Tautiškojo atgimimo ypatumai

Asist. L.Vasiliauskienė
Šiauliai 2002
Svarbiausi tautiškojo atgimimo bruožai:
1) Tautiškąjį atgimimą galima suskirstyti į tris laikotarpius:
Pirmajam(XIXa. pabaiga –1904m.) būdingas intensyvus politinės minties ir revoliucinės situacijos brendimas. Tauta jau pajuto savo jėgą ir iš caro vyriausybės svyravimų lietuviškos spaudos draudimo klausimu, suvokė, kad ateina pergalė. 1904m.nuolaida panaikinant spaudos draudimą labai padrąsino lietuvių tautą, kuri nuo dalinių reikalavimų perėjo prie visos valstybės sistemos keitimo siekių.
Antrasis apima 1905- 1907m. tautinę revoliuciją, Ją tiktų vadinti antikolonijine revoliucija.1905m.Didžiajame Vilniaus seime lietuvių tauta pareikalavo autonomijos. Trečiasis – 1908- 1918m., kai sparčiai brendo lietuvių dvasinė kultūra ir buvo ieškoma politinio atgimimo kelių.
2) .XIXa. Antroje pusėje didžiausiais lietuvybės puoselėtojais ir skleidėjais tapo ne sulenkėję bajorai, o jauni valstiečių kilmės inteligentai.
3) Tautinio atgimimo epochos pradžioje(XIXa. Antroje pusėje) pasikeitė teritorinis ir politinis suvokimas. Šiuo laikotarpiu Lietuvos teritorija suvokiama jau siauresne prasme – tik kaip etniškai lietuviškas kraštas.
4) Vienas įtakingiausių tautinio atgimimo sąjūdžio veikėjų buvo J.Basanavičius(1851-1927m.).Jis leido laikrašti „Aušra“, bei subūrė aušrininkų draugiją su kurios veiklos pradžia ir siejama tikrojo tautinio atgimimo sąjūdžio pradžia. Šioje grupuotėje 1882m. susiformavo liberalių ir klerikalinių pažiūrų inteligentų grupuotė ir veikusi iki 1886m. leido laikraštį
5) „Aušra“. Į grupuotę įėjo apie 70 asmenų( J.Basanavičius, P.Vileišis, J.Šliūpas ir kt.).Aušrininkai kritikavo spaudos draudimo politiką, reikalavo teisių lietuvių kalbai ir kultūrai, pasisakė prieš tautinę asimiliaciją, propagavo tautinį sąmoningumą. Nepaisant trumpo aušrininkų grupuotės gyvavimo jos poveikis buvo milžiniškas. Jie stengėsi suburti Lietuvos šviesuomenę, platino tautinio pabudimo idėją, leido pirmąjį visuomeninį–politinį ir kultūrinį laikraštį „Aušra“ ir tuo pačiu parengė dirvą kitiems periodiniams leidiniams. Paskatino ir paspartino lietuvių tautinį atsiskyrimą nuo lenkų.
6) XIX Amžiaus pabaigoje lietuvių tautinis sąjūdis tapo masinis, tačiau jis suskilo į kelias grupuotes ir sroves:
varpininkai(1888-1902m.). Jų lyderis buvo V. Kudirka. Varpininkai leido mėnesinį žurnalą „Varpas“ bei laikraštį „Ūkininkas“. Jie kritikavo carinę tautinio engimo politiką; daug dėmesio skyrė visuomenės švietimui, vidiniam tautos stiprinimui; varpininkai stengėsi reikšti ūkininkų interesus, jų pažiūros buvo priimtinos ir Lietuvos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!