga ir ne tuščioje vietoje, o iš dalies buvo parengta reguliuojant pirmykštės visuomenės socialinį gyvenimą. Teisė galėjo save išlaikyti ir tobulėti savo pačios pagrindu.
Teisės kūrimasis – ilgas istorinis procesas, nuėjęs sudėtingus ir konkrečių istorinių civilizacijų, tautos raidų savitumų, mokslo vienoje ar kitoje šalyje nulemtus etapus. Pagrindinis teisės sistemos kūrimosi pradas buvo ideologizuota prigimtinės teisės.
Teisė tampa pagrindinė visuomenės socialinio reguliavimo sistemoje. Tesisės normos draudė, įpareigojo, leido veikti savo nuožiūra ir iniciatyva. Teisė pasidarė didelė vertybė, nes nustatė norminius pradus, pilietinę taiką, atsižvelgė į interesų įvairovę, koordinavo savitarpio nuolaidas ir kompromisus. Taip ji užtikrino stabilią ir tikslingą žmonių elgesio tvarką, protingai sprendė konfliktus tenkindama įvairių santykių dalyvių interesus, gynė ir garantavo subjektų teises.
Teisė nuo savo atsiradimo nuėjo sudėtingą istorinės raidos kelią. Teisė, būdamas objektyvus institucinis darinys, kartu yra ir visuomenės dvasinio gyvenimo reiškinys. Ji apima žmonių elgesio kriterijus ir samprotavimus apie vertybes. Šiuo atžvilgiu teisė išreiškia vertybes ir kultūros laimėjimus, humanizmo idealus, moralės kriterijus, prigimtinės teisės reikalavimus ir žmogaus teises.
Siekiant apžvelgti teisės raidą, reikia nustatyti pozityviosios teisės ir dvasinių žmoniškumo pradų (prigimtinės teisės) santykį konkrečiais raidos etapais. Pagal prigimtinę teisę, pagrindinis visuomenės gyvenime turi būti laisvas, garbingas, suvenyrus žmogus. Jo teisės nėra tik paprastos prigimtinės. Jos neatimamos, įgimtos, išreiškia imperatyvius reikalus, visuomenės gyvenimo prasmę ir paskirtį.
Prigimtinės teisės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!