Teisė Aristotelio filosofijoje. Prigimtis ir paskirtis

Teisė Aristotelio filosofijoje.
Visų pirma, reikia paklausti: ar galima kalbėti apie teisę kaip tokią antikos laikų filosofijoje? Antra, ar ją galima išskirti kaip atskirą anų laikų gyvenimo tikrovę? Atsakymus reikia palikti pabaigai, kur vieta išvadoms.
1. Aspektas. Termino problema.
Aristotelis politinėje filosofijoje nevartoja termino “teisė”. Jis kalba apie liaudį, teisėjus, teisingumą, teismus. Beje, galima rasti informacijos apie įstatymų leidėjus, bet anaiptol tokia abstrakcija kaip teisė neturi savo atitikmens. Be abejo, pats terminas atsirado visai neseniai, tačiau tai neleidžia teigti, kad tokio reiškinio Aristotelis neaptaria. Todėl reikia panagrinėti jo politiką.
2. Aspektas. Tam, kad suprastume Aristotelio politiką, reikia visada prisiminti, kad šis filosofas valstybę mato tikslo perspektyvoje- bendras gėris. Tam, kad atskleisti bet kurio dalyko esmę reikia išsiaiškinti, kokiam tikslui jis yra. Svarbu tai , kad tikslas determinuoja (ne tik apibrėžia, bet ir apsprendžia) patį pažinimo objektą ten, kur ir yra jo esmė. Be to, Aristotelis nepasirenka idealios santvarkos, teigdamas, kad kiekviena visuomenė turi iš prigimties sau tobulai tinkančią santvarką.
3. Aspektas. Valstybės kilmė. Valstybė yra tiesiogiai nulemta žmogaus prigimties. Žmogus yra sau nepakankama būtybė, jai reikia kitų tam, kad galėtų užtikrinti sau pakankamą gyvenimą. Aristotelis politikoje įveda “sau pakankamumo” kriterijų, kuriuo remdamasis jis išskaido pagrindines valstybės sudedamąsias dalis. “Žmogus iš prigimties yra pilietinis gyvūnas”. Ši išvada seka iš aukščiau minėto kriterijaus taikymo. Be to, žmogaus bendruomeninis gyvenimas yra daug vertingesnis visais atžvilgiais negu bitės ar bandos gyvulys, nes žmogus skiria, kas yra gera ir kas bloga, teisinga ir neteisinga. Tai yra valstybės kilmės ir kokybės pamatas.
4. Aspektas. Kokia valstybė turi būti? Tai klausimas apie valstybės prigimtį. Aristotelio pozicija šiuo atveju išryškėja per savo mokytojo kritiką. Platonas “Valstybėje” kalba apie vieningą žmonių bendriją, kur žmonos, vaikai ir nuosavybė turi būti bendri. Aristotelio kritika remiasi dviem aspektais. Pirma, “tas žmonų bendrumas sudaro daug visokių keblumų”… [1, p.91] . Antra, Platonas nenurodo, kaip toliau tai plėtoti. Šitoje vietoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!