Tautos modernėjimo problema literatūroje

Tautos modernėjimo problema literatūroje

Nepastovumas yra vienintelis pastovus dalykas pasaulyje. Pokyčiai yra gyvenimo variklis, kuris verčia judėti pirmyn, tobulėti. Būtent noras tobulėti, išrasti kažką naujo yra aktualus ir platesniu nei vieno asmens spinduliu - valstybėse, bendruomenėse, tautose. Visa žmonijos istorija yra tartum ilgas pasakojimas apie tautų bei valstybių pažangą. Tačiau ne visada žmonėms yra lengva priimti pokyčius. Giliai įsišaknyję įpročiai, papročiai ir tradicijos dažnai lėtina tiek pavienių individų, tiek ištisų tautų pažangos procesus. Lietuvių tauta nėra išimtis. Savo modernėjimo kelyje lietuviai turėjo įveikti daug kultūrinių iššūkių, kurie liko užfiksuoti literatūroje. Pirmosios lietuviškos spausdintos knygos autorius Martynas Mažvydas „Katekizmo“ prakalboje „Knygelės pačios bylo lietuvininkump ir žemaičiump“ iškelia vieną iš tautos modernėjimo problemų – užtrukusį religijos pokytį, o XVI a. švietėjo Mikalojaus Daukšos „Postilės“ „Prakalba į malonųjį skaitytoją“ atskleidžia lietuvių gimtosios kalbos vartojimą viešajame gyvenime problemą.

XVI amžius visame pasaulyje buvo „atgimimo“ laikotarpis. Didieji Geografiniai Atradimai lėmė Naujųjų laikų ir Renesanso pradžią, todėl klestėjo menas, mokslas, vyko daug kultūrinių pokyčių. Viena iš naujovių buvo Reformacija - religinis sąjūdis, siekiantis reformuoti katalikybę. Martyno Liuterio paskelbtų tezių idėjos, pagal kurias turėjo būti pertvarkyta katalikybė, pasklido po visą Europą. Vienas iš tuometinių Lietuvos šviesuolių, kuris ėmė sieti savo veiklą su evangelikų liuteronų tikyba, buvo Martynas Mažvydas. Mažvydas buvo pagarsėjęs kaip mokytas lietuvis protestantas, todėl liuteroniškos Prūsijos kunigaikštis Albertas pakvietė jį į Karaliaučių mokytis bei dirbti. Jis sutiko. Mažvydas buvo kilęs iš Didžiosios Lietuvos, o dirbo Mažojoje, todėl natūraliai jam kaip klebonui rūpėjo visos Lietuvos žmonių dvasinis išprusimas. Mažvydas buvo pirmasis, kuris suprato, kokia buvo opiausia lietuvių modernėjimo problema –tai užtrukęs krikščionybės priėmimo procesas. V-jame laiške kunigaikščiui Albertui Mažvydas rašo - citata iš laiško: “Man yra visai aišku, kad jie akli, nes įžūliai niekina katekizmo mokslą ir pačius sakramentus, be kurių negali būti tikro krikščioniškumo.Iš tikrųjų, juo uoliau juos mokai ir ragini siekti didesnio gėrio, tuo jie darosi labiau užsispyrę ir nepalenkiami.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!