Tarpusavio santykių vertinimas po santuokos

I ĮVADAS Kursinio darbo tikslas – teoriškai panagrinėti sutuoktinių tarpusavio santykių problemas. Darbu siekiama įrodyti, jog nėra laimingų ar nelaimingų santuokų, bet yra poros, kurios sėkmingai sprendžia iškilusius psichologinius sunkumus santuokoje ir yra poros, kurioms tai daryti nesiseka. Beveik visi žmonės kuria šeimas. Įvertinant, kad tai labai svarbus sprendimas, šiame kursiniame darbe bus apžvelgta Lietuvos demografinė padėtis, paanalizuoti vyro ir moters psichologiniai skirtumai, tarpusavio bendravimas, konfliktų šaltiniai bei konfliktų sprendimo būdai, dažnų skyrybų priežastys. Nemažai dėmesio kursiniame darbe skiriama skirtingam vyrų ir moterų elgesiui po streso, diskusijų terapijai ir darnių tarpusavio santykių kūrimui. Prieš darbo rašymą buvo atliktas sociologinis tyrimas, kurio metu buvo apklausti žmonės, gyvenantys santuokoje. Kursinio darbo pabaigoje pateikiama gautų tyrimo rezultatų analizė išvados, panaudota literatūra ir priedai. Kursinis darbas gali būti naudingas savo informacija tiems, kurie domisi šeimos psichologija arba ruošiasi kurti šeimą. 1 SKYRIUS Temos aktualumas Socialiniai ekonominiai pasikeitimai, pirmųjų pertvarkos metų suirutė, ėjimas į rinkos santykius, nedarbo atsiradimas ir plitimas, gyvenimo lygio smukimas, nestabilumas atneša įvairius pasikeitimus į šeimas ir į kiekvieno jų nario gyvenimą. Šeimos Lietuvoje susiduria su naujais anksčiau nepatirtais socialiniais reiškiniais. Keičiasi socialinė ekonominė aplinka, akivaizdų poveikį daro ir socialinis bei kultūrinis informacijos antplūdis iš Vakarų apie kitokį gyvenimo stilių, vertybes elgseną. Buvusiai uždarai visuomenei tai daro labai didelį įspūdį, neretai pateikiamas gerokai iškreiptas mėgdžiojamų Vakarų gyvenimo vaizdas. Lietuvoje stebimas spartus tradicinių šeimos bruožų silpnėjimas ir nykimas. Mūsų šalyje ima rastis šeimos transformacijos požymių: vedybų “senėjimas”, neregistruotų santuokų plitimas, nevedusių asmenų gausėjimas, vaikų, gimusių neregistruotoje santuokoje, daugėjimas. Tokie reiškiniai nuo septinto dešimtmečio vidurio iki pastarųjų metų vyko išsivysčiusiose šalyse. “Lietuvos šeimose pastarieji pokyčiai pirmiausia pradėjo reikštis vedybų mažėjimu. Šis procesas pastebimas nuo 1991 m. Tai matyti ir iš pačių grubiausių statistinių vedybų rodiklių (priedai, psl. 36, diagrama Nr. 6 ir lentelė Nr. 7). Absoliutus vedybų skaičius sumažėjo nuo 34,6 tūkst. 1989 m. iki 20,4 tūkst. 1996 m. Bendrieji santuokų rodikliai (vedybų skaičius 1000-iui gyventojų) atitinkamai sumažėjo nuo 9,4 % iki 5,5 % “.1 Tačiau prieš pat vedybų mažėjimo tendenciją Lietuvoje vedybų staiga buvo padaugėję, ir ypač tarp jauniausio vedybinio amžiaus vyrų (priedai, psl. 35, lentelės Nr. 4 ir Nr. 5). 1990 m. vedybų buvo 36,3 tūkst. Arba 9,8 % . ši vedybų pagausėjimo banga po metų aidu atsiliepė gimstamumo bei ištuokų dinamikoje (priedai, psl. 35, lentelė Nr. 5). 1 Šeima ir gimstamumas Lietuvoje. – V.: Lietuvos filosofija ir sociologijos institutas, 1997. – psl. 9. Pastarųjų vedybų pagausėjimą, pasireiškusį pačiame jauniausiame vedybiniame amžiuje, kuris matyti iš (priedai, psl. 35, lentelė Nr. 5), Lietuvoje lėmė tuometinės politinio nestabilumo priežastys. Kol valstybingumas dar nebuvo pripažintas, jaunuoliai vengė tarnauti tarybinėje armijoje. Turint registruotoje santuokoje mažamečių vaikų buvo galimybė gauti atleidimą nuo tarnybos. Tačiau jau nuo 1991 m., o pačio jauniausio vedybinio amžiaus vyrų – nuo 1992 m., vedybų rodikliai Lietuvoje nuolat mažėja. Labiausiai sumažėjo jaunų vyrų santuokų rodikliai. 1991-1995 m. jaunesnių nei 20 metų vyrų specifiniai vedybų rodikliai sumažėjo 37 % , 20-24 metų – 44 %. Vyresnio amžiaus vedybų mažėjimas yra gerokai silpnesnis. Panaši, tik gerokai mažiau išreikšta, tendencija būdinga ir moterims. Šio amžiaus moterų specifiniai vedybų rodikliai atitinkamai pagal grupes šiuo metu sumažėjo 34 % ir 37 %. Apie šeimos transformacijos pokyčių apraiškas liudija ir neregistruotų santuokų plitimas bei tolerancijos joms kitimas. Tyrimo “Lietuvos šeima ir gimstamumas” (atlikto 1989-1995 m.) rezultatai rodo, kad pastaraisiais metais Lietuvoje pradėjo sparčiai daugėti gyvenančių neregistruotoje santuokoje. Plintanti nauja partnerystės forma turi nemažą ryšį su santuokos atidėjimu. Neregistruotų santuokų plitimą iki šiol stabdė ir tebestabdo etnokultūriniai veiksniai, vyraujantys katalikiškų valstybių ir nuostatų paplitimo aplinkoje. Akivaizdu, kad sugyventinių porų Lietuvoje yra gerokai daugiau nei indentifikuojama tyrimais. Iki pastarųjų metų vyravo akivaizdi netolerancija nevedybinei partnerystei. Tačiau su pastarųjų metų pokyčiais, atviros visuomenės formavimu sparčiai plinta vakaruose paplitusios vertybės bei gyvenimo stilius. Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį vedybų mažėja, o skyrybų daugėja. 1999 m. mūsų šalyje susituokė 17868 poros – tai perpus mažiau negu 1990 m. (1990 m. susituokė 36310 – priedai psl. 36, diagrama Nr. 6 ir lentelė Nr. 7). Specialistai pastebi, kad santuokų užregistruojama net mažiau nei pirmaisiais pokario metais. Labai stipriai sumažėjo besituokiančių jaunų žmonių iki 25 metų. Kita tendencija – moterys tuokiasi vidutiniškai dvejais metais jaunesnės nei vyrai. 1999 m. pirmą kartą besituokiančių vyrų vidutinis amžius buvo 25,3 metų, moterų – 23,3 metų. Dabar tiek vyrai, tiek moterys tuokiasi vidutiniškai metais vyresnės nei, pavyzdžiui, 1993 metais. Stebimas nedidelis besituokiančių 27-30 metų vyrų ir 22-29 metų moterų skaičiaus didėjimas. Tai, pasak statistikos departamento Demografinės statistikos skyriaus vedėjos V. Eidukienės, “leidžia daryti prielaidą , kad ateityje galima tikėtis santuokų pagausėjimo.”2 Nuo 1994 metų ištuokų skaičius stabilus – per metus išsituokia per 11000 porų, tūkstančiui gyventuojų tenka apie tris ištuokas. Tarp dažniausių ištuokų priežasčių minimos smurtas ir agresija šeimoje. Kitos skyrybų priežastys: alkoholizmas, charakterių skirtumai, neištikimybė. Dažniausiai skiriasi 30-34 metų ir šiek tiek mažiau 25-29 metų vyrai. Moterų daugiausiai skiriasi 25-29 metų ir šiek tiek mažiau – 30-34 metų. Dažniausiai ištuokų įregistruojama 4-6 santuokos metais. Penktadalis porų išsituokia nepragyvenę santuokoje 10 metų, apie 3 % - pragyvenę santuokoje daugiau nei 25 metus. Kadangi aš gyvenu Kėdainiuose, trumpai parašysiu kokius duomenis pateikia Kėdainių rajono Civilinės metrikacijos skyrius. Kėdainių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje 2000 m. susituokė 253 poros, o 1999 m. – 314. 2000 m. Kėdainių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje išsituokė 228 poros, 1999 m. – 215. 50 % išsituokusiųjų amžius – iki 30 metų, kai santuokoje išgyventa 2-3 metai. Pagrindinė ištuokų priežastis – neištikimybė ir alkoholio vartojimas. Šie duomenys paimti iš straipsnio (kuris yra prieduose psl. 33) “Apie žmogaus gyvenimą skaičiais”, kuris išspausdintas laikraštyje “Kėdainių garsas” 2001 m. sausio 20 d. Nr. 8 (8261). 2 Marteckaitė A. Lietuviai tuokiasi vis rečiau, bet skiriasi dažnai // Respublika.- 2000, gruodžio 2 d. Psl.26. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo žmonių mirtingumas nuo 1993 m. ėmė lenkti gimstamumą. Mirštamumo persvara – nesveikos, didelę negalią išgyvenančios, nykstančios tautos ir senstančios visuomenės požymis. Demografų nuomone, būtina, kad kiekvienoje šeimoje būtų vidutiniškai gimdoma ir auginima bent po 2,1-2,2 vaiko. Šiuo metu šeimų “produktyvumo” rodiklis tesudaro 1,6 vaiko. Neseniai šalyje pasirodė statistikos rinkinys “Jaunimas Lietuvoje”. Jame apžvelgiami per nepriklausomybės dešimtmetį įvykę jaunimo gyvenimo pokyčiai, šeimos kūrimo, gyvenimo lygio, išsilavinimo, užimtumo ir nedarbo tendencijos, sveikatos ir nusikalstamumo problemos. 2000 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 753 tūkst. 16-29 metų žmonių. “ Tai sudaro 20,4 % visų gyventojų. Didžioji jų dalis (70 % ) gyveno miestuose. Vaikinų visose jaunimo amžiaus grupėse yra daugiau nei merginų.”3 1999 m. Lietuvoje gimė 36 tūkst. vaikų. Tai 20 tūkst. naujagimių mažiau nei 1990 metais (priedai, psl. 36, diagrama Nr. 8). Jaunimas vis rečiau tuokiasi. Jaunos moterys vis daugiau gimdo nesantuokinių vaikų. 1999 m. nesantuokiniai vaikai sudarė penktadalį 16-29 metų amžiaus moterų pagimdytų vaikų. Tai tris kartus daugiau nei 1990 metais. Per trejus metus nuo 1997 m. iki 1999 m. dirbančio jaunimo skaičius Lietuvoje sumažėjo nuo 401 tūkst. iki 391 tūkst. Palyginti su 1990 m., jaunimo, kaltinamo nusikaltimais, padaugėjo beveik du kartus. Tarp visų asmenų, kaltinamų nusikaltimais, beveik kas antras yra iki 30 metų. Nagrinėjama tema “Tarpusavio santykių vertinimas po santuokos” turėtų būti aktuali kiekvienam žmogui, gyvenačiam santuokoje arba tiems asmenims, kurie ketina kurti šeimą. Tyrinėjimo objektas – įvairaus amžiaus abejų lyčių susituokę žmonės. Paprastai pagrindinės sutuoktinių tarpusavio bendravimo problemų priežastys būna psichologinės, tačiau labai didelę įtaką turi ir kiti veiksniai: plintantis nedarbas, gyvenimo lygio smukimas, vertybių perkainojimas pokomunistinėje visuomenėje. Lietuvoje daug alkoholikų, plinta narkomanija, gausėja nusikaltimų – visi šie ir panašūs reiškiniai stipriai įtakoja santuokinį gyvenimą. Dėl pasikeitusių ir dažniausiai pasunkėjusių gyvenimo sąlygų šeimose gausėja nesusipratimų, smurto bei agresijos atvejų, partneriai tampa nekantrūs ir nepakantūs vieni kitiems. Poroms būtina mokytis nuoširdumo, atvirumo, geranoriškumo. Sutuoktiniai turi išmokti spręsti iškylančias tarpusavio bendravimo problemas, jeigu nori išsaugoti santuoką. Susituokusioms poroms gali padėti spręsti konfliktus psichologai, socialiniai darbuotojai. Šiame kursiniame darbe stengtasi tiek teoriškai, tiek praktiškai panagrinėti pagrindinius reiškinius šeimyniniame gyvenime. 2 SKYRIUS Tyrimo tikslai, uždaviniai, metodai, metodikos Kursiniam darbui parašyti neužteko pasinaudoti vien spausdintais dokumentais. Buvo atliktas sociologinis tyrimas. Mano atlikto tyrimo tikslas yra teorinės orientacijos. Tyrimo uždaviniai taip pat yra teoriniai. Taikomųjų tikslų ir taikomųjų uždavinių šiame darbe plačiau nenagrinėju. Sociologinio tyrimo “Tarpusavio santykių vertinimas po santuokos” hipotezė yra tokia: “Nėra laimingų ar nelaimingų santuokų, bet yra poros, kurios sėkmingai sprendžia iškilusias psichologines problemas tarpusavio bendravime ir yra poros, kurioms tai daryti nesiseka.” 3 Mažiau vestuvių, mažiau ir naujagimių // Lietuvos rytas.- 2001 m. vasario 3 d., psl. 2 Mano tyrimo objektas – įvairaus amžiaus, abiejų lyčių susituokę asmenys. Tyrimui atlikti naudojau apklausą, nes tai labiausiai paplitęs pirminės sociologinės informacijos rinkimo metodas. Atlikdamas apklausą siekiau ištirti susituokusio žmogaus poreikius, interesus, motyvaciją, nuotaikas, vertybes bei įsitikinimus. Tyrimui įgyvendinti pasirinkau empirinio tyrimo būdą – anketą. Anketa, kaip tyrimo metodas, padėjo man apie tiriamuosius asmenis susidaryti šiokį tokį vaizdą. Respondentai raštu atsakinėjo į mano pateiktus klausimus. Anketos lapus tyriamieji asmenys užpildydavo patys, savarankiškai. Su kiekvienu respondentu tyrimą atlikau individualiai. Anketinį apklausos būdą pasirinkau, nes galėjau apklausti bet kokį skaičių asmenų. Apklausdamas instruktavau ir konsultavau respondentus. Iš to, kaip susituokę asmenys reagavo į pateikiamus klausimus, sprendžiu, kad mano tyrimo tema yra labai reikšminga. Be abejo, šis metodas turi ir trūkumų. Tik nuo mano sugebėjimų bendrauti su respondentais priklausė, kiek žmonių atsakys raštu į anketoje pateiktus klausimus. Buvo asmenų, kurie kategoriškai atsisakė dalyvauti tyrime. Dėl laiko trūkumo, dėl netinkamų aplinkybių ir iš baimės, kad tiriamųjų asmenybės bus indentifikuotos, dalis atsakymų gali būti netikslūs. Mano tyrimo anketinius klausimus galima suskirstyti pagal turinį ir pagal funkcijas. Klausimai pagal turinį atspindi informaciją apie tiriamų asmenų elgesį, nuomones, nuostatas, motyvus, šeimyninį gyvenimą ir t. t. Anketiniai klausimai pagal funkcijas – tai klausimai filtrai, kontroliniai, kontaktiniai klausimai. Kontroliniai klausimai paprastai leidžia išsiaiškinti respondentų atsakymų pastovumą. Juos galima užduoti papildomai. Anketos metodą šio kursinio darbo tyrimui pasirinkau, nes reikėjo gauti informaciją iš didesnio skaičiaus žmonių. Klausimus sudariau taip, kad jie būtų visiems suprantami. Be to manau, kad šie klausimai buvo įdomūs ir patiems apklausiamiesiems. Klausimus formulavau taip, kad kuo mažiau reikėtų papildomai aiškinti. Beveik visi mano anketos klausimai yra uždari (atsakymai į klausimus yra išdėstyti pačioje anketoje; atsakantiems bereikia pažymėti tą atsakymą, kuris labiausiai atitinka jų nuomonę). Tyrimo pobūdis anoniminis. Anketinį apklausos būdą dar pasirinkau ir todėl, kad anketa yra vienas pigiausių sociologinės apklausos metodų. 3 SKYRIUS Pagrindinės sąvokos 1. Analizė – smulkus, išsamus, atidus ko nors nagrinėjimas, studijavimas. 2. Apklausa – tai pirminės sociologinės informacijos apie nuomones, pažiūras, ar kitas charakteristikas rinkimas, pateikiant klausimus žmogui arba tam tikrai žmonių grupei. 3. Bendravimas – ypatinga žmonių tarpusavio santykių ir sąveikos forma: psichinis kontaktas, pasikeitimas informacija, tarpusavio sąveika ir įtaka vienas kitam. 4. Demografija – tai mokslas, tiriantis gyventojų sudėtį, kiekybinius ir kokybinius jos kitimus, gyventojų judėjimą. 5. Duomenų grafinis pateikimas – sociologinio tyrimo duomenų pateikimo būdas ( (paprastai atliekamas grafikų, diagramų ir grafų pavidalu). 6. Elgesys – tarpusavyje susijusių subjektų (individų, grupės) veiksmų sistema, kurios tikslas – sąveikaujant su aplinka, realizuoti tam tikras funkcijas. 7. Emocija – dvasinė būsena, kurią sukelia pusiausvyros santykių su aplinka sutrikimas; stiprus jausmo išgyvenimas. 8. Empirinė sociologija – patyrimu paremtas socialinių reiškinių, jų tarpusavio santykių tyrimas, panaudojant sociologinį instrumentarijų (anketas, interviu, statistinius duomenis, matematinį aparatą). 9. Funkcija – vaidmuo, kurį atlieka tas ar kitas socialinis sistemos elementas, jo organizacija įgyvendinant socialinių grupių interesus. 10. Gimstamumas – statistinis rodiklis, apibūdinantis gimimų dažnumą; gimstamumo koficientas – per kalendorinius metus gyvų gimusių naujagimių skaičius tūkstančiui gyventojų. 11. Gyvenimo lygis – fizinių, intelektualinių ir socialinių žmogaus poreikių patenkinimo laipsnis, dažniausiai nusakantis šalies gyventojų ar grupės, sluoksnio, klasės aprūpinimą jų gyvenimui būtinomis gėrybėmis. 12. Hipotezė – mokslinio pažinimo būdai; neįrodyta, reikalinga patikrinimo teorija. 13. Iliuzija – klaidingas realiai egzistuojančių objektų įsivaizdvimas, suvokimas; nepagrįsta viltis, neįvykdoma svjonė. 14. Interviu – sociologinių tyrimų metodas; pokalbis, kurio kryptį ir tikslus nustato tyrėjas; atsakymai apibendrinami; pokalbis, kurio tikslas gauti atsakymus į tyrimo programoje numatytus klausimus. 15. Intymus – grynai asmeniškas, skirtas patiems artimiausiems, draugiškas, artimas. 16. Lyčių sociologija – sociologijos sritis, tirianti vyro ir moters socialinių vaidmenų diferencijacijos dėsningumus, darbo pasidalijimą, kultūrinius simbolius, socialinius psichologinius vyriškumo ir moteriškumo stereotipus ir jų įtaką socialiniam elgesiui, visuomenės gyvenimui. 17. Meilė – intymus ir stiprus prisirišimo, atsidavimo kitam asmeniui, žmonių bendrijai ar įdėjai jausmas; stiprus traukimo prie kitos lyties asmens jausmas. 18. Metodas – tikslo siekimas, veikimo būdas, veiklos tvarka, sąmoningai naudojama kuriam nors tikslui pasiekti; sociologijoje- tai reiškinių tyrimo būdas. 19. Metodologija – mokslas apie mokslinio tyrinėjimo metodą, tyrinėjime naudojamų metodų visuma. 20. Nuomonė – nusimanymas, nuovoka, supratimas; pažiūra, nusistatymas; subjektyvus žinojimas. 21. Objektas – apibrėžta socialinė tikrovė, kurią galima tyrinėti, turint tyrimo tikslą ir programą. 22. Poreikis – ko nors stoka ar trūkumas. 23. Santuoka – visuomenės nustatyta tvarka sudaryta vyro ir moters sąjunga, iš kurios kyla jų teisės ir pareigos vienas kito ir vaikų atžvilgiu; teisinis šeimos pagrindas. 24. Seksas – visuma psichinių reakcijų, išgyvenimų, elgesio normų, susijusių su lytiniu potraukiu ir jo patenkinimu; lytiniai santykiai. 25. Skyrybos arba ištuoka – santuokos nutraukimas, kai sutuoktiniai yra gyvi. 26. Sociologija – mokslas apie žmogaus, žmonių grupių, visuomenės socialinį gyvenimą. 27. Sociologinio tyrimo hipotezė – tai teigimas apie socialinių reiškinių funkcionavimą, vystymosi faktus, empirinius ryšius ar principus, neturint empirinio ar loginio pagrindimo. 28. Sociologinių tyrimų metodai – socialinių reiškinių ir procesų empirinio tyrimo būdai; dažniausiai naudojami šie metodai: stebėjimas, eksperimentas, apklausa, empirinis medžiagos apdorojimas. 29. Stebėjimas – pirminis sociologinis informacijos rinkimo metodas, kuris pasireiškia iš anksto apgalvotu, tikslingu, sistemingu socialinių faktų suvokimu ir registracija. 30. Tarpasmeniniai santykiai – savitarpio ryšiai tarp dvejų ar daugiau asmenų, kuriuos galų gale sąlygoja beasmeniniai pagal savo pobūdį visuomeniniai santykiai. II TEORINIAI NAGRINĖJAMO KLAUSIMO ASPEKTAI P L A N A S 1. Literatūros apžvalga. 2. Pokyčiai įvykus santuokai. 3. Vyrai ir moterys regi pasaulį skirtingai. 4. Pagrindiniai vyrų bei moterų emociniai poreikiai. 5. Skirtingas vyrų ir moterų elgesys ištikus stresui. 6. Konfliktų atsiradimo priežastys ir konfliktų sprendimo būdai. 7. Skyrybos- staigus gyvenimo posūkis ar sutuoktinių elgesio pasekmė? 8. Diskusijų terapija. Meilės laiško metodas. 9. Darnių tarpusavio santykių menas. 1 SKYRIUS Literatūros apžvalga Rašydamas kursinį darbą tema “Tarpusavio santykių vertinimas po santuokos” daugiausiai nagrinėjau psichologinę literatūrą. Nemažai vertingos informacijos radau Kauno technologijos universiteto dėstytojos Gražinos Matulienės parašytame vadovėlyje “Šeimos psichologija”. Knygoje pateikiama gausi teorinė medžiaga yra praturtinta realiais faktais iš konsultuotų porų gyvenimo. Šios knygos mintimis pasinaudojau aptardamas pokyčius įvykus santuokai, nagrinėdamas konfliktų priežastis bei konfliktų sprendimo būdus. Apibendrindamas medžiagą apie sutuoktinius, lūkesčius, sutuoktinių diskusijas, neištikimybės priežastis savo darbe naudojausi italų psichoanalizės atstovo Valerio Albiseti patarimais. Jo knyga “Santuokinės meilės terapija” yra praktinės psichologinės pagalbos vadovėlis sutuoktiniams. Aptardamas vyrų bei moterų psichologinius skirtumus, emocinius poreikius, elgesį po stresų ir konfliktų nagrinėjau amerikiečių psichologo, sutuoktinių porų konsultanto John Gray pastebėjimus. Šis autorius savo kygoje “Vyrų ir moterų tarpusavio santykiai” nuostabiai atskleidžia vyrų ir moterų tarpusavio skirtumus, kuriuos būtina pripažinti, jeigu siekiama darnaus bendravimo šeimoje. Mano atliekamai teoriniai analizei taip pat pravertė D. G. Mayers “Psichologijos”; R. Žukauskienės “Raidos psichologijos”, A. Suslavičiaus “Socialinės psichologijos” vadovėliai. Rašydamas “Pagrindinių savokų” skyrelį naudojausi J. Leonavičiaus sudarytu “Sociologijos žodynu”. Šiam darbui labai reikalingi buvo lietuvių psichologo G. Chomentausko straipsniai iš žurnalo “Psichologija tau”. Skaičius ir faktus, atspindinčius Lietuvos demografinę padėtį, socialinius pokyčius surinkau iš Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto išleistų leidinių “Šeima ir gimstamumas Lietuvoje”, “Socialinės grupės: raiška ir ypatumai” bei kitų straipsnių, publikuotų respublikinėje spaudoje. 2 SKYRIUS Pokyčiai įvykus santuokai “Santuoka – tai įvykis, kai du suaugę priešingos lyties žmonės susijungia emociniu požiūriu ir įgyja abu lygias teises pagal įstatymą. Ką reiškia emocinis ryšys? Jis atspindi dvejų žmonių motyvaciją ir visų akivaizduoje duotą priesaiką rūpintis vienas kitu, drauge džiaugtis ir liūdėti, dalintis visu savo gyvenimu. Artėjimas santuokos link turėtų atspindėti tarpasmeninių ryšių rimtumą”.4 Po vestuvių prasideda pirmieji sutuoktinių įsipareigojimai vienas kitam. Mūsų visuomenėje priimta manyti, kad žmonės sukūrę šeimą nebegali atskirai vienas nuo kito “uliavoti”. Sutuoktinių porai iškyla punktualumo svarba. Taip pat šiame laikotarpyje įmanomas dėmesio partneriui susilpnėjimas, nes nebelieka nieko slapta. Labai dažnas pokytis, kad sukūrus šeimą moteris greitai tampa nėščia. Įvykusi santuoka įpareigoja bendrauti su tėvais. Dėl laiko stokos kažkiek atitolstama nuo savo tėvų, nes jau atsiranda dveji tėvai. Jei vieno ar kito sutuoktinio tėvai yra linkę intensyviau bendrauti tik su savo dukra ar sūnumi, tai gali atnešti konfliktus. Susituokus natūraliai sumažėja dėmesys draugams. Ypač pasikeičia ryšiai su priešingos lyties asmenimis, nors jie buvo ir draugai, jau atsiranda galimybė sulaužyti ištikimybės įžadus. Šeimos tyrinėtojai tvirtina, kad poros, atsisakiusios tokių ryšių, mažiau konfliktuoja. Patartina su gerais draugais susitikinėti drauge su sutuoktiniu. Jei buvo koks nors turtas iš vieno ar kito sutuoktinio pusės, po santuokos juo naudojamasi bendrai. Vyras pasidaro oficialiai atsakingas už esamus ir būsimus vaikus ekonomiškai. Pagal Lietuvos įstatymus, net išsiskyręs vyras privalo išlaikyti savo vaikus. Po medaus mėnesio noras seksualiai bendrauti natūraliai sumažėja, nes ir taip aišku, kad sutuoktinis bus šalia ne tik šiąnakt, bet ir kasnakt. Sakoma, jog sumažėja sekso dažnumas, bet išauga jo kokybė. Sutuoktinių atsakomybė padidėja, nes paprastai planuojama auginti vaikus. Jei kūdikis dar nepradėtas, sutuoktiniai turi vengti alkoholio vartojimo, kad nepakenktų būsimam vaisiui. Pirmaisiais santuokos metais vyrai būna pavyzdingi ne tik darbe, bet ir padeda žmonai namų ruošoje: nuperka maisto produktų, sutvarko butą, gamina maistą. Dirbančiai moteriai vyro pagalba labai svarbi, nes niekas jai nedaro nuolaidų vien dėl to, kad ji ištekėjo. Deja, daugelio šeimų pavyzdžiai rodo, kad vyro pagalba moteriai buities darbuose dažniausiai baigiasi pirmaisiais santuokų metais. Jauni žmonės tuokdamiesi paprastai turi visokių įsivaizdavimų apie santuoką. Kai kurie yra klaidingai įsitikinę, kad tik vedybos gali asmenį padaryti visavertį. Valerio Albiseti tvirtina: “Visavertis žmogus tas, kuris atrado savę”.5 Santuoka nėra galutinis gyvenimo tikslas, ji yra tik pati pradžia. Gera, pavykusi santuoka yra nuolatinio, pastovaus, ilgo poros ir šeimos darbo, kuriam subrandinti reikalingas laikas, jėgos, įsipareigojimai, abejų partnerių psichologinis bei dvasinis sąmoningumas. Visos santuokos, ypač pasisekusios, reikalauja didelio jautrumo, intuicijos ir atsidavimo. Santuoka, kad ji būtų tikra, reikalingas abejų partnerių keitimasis, nuoširdumas, atvirumas, pasiaukojimas. Apie tik ką sukurtą šeimą nepaprastai išraiškingai rašė W. Lederer ir D. Jackson knygoje “Santuokos miražai”. “Santuoka - tai lyg įsėdimas ne į tą lėktuvą, kai tikėdamasis atsipalaiduoti šiltame pajūryje, išlipęs į krantą pamatai Sibiro kalnus. Ten šalta ir nejauku. Todėl, užuot mėgavęsis vandeniu ir smaragdiniu pliažu, jums reikia pirkti rusišką šimtasiūlę ir bandyti rasti su kuo galėsite susikalbėti. Jei sugebėsit tai padaryti , gal ir ten atostogos jums bus geros. Tik... tas siurprizas, išlipus iš lėktuvo.”6 4 Matulienė G. Šeimos psichologija. – K.: Technologija, 1997 m. – psl.43. 5 Albiseti V. Santuokinės meilės terapija. – Katalikų pasaulis, 2000. – psl. 25. 6 Lederer W., Jackson D. The mirages of marriage. – New York: Norton, 1988. 3 SKYRIUS Vyrai ir moterys regi pasaulį skirtingai Vrai ir moterys pasaulį mato taip, lyg žiūrėtų į jį pro skirtingus akinius. Galima sakyti, kad vyrai suvokia pasaulį “sutelktai”, o moterys – “plačiu kampu”. Vyrams būdinga nuosekliai sieti dalykus vienus su kitais ir pamažu susidaryti visą aplinkos paveikslą. Jie visumos vaizdą sukuria iš tarpusavyje susijusių dalių. Moters suvokimas yra išplėstinis. Pirmiausiai jos intuityviai aprėpia visą vaizdą, o paskui pastebi atskiras jo dalis ir ima tyrinėti, kaip tos dalys siejasi su visuma. Tokia skirtinga orentacija lemia žmogaus dvasines vertybes, prioritetus, polinkius bei interesų ratą. “Moterys linkusios gilintis į tai, kaip daiktai susiję tarpusavyje, todėl jos daugiau reikšmės teikia meilei, tarpusavio santykiams, bendravimui, pokalbiams, bendradarbiavimui, intuicijai ir harmonijai. Tuo tarpu vyrai linkę sieti atskiras detales į visumą, todėl jiems būdinga siekti rezultato,tikslo, jie daugiau reikšmės teigia jėgai, konkurencijai, darbui, logikai ir veiksmingumui.”7 Būna atvejų, kai vyrui reikia patarimo, o moteris stengdamasi padėti, sutuoktinį atstumia. Ilgai gvildenęs kokią nors problemą ir neradęs tinkamo sprendimo, vyras nori apie tai pasikalbėti. Pasidalijęs mintimis, jis klausia: “Ką apie tai manai?”. Šis klausimas išduoda vyrą prašant pagalbos iškilusiai problemai spręsti. Kitas vyras šiuo atveju pasiūlytų savo sprendimą. Tačiau tokiu momentu moterys daro klaidas – jos ima gosti ir tokiu būdu atstumia partnerį, arba stengiasi, kad vyras pažvelgtų į problemą plačiau, šitaip įvarydamos jį į neviltį. Moterys, besivadovaudamos moterišku inkstinktu, vyrus įžeidžia netyčia. Jos linkusios aiškinti, kaip problema atsirado, kaip buvo galima jos išvengti – visais šiais atvejais jos tik dar paaštrina problemą. Vyrai nebenori su moterimi kalbėti apie juos slegiančias problemas. Vyrą atstumia ir moters noras išsiaiškinti, ką jis jaučia susidūres su problema. Be to, jam nepatinka, kad moteris jo klausosi per daug susirūpinusi ir užjausdama. Prašydamas patarimo ir klausdamas “Ką tu apie tai manai?”, vyras nenori, kad moteris jį globotų ir suprastų, ką jis išgyvena. Jam reikia tik konkretaus problemos sprendimo. Dažniausiai sutuoktinių konfliktai kyla dėl bendravimo. Taip yra todėl,kad vyrai klausosi ir kalba visai dėl kitų priežasčių negu jų partnerės. Vyrai klausosi norėdami gauti informacijos, kuri padėtų spręsti problemas, o žmonos tai daro dėl to, kad bendraudamos pasidalintų mintimis. Vyrai prabyla tada, kuomet turi pasakyti ką nors konkretaus arba kai nori kam nors padėti surasti išeitį. Moterys kalba tam, kad ką nors išsiaiškintų ir suprastų save. Vyrai tam nepakantūs, nes neturėdami nieko konkretaus pasakyti, jie paprastai tyli, o kai prabyla tai iš karto kalba apie reikalo esmę. Kai vyras tyli, moteris mano, kad jis abejingas, išsiblaškęs, jos nemyli. Kai jis grįžta vėlai į namus, kad ji nebesvarbi jam. Kai vyras pamiršta ką nors padaryti, moteris tai laiko vyro kerštu jai. Kai vyras tampa nors kiek daugiau uždaras, ji ima nerimauti, kad bus palikta. Iš tiesų, žmona galėtų išsakyti sutuoktiniui savo būkštavimus ir paprašyti vyrą pasiaiškinti. Žinoma, ji turi pasistengti išsakyti taip, kad vyras nesijaustų kaltinamas. Moterys labai jautriai reaguoja, kai jas nutraukia, o vyrai sutrinka, kai jais abejoja ir nepasitiki. Kai moters pašnekovas nuolat įsiterpia į jos kalbą arba yra nekantrus, ji įsižeidžia ir nebenori su juo kalbėti apie savo jausmus. Meilę pakeičia abejonės ir nepasitikėjimas. Nerealu tikėtis, kad vyras nujaus svarbiausius moters porekius. Moterys to laukia ir dažniausiai nusivilia. Kitą, vertus, vyrai taip pat mano, kad iš jų veiksmų moterys turi suprasti, kad yra mylimos. “Tačiau moteriai reikia nuolat sakyti, kad yra mylima ir vienintelė, taip kai vyrui būtina nuolat priminti apie moters poreikius, norus ir troškimus.”8 Kai vyras nenori išklausyti žmonos nuomonės ir nepripažįsta, kad moterys daugelį dalykų suvokia kitaip negu vyrai, žmonai tarpusavio problemų suvokimas tampa sunkia našta. Kai vyras nesistengia suvokti partnerės poreikių, tarpusavio santykiai gula ant moters pečių. 7 Gray J. Vyrų ir moterų tarpusavio santykiai. – V.: Alma littera, 2000. – psl. 83. 8 Gray J. Vyrų ir moterų tarpusavio santykiai. – V.: Alma littera, 2000. – psl. 112. Ji jaučiasi vieniša ir niekieno nepalaikoma. Taigi nenuostabu, kad vyrams elgiantis taip, lyg viskas būtų gerai, moterys jaučiasi išsekusios. Moterys turėtų prašyti vyrų pagalbos. Deja, jos nemėgsta prašyti. Joms atrodo, kad vyrų pareiga nujausti ir tenkinti jų poreikius. Paprastai partnerės laikosi nerašytos taisyklės: “Jeigu jis mane myli, žinos, ko man reikia”. Tokios viltys griauna tarpusavio santykius. Seksas yra tokia sutuoktinių tarpusavio santykių sritis, kuriai ypač didelės įtakos turi priimti sprendimai. Vyrai puikiai žino, kada nori mylėtis. Žmona taip pat gali to norėti, tačiau jai reikia šiek tiek laiko, kad susivoktų tikrai apie tai galvojanti. Partneris nelinkęs to suprasti, nes vyrams mintys apie seksą paprastai sužadina norą mylėtis. Kai paklausęs moters, ar ji nenorėtų pasimylėti, vyras išgirsta “nežinau”, dažniausiai jį suprantą kaip atsisakymą. Jis jaučiasi atstumtas, o moteris tuo tarpu jau apie tai galvoja. Ji būtų nieko prieš, tačiau, norint, kad sukiltų jausmai ir ateitų apsisprendimas, turi praeiti šiek tiek laiko. Vyrams būtina suprasti, kad moters atsakymas “nežinau” daugeliu atveju nereiškia “ne”, - sako JAV psichologas John Gray. Pavargusiai po dienos rūpesčių žmonai labai sunku atsipalaiduoti ir patirti malonumą. Tokiais atvejais jai ypač reikia glamonių ir artumo. Kai vyras ją apkabina, glamonėja ir kitais būdais išreiškia savo meilę, nieko iš jos nereikalaudamas, moteris atsipalaiduoja ir patiria didelį malonumą. Moterys labai vertina prieš mylėjimąsį patiriamas glamones. Joms glamonės tiek svarbu, kiek vyrams seksas. 4 SKYRIUS Pagrindiniai vyrų ir moterų emociniai poreikiai Kai kurie emociniai poreikiai vienodai svarbūs abiems lytims, tačiau kai kurie yra svarbesni moterims, o kai kurie – vyrams. Meilė yra svarbi abiem sutuoktiniams. Kiti poreikiai skiriasi. Vyriškąjai giminei yra svarbiausia pasitikėjimas, palankumas ir branginimas, o moteriškajai – priešingos lyties rūpestingumas, supratingumas ir pagarba. Nesuprasdami skirtingų poreikių, sutuoktiniai daro vieną visiems būdingą klaidą – partneriui duoda tai, ką norėtų gauti iš jo patys, manydami, kad tai patenkins jo poreikius, todėl jaučiasi priblokšti kai partneris neatsilygina tuo pačiu. Paprastai moteris, kuri rūpinasi vyru ir stengiasi jį suprasti, nerodo jokio pasitikėjimo juo. Taip ji elgiasi todėl, kad jai labiausiai reikia, kad partneris rūpintųsi ja ir stengtųsi ją suprasti. Ji klysta manydama, kad partnerį džiugina jos rūpestingumas. Kartais atsitinka taip, kad moters rūpestingumas ima dusinti ir erzinti. Žinoma pastebėjusi, kad vyras nevertina jos rūpestingumo, pasijunta priblokšta ir sutrikusi. Kitą vertus, kai vyras rodo moteriai didelį palankumą ir pasitikėjimą, ji ima įtarti, kad visai nerūpi vyrui, todėl pajunta nuoskaudą. Vyras rodo moteriai palankumą ir pasitikėjimą, nes to norėtų susilaukti iš jos – jis tiki, kad moteris pati išspręs savo problemas, arba rodo jai palankumą, nesistengdamas keisti aplinkos, o žmona tada pasijunta apleista ir atstumta. Labai daug porų skundžiasi, kad jie viską atiduoda partneriui, o patys nieko iš jo negauna. Taip, jie duoda, bet ne tai ko partneriui reikia iš tikrųjų. Kai duodame partneriui tai, ko jam reikia, jis džiaugiasi ir palaiko kitą pusę. Duokite, ir jums bus duota – tai galioja visiems tarpusavio santykiams. Vyrą labiausiai skaudina, kad žmona juo nepasitiki, nebrangina ir nerodo palankumo jo motyvams, sugebėjimams, mąstymui, sprendimams ir elgsenai. Partneris tapatina save su savo veiksmais, todėl kai jie nebranginami ir nepalankiai į juos žiūrima, jis jaučiasi įskaudintas, įžeistas, supyksta ir pats ima abejoti savo sugebėjimais, bei kompetencija. Žmonai svarbiausia, kad vyras ja rūpintusi, suprastų ir gerbtų. Ją labiausiai žeidžia, kai jos negerbia ir nesupranta jos jausmų. Nejausdama mylimo žmogaus pagarbos, partnerė paprastai ima abejoti savo verte ir teisėmis. Moterys ypač jautrios vyrų rūpestingumui arba jo trūkumui. Partneris gali taip pasielgti, kad moteris jausis kaip danguje, bet gali padaryti ir taip, kad jos gyvenimas virstų ir pragaru. Rūpestingas vyras tiki, kad moters poreikiai yra pagrįsti ir nesavanaudiški. Moterims yra labai svarbu, kad vyrai suprastų jas. Jei vyras nesistengia suprasti moters jausmų ir poreikių, ji sutrinka ir tampa irzli. Moteris dar labiau suglumsta ir jaučiasi prislėgta, kai vyras pasyviai klausosi jos kalbų ir laukia, kad ji kuo greičiau baigtų kalbėjusi apie save. Dėl savo prigimties moterys pagarbos atžvilgiu yra labai pažeidžiamos. Kuo labiau ji myli vyrą, tuo yra jautresnė pagarbos stokai. Jei vyras negerbia jos poreikių, jausmų ir teisių, moteriai pranyksta lytinis potraukis. Žinoma ji nebegali mylėtis su vyru, jeigu jis negerbia jos. Vyrui reikia, kad moteris vertintų jį. Vertindami žmogų, pripažįstame, kad jo veiksmai, ketinimai, pasiekimai ir sprendimai, jo asmeninė vertė, naudingumas ir svarbumas yra mums vertingi. Vertinimui vyrai yra labai jautrūs. Kai vyras nevertinamas, jis nebejaučia stimulo stengtis ir tampa pasyvus, tingus, silpnas, priklausomas, nesaugus ir linkęs darbus atidėlioti. Moterys net nenutuokia kaip kritika žaloja vyro asmenybę. Kai žmona ima kritikuoti vyro darbą, koreguoti jo mąstymą, abejoja jo sprendimais ir yra nepatenkinta tuo, kaip jis rūpinasi ja, vyras pasijunta bejėgis. Jis atsilygina panieka bei nepagarba ir atitolsta nuo partnerės. Išsenka ta nuostabi vyro galia, kurią jis įgyja tuomet, kai moteris vertina jį. Vertinimas yra kiekvieno jo poelgio stimulas. Net jei vyras turi problemų darbe, bet grįžusį jį pasitinka laiminga ir dėkinga žmona, jis įveikia stresą kur kas lengviau. Sutuoktiniams vyrams ypač svarbu, kad jie būtų pripažinti. Kartais moterys pripažįsta vyrą dėl jo galimybių, tačiau vyrams reikia, kad juos pripažintų tokius, kokie yra dabar, o ne kokie bus kada nors ateityje. Jei vyras nesijaučia pripažintas, jis tampa užsispyręs ir priešiškas. Nepripažindama vyro, moteris jaučia poreikį jį keisti. Ji duoda patarimų, kaip jis turėtų pasikeisti, nors partneris jų ir neprašo. Kai kurie vyrai klausia patarimų ir juos priima, bet kai žmona nuolat mėgina keisti ir “tobulinti” vyrą, jis jaučiasi nepripažintas. Pripažįstamas vyras jaučia, kad patinka savo gyvenimo draugei toks, koks yra dabar. Jausdamas pasitikėjimą, vyras ima rodyti savo partneriai daugiau pagarbos ir supratingumo, kurio ji verta. Dauguma moterų nežino šios vyrų paslapties. Jos yra klaidingai įsitikinusios, kad savo skundais, priekabumu ir nepasitikėjimu skatina vyrą keistis. Pasitikėjimas yra trečias vyro pagrindinis poreikis. Prašydamos vyro, kuriuo pasitiki paramos, žmonos parodo, jog supranta, kad jis gali padėti ir tikrai padės. Partnerį prie moters traukia jos pasitikėjimas. Vyru pasitikinti partnerė sugeba atskleisti geriausias jo savybes. Žmonos pasitikėjimas padeda atsiskleisti vyro gerumui. Jos meilė palaiko vyrą, todėl jis gali realizuoti savo galias, sugebėjimus, įgūdžius ir talentą. Moteris privalo neprarasti pasitikėjimo savo vyru, tačiau vyrai turi nusipelnyti žmonos pasitikėjimą. Jeigu moterį įskaudinęs vyrą jos neatsiprašo, jis pats ima statyti sieną. Žinoma, turi nesidrovėti pasakyti savo gyvenimo draugui, ko jai reikia. Pagrindiniai vyro poreikiai Pagrindiniai moters poreikiai 1 Būti mylimam Būti mylimai 2 Būti pripažintam Patirti vyro atidumą 3 Būti vertinamam Būti suprastai 4 Jausti moters pasitikėjimą Būti gerbiamai ( Iš J. Gray knygos) 5 SKYRIUS Skirtingas vyrų ir moterų elgesys ištikus stresui Vyrai kitaip negu motrys išgyvena stresą. Vyrą stresas skatina keistis ir kontroliuoti aplinką taip, kad jis galėtų pasiekti tikslą. Atsitikus kokiam nors nemaloniam dalykui, vyras norėdamas išlaikyti savitvardą, stengiasi objektyviai išanalizuoti savo veiksmus ir svarsto kaip jis galėtų pakeisti susidariusią padėtį. Kad kažką suprasti, vyras turi pirmiausia įvertinti situaciją. Jis budriai ir atidžiai stebi išorinę aplinką ir tuomet gali nustatyti, kur jo kaltė, kad atsirado problema. Po to jis ieško objektyvių sprendimo būdų. Šitaip jis ima suprasti ir pripažinti savo atsakomybę dėl to kas nutiko. Streso apimta moteris, priešingai, ima gilintis į savo jausmus. Tik tuomet gali įvertinti kas nutiko, kodėl taip yra ir ką reikia daryti. Supratusi savo jausmus, moteris ima mąstyti plačiau, lanksčiau ir aiškiau. Reaguoti objektyviai – iš šalies įvertinti tai, kas nutiko ir išanalizuoti, kodėl taip įvyko. Reaguoti subjektyviai – tai pajusti ir ištirti jausminę savo reakciją į iškilusią problemą arba stresą, išsiaiškinti kaip tai veikia patį žmogų. Reaguodamas į stresą taip, kaip moteris, jausmingai, vyras praranda savo teigiamas nuostatas. Neigiamos nuostatos padaro jį destruktyvų, paniurusį ir egocentrišką. Neigiamų emocijų apimtas vyras praranda objektyvumą, tampa piktas, žiaurus ir grėsmingas, netenka savitvardos, gali prišnekėti žiaurių dalykų. Apimta streso moteris gilinasi į savę ir savo jausmus. Būdama subjektyvesnė, ji pirmiausiai vadovaujasi savo jausmais ir tik po to gali įvertinti situaciją objektyviai. Prieš padarydama išvadą iš to kas vyksta tikrovėje, moteris pirmiausiai išsiaiškina savo jausmus, ištiria ir įvertina savo reakciją, o paskui tikrina jos pagrįstumą ir ją keičia. Jei moteris, neatsižvelgdama į savo jausmus, yra perdaug analitiška ir objektyvi, ji gali imti mąstyti per daug griežtai, tapti valdinga, per daug savimi pasitikinti, sutrikusi, reikli, smulkmeniška, viską neigianti ir nusivylusi. Tai yra tamsioji moters pusė. Vyrą, kuris negerbia ir nepalaiko objektyvios savo reakcijos, nejučia apima neigiamos ir destruktyvios emocijos. Subjektyvios savo reakcijos nepalaikanti moteris griežta ir užsispyrusi. “Kai moteris išlaiko savo teigiamus jausmus ir nuostatas, jos mąstymas išlieka aiškus ir lankstus. Kai vyro mąstymas ir nuostatos yra teigiamos, jis myli ir palaiko moterį”.9 Kai jausmais nusivylusi moteris stengiasi būti logiška ir racionali, slepia savo nusivylimą, jos neišvengiamai laukia nesutarimai su vyru. Tokiu atveju tai, ką ji sako, skamba griežtai ir per daug reikliai. Vyrui atrodo, kad žmona nepalieka vietos jo mintims, nevertina jos nuomonės. Kai ji mano, kad viską jam išaiškino, jis supyksta ir pratrūksta lieti neigiamas emocijas. Kai vyras lieja neigiamas emocijas, objektyviai neatsižvelgdamas į žmonos požiūrį, jis gali sukelti didelį jos priešiškumą, - tuomet ji taps dar griežtesnė ir labiau užsispyrusi. Netrukus jis gailisi savo žodžių ir tikisi, kad ji viską pamirš. Tačiau tai ne taip paprasta kaip atrodo. Vyro žodžių ir jų sukelto skausmo moteris tikriausiai negalės pamiršti ilgai. Panašiai atsitinka ir tuomet, kai moteris yra pernelyg užsispyrusi, kritiška ir valdinga. Tada užsisklendžia partneris. Paprastai jis nesupranta kodėl taip atsitinka, bet tikrai žino, kad nebenori būti su ja atviras ir nusprendžia nesidalyti su ja savo mintimis. Nesantaika žeidžia abu sutuoktinius, tačiau nei vienas, nei kitas nesuvokia kaip skaudina artimą žmogų. Negalima nekreipti dėmesio į nesantaiką. Psichologine prasme barniai palieka, skaudžių žaizdų, kurias gali išgydyti tik laikas. Sutuoktinį ypač skaudžiai žeidžia antros pusės išsakyti žodžiai. Jausmais nusivylęs vyras paprastai nėra pajėgus ginčytis taip, kad žmonos neskaudintų. Moters griežtumas taip pat gali skaudinti vyrus. Užtenka, kad nusivylusi ar priešiškai nusiteikusi žmona ištartų “tu turėjai”, ir vyras įsižeidžia. Vyrai instinktyviai užsisklendžia savyje. Vieną akimirką jie gali būti atviri ir atidūs, o kitą jau tampa šalti ir užgaulūs. Šiuo požiūriu vyrai nuo moterų skiriasi tuo, kad kur kas rečiau suvokia, jog 9 Gray J. Vyrų ir moterų tarpusavio santykiai. – V.: Alma littera, 2000. – psl. 139. yra įsižeidę. “Vyrai kovodami su stresu, stengiasi pakeisti arba pašalinti streso priežastį. Moterys bando prisitaikyti taip, kad kuo mažiau jas paveiktų stresas, tai yra stengiasi pakeisti stresą sukėlusį įsitikinimą bei nuostatą. Vyras bando įveikti stresą keisdamas kito žmogaus elgesį ir aplinką. Moteris stresą įveikia keisdama nuostatas, ji gerina padėtį atlaidumu, meile, dėkingumu ir pakantumu.”10 Vyras nori keistis, kai jaučiasi vertinamas ir priimamas. Tumet jis pripažįsta, kad elgiasi nepageidaujamai ir, kad už tokį elgesį jis atsakingas pats. Moteriai pavyksta pasikeisti, kai ji jaučia, kad vyras ją myli, kai supranta, kad šalia jo gali būti saugi. Moterys moko vyrus, norėdamos jiems padėti pasikeisti, bet iš tikrųjų jos tik skatina partnerių užsispyrimą ir nepaklusnumą. Jos negali net įsivaizduoti, kaip neigiamai vyrus veikia jų pamokymai. Suklydęs vyras turi viską gerai apmąstyti ir pamažu suvokti kaltės dalį. Deja, žmonos tada jaučia reikalą pasakyti ką nors užgaulaus. Pastabomis neįmanoma priversti sutuoktinį suprasti savo klaidą. Vyras priima ir mokosi iš savo klaidų tuomet, kai nieks nesistengia jo mokyti ir smerkti. Streso apimtam vyrui reikia laiko pamąstyti, kad jis galėtų suprasti, ką padarė ne taip ir ką galėjo padaryti kitaip. Tik tuomet jis ramiai kalbės apie tai, kas įvyko, atsakys už savo klaidas ir neslopindamas savo prigimties keis savo elgesį. Kai moteris jaučiasi prislėgta, jai reikia išsiaiškinti savo jausmus kalbantis. Tai padariusi, ji vėl ima mylėti savo vyrą, vertinti, jį priima ir juo pasitiki. Negalėdama suvokti savo jausmų, ji jaučiasi sugniuždyta, per jautriai į viską reaguoja, todėl vėliau pasijunta išsekusi. Pusiausvyrai atgauti jai reikia dar daugiau laiko. Vyras ją turėtų apgaubti rūpestingumu ir dėmesiu, pagarba jos jausmams ir rūpestingumui. Paprastai prislėgtą moterį vyrai ima smerkti ir kaltinti. Tačiau jai reikia, kad sutuoktinis ją išklausytų ir palaikytų, o ne auklėtų ir koreguotų jos jausmus. Jis sąmoningai privalo stengtis nepatarinėti, kaip moteris turi jaustis. Supratęs, kad skaudina moterį, vyras iš karto tampa atidesnis ir ima labiau ją gerbti. “Moteriai yra sunku atsispirti pagundai perauklėti vyrą, kai jis elgiasi neatsakingai arba padaro ką nors negerai. Tačiau vyrui taip pat sunku nesmerkti moters, kai ji jaučiasi prislėgta, nelaikyti jos silpna, beprote, kvaile, niekam tikusia, priekabia ar savanaude. Jis net neįsivaizduoja, kad tokie vertinimai skaudina moterį”.11 Jei moteris jaučiasi prislėgta arba išgyvena stresą, reikia laiko ir paramos, kad ji vėl taptų meili, priimanti, pripažįstanti ir pasitikinti. Jei ji gali pasidalyti su savo vyru savo jausmais ir juos išsiaiškinti, jai nereikia ypatingų pastangų tokiai būti. Jeigu įžeistas vyras objektyviai neišanalizuos situacijos ir neapsisprendęs, kaip jam derėtų pasielgti, pasiduoda nuoskaudai, jį apima destruktyvios emocijos. Įskaudintas vyras jaučia poreikį išlieti savo skausmą ant kito žmogaus. Įtužiu jis stengiasi išsivaduoti iš skausmo ir nusiraminti. Ką nors laužydamas ar daužydamas, vyras tarsi sako: “Štai ką man padarei.” Skaudindamas kitą žmogų, vyras tokiu būdu malšina savo skausmą. Kai kurie vyrai galvoja, kad jiems tokie dalykai nebūdingi. Tačiau pagalba žmonai, stengiantis ją pamokyti, kad ji kitą kartą taip nedarytų, yra užmaskuotas kerštas. Dažniausiai toks agresyvumas būna sunkiai suvokiamas. Tokia nesąmoninga agresija vadinama pasyviąja agresija. Skausmą sukelia ne veiksmai, bet neveikimas. Įprasti pasyviosios agresijos požymiai yra šie: vėlavimas, užmaršumas, nenoras lytiškai suartėti, nuovargis, nenoras bendrauti, žmonos kančios ignoravimas. Vyrams būdingi trys streso simptomai: atitolimas, niurzgėjimas ir užsisklendimas. Kai žmona nesugeba pastebėti šių simptomų, ji jaučiasi nemylima ir ima būkštauti, kad šlyja tarpusavio santykiai. Teisingai išsiaiškinusi šiuos požymius, moteris nejaustų įtampos ir sumaniai palaikytų partnerį, padėdama jam įveikti stresą ir atgauti pusiausvyrą. Moterims taip pat būdingi trys streso simptomai. Apimtos streso žmonos būna per daug rūpestingos, irzlios ir išsekusios. Užuot palaikęs partnerę, vyras dažniausiai nusimina pats, taip viska dar pablogindamas. Išmokę atpažinti moters reakciją į stresą ir teisingai ją išaiškinę, 11 Gray J. Vyrų ir moterų tarpusavio santykiai. – V.: Alma littera, 2000. – psl. 147. vyrai nejaustų įtampos ir sugebėtų palaikyti savo moteris. Patirdamas stresą vyras stengiasi neigti savo jausmus ir emocinį skausmą ir taip atitolsta. Jis nenori bendrauti ir kalbėti. Taip skaudina svo žmoną, nes ji nesupranta, kad tokiu būdu vyras stengiasi įveikti stresą. Paprašytas ką nors padaryti, vyras dūsauja, aimanuoja, raukosi niurzgia ir priešinasi. Partnerė galvoja, kad vyras nenori jai nieko padėti. Prislėgtas vyras visą savo dėmesį sutelkia į vieną tikslą. Prašymas atlikti su šiuo tikslu nesusijusį darbą trukdo jam susikaupti. Todėl, nenorėdamas “perjungti pavaros” vyras priešinasi ir savo nepasitenkinimą išsako nirzgėjimu. Moteris, pajutusi, kad vyras blogai nusiteikęs, bijo prašyti pagalbos. Moteriai atrodo, kad prašydama pasielgė neteisingai, todėl vyras ir piktinasi. Moterys bijo prašyti pagalbos, nes jas atbaido vyrų niurzgėjimai ir baimė, kad sutuoktiniai joms nepadės. Atsikratyti šios baimės moterys gali tik išmokusios prašyti. “Prašydama savo partnerio pagalbos, ji turi palikti jam atsisakymo galimybę. Tai yra esminė prašymo taisyklė. Kai to nėra, prašymas virsta reikalavimu, prievole, išreiškiama žodžiais “tu turi”. Kai vyrui atsisakius ką nors padaryti, jis už tai nesmerkiamas, kitą kartą jis moters prašymą patenkina kur kas noriau.”12 Trečia vyrų reakcija į stresą yra užsisklendimas. Kai vyras išgyvena vidinį skausmą, jis užsisklendžia automatiškai. Šio proceso jis neįstengia kontroliuoti. Užsisklęsdamas vyras prašo palikti jam erdvės, tačiau žmonai atrodo, kad jis demonstratyviai atstumia ją. Moterys nesupranta, kad užsisklendusiam vyrui nereikia siūlyti jokios paglbos. Partnerė turėtų suteikti vyrui erdvės ir suprasti, kad jis tylomis stengiasi įveikti savo skausmą ir neviltį. Moterys, patyrusios stresą, elgiasi kitaip. Jos ima per daug viskuo rūpintis. Žmonai atrodo, kad ji turi įveikti daugybę darbų ir neturi teisės ilsėtis, kol nebus viskas iki galo padaryta. Ji jaučiasi lyg būtų plėšoma į visas puses. Būdama tokios būsenos, moteris nebesugeba nustatyti prioritetų. Jai atrodo, kad viskas yra vienodai svarbu. Rūpesčių slegiamai žmonai sutuoktinis reikalingas kaip rezonatorius. Jis gali padėti savo draugei atgauti pusiausvyrą, vien ją išklausydamas ir pasistengdamas suprasti jos neviltį. Tačiau dažniausiai vyras mąsto, kad moteris reikalauja, kad jis padėtų ištaisyti susidariusią padėtį. Mylimai moteriai reikia ne pamokymų, o supratingo ir užjaučiančio klausytojo. Rūpesčių prislėgtai žmonai iš vyro labiausiai reikia: kad ją suprastų, padėtų nusiraminti, išsiaiškinti ir numalšinti ją kankinantį skausmą bei nerimą. Jeigu žmona nepaaiškina vyrui, kad jis nekaltas dėl jos būsenos, jeigu ji nepasako, kad labai vertina jo paramą. Sunku tikėtis vyro paramos, nes viskas, ką kalba žmona, apimta tokios būsenos, vyrui skamba kaip kaltinimai. Moters irzlumas greitai praeina, jei vyras yra dėmesingas ir stengiasi suprasti, jos nekaltindamas. Labiausiai moterį ramina vyro apkabinimai. Apkabinimų ir glamonių partnerėms labai reikia. Tai yra vienas iš veiksmingiausių būdų parodyti, kad vyras palaiko žmoną. Dažniausiai vyras nežino kaip pasielgti. Tuomet jis turėtų nusiraminti ir pajusti, kad myli savo žmoną, arba tiesiog patylėti ją apkabinus. Bendravimo problemos tarp sutuoktinių kyla dėl vyrų ir moterų psichologinių skirtumų. Kai laukiama vienos reakcijos, o partneris reaguoja priešingai, įsižeidžiama. Nesuvokus, kad vyrai nuo moterų savo elgesiu labai skiriasi, net ir geriausi sutuoktinių ketinimai vienas kito atžvilgiu gali atnešti didelių problemų. 12 Gray J. Vyrų ir moterų tarpusavio santykiai. – V.: Alma littera, 2000. – psl. 164. 6 SKYRIUS Konfliktų atsiradimo priežastys ir konfliktų sprendimo būdai Praeituose skyriuose apžvelgėme vyrų bei moterų emocinius poreikius, sutuoktinių skirtingą elgesį, ištikus stresui,nskirtingą vyrų ir žmonų pasaulio matymą bei reiškinių vertinimą. Nesutarimai, ginčai, įvairūs nesusipratimai sutuoktinių gyvenime yra natūralus dalykas. Nesusikalbama dėl skirtingų vyrų ir moterų psichologinių ypatumų. Tačiau sutuoktiniai gali konfliktuoti ir dėl kitų prižasčių. “Žodinis sutuoktinių konfliktas yra ne tik priimtinas, bet ir pageidautinas. Aišku, jei laikomasi tam tikrų taisyklių ir nesiekiama sugriauti santuokos. Konstruktyvūs konfliktai sumažina natūraliai atsiradusią įtampą, išlaisvina sutuoktinius nuo nekritiškai priimtų taisyklių laikymosi ir pagaliau kuria kitokį ryšį. Šeimoje atsiranda daugiau kūrybiškumo ir lankstumo, gerėja seksualinis gyvenimas, sutuoktiniai jaučia mažiau kaltės dėl epizodiškai neigiamų jausmų vienas kitam,”13- sako psichologas G. Chomentauskas. Kova tarp sutuoktinių – viena iš intymumo sąlygų. Didelis skyrybų skaičius rodo, kad žmonės nesugeba sukurti intymumo ir atvirumo savo šeimoje. Dažniausiai išsiskyrę vėl aklai bando laimę, tikėdamiesi, kad kitoje santuokoje viskas bus kitaip. Šeimyninio gyvenimo pradžioje atrodo, kad yra labai gerai, kad abi pusės jaučia ir mąsto panašiai, yra visada kartu. Dažnai daug pastangų skiriama būtent šiam tikslui pasiekti ir užsimirštama, kad kiekvienas žmogus yra individualybė ir toks nori išlikti. Ieškant sutarimų šeimoje gyvybiškai svarbu išmokti tvarkytis su skirtingumais – skirtingais jausmais, vertinimais, pomėgiais – kad jie padėtų tarpusavio intymumui, o ne taptų tarpusavio santykių irimo priežastimi. Panagrinėkime skirtingas sritis, dėl kurių dažnai vyksta konfliktai. Skirtingas artumo poreikis. Visi žmonės nori labai intesyvaus ir artimo ryšio su savo išrinktuoju. Jiems atrodo, kad jei nors valandą bus atskirai, įvyks kas nors baisaus: mylimasis išeis pas kitą, išblės meilė. Jie mano, kad jei sutuoktinis fiziškai ar psichologiškai atsitraukia, tai reiškia, kad jis pyksta, nebemyli, apskritai nebenori būti kartu. Baimė ir nesaugumo jausmas apkartina bendravimą ir atsiranda despiratiškas noras priartinti kitą. Priemonės nesvarbu – galima tempti nuo televizoriaus už rankovės, aistringai bučiuoti ar aršiai barti – visa tai tarnauja tam pačiam tikslui – atkurti sąveiką su sutuoktiniu, gauti jo dėmesį, nesvarbu, teigiamą ar neigiamą. Sąlygiškai šią žmonių kategoriją galima pavadinti “persekiotojais”. Kitiems būtina distancija. Jie jaučiasi savimi ir saugūs tik tada, kai turi pakankamai asmeninės erdvės. Meilę jiems reiškia sugebėjimą būti šiek tiek fiziškai ir psichologiškai atitolus. Jiems atrodo, kad jei bus susilieję su kitu, praras savę, nesugebės apsiginti. Norimai distancijai išlaikyti jie naudoja įvairias priemones: kelias valandas ramiai paskaityti laikraštį, pamegzti ar pažiopsoti į televizorių. Šią grupę žmonių sąlygiškai galima pavadinti “bėgliais”. Iš esmės ir “persekiotijai” ir “bėgliai” siekia tų pačių tikslų – palaikyti komfortiškumą sau, jaustis saugūs ir mylimi. Tačiau vienoje šeimoje dvejų skirtingų asmenybių elgesys dažniausiai tampa chronišku konfliktu, nuolatinio streso šaltiniu. Abu šie sutuoktiniai nepatenkina savo saugumo, autonomiškumo ir meilės poreikio. Ir abu turi teisę norėti, reikalauti ir kovoti už tai, kad pasirinktas gyvenimo draugas jiems padėtų gyventi pilnaverčiai. Jie pasieks tai tik tada, kai neslėps galvos smėlyje, atskleis vienas kitam savo jausmus ir jų priežastis, bus vienas kito suprasti ir suras sprendimus, kurie patenkintų abudu. Skirtingas seksualinis potraukis. Žmonės, šiuo požiūriu labai nevienodi. Asistavimo laikotarpiu abu draugai yra labai patrauklūs vienas kitam ir dažniausiai seksualiai labai stipriai traukia vienas kitą. Ilgiau bendraujant seksualinis potraukis silpnėja, ir pradeda ryškėti seksualinio apetito skirtumai. Psichologai pastebi, kad taip atsitinka dažnai. Tačiau vieno nepasitenkinimas seksualiniu gyvenimu ir kito jausmas, kad yra išnaudojamas, gali tapti rimtų nesutarimų ir ne tik seksualinių, priežastimi. Viena pora išsprendė šį prieštaravimą susitarimu, 13 Chomentauskas G. Kodėl sutuoktiniai turi kovoti? // Psichologija tau. – 1996, Nr. 6, psl. 5. kad vyras išreikš savo seksualinį interesą kelių valandų preliudija: kalbins žmoną, padės jai tvarkytis namuose, pakvies į kavinę ir panašiai. Mainais žmona įsipareigojo patenkinti ir priimti netikėtą ir spontanišką vyro seksualinį potraukį kaip meilės išraišką, o savo pačios seksualinį elgesį pateikti kaip mandagų atsakomajį komplimentą su tam tikra entuziazmo doze. Skirtingi draugai, skirtingi pomėgiai. Kiekvienas ateina į intymų artimą ryšį su praeitimi, kurioje yra ir savų draugų, ir savo pomėgių. Be to, draugai yra ta grupė, kuri suteikia žmogui stabilumo, saugumo. Ir nebūtinai tie draugai turi patikti kitam. Barniai tarp sutuoktinių dažniausiai kyla dėl bendros draugų grupės, kuri patiktų abiem. Tokia grupė reikalinga šeimai kaip visuma, tačiau nereiškia, kad abudu nutolti turi nuo tų žmonių, kurie yra asmeniškai patrauklūs, dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra vertingi. Kiekvienas turi teisę apginti šią savo gyvenimo sritį taip pat kaip ir individualius pomėgius, hobi. Nesantuokiniai ryšiai. Dauguma porų svajoja apie nesibaigiančią, amžiną meilę, bet vėliau tikrovėje daugelis išduoda. Kodėl taip atsitinka? Dažnai nesantuokinių ryšių priežastis yra savęs negerbimas, netinkamas savęs vertinimas. Paprastai į neištikimybę nueinama, kai jau nebetikima, jog savo santuokoje galimi pasikeitimai. Kokios yra tikrosios priežastys, verčiančios išduoti sutuoktinį. Italų psichologas Valerio Albiseti savo knygoje “Santuokinės meilės terapija” pamini tokias nesantuokinių ryšių priežastis: “Neigimas. Kai santuokoje nekreipiama dėmesio į egzistuojančias problemas, dar daugiau, kai jos neigiamos, tada atsiveria kelias išdavystei. Nusivylimas. Nuolatiniai nusivilimai ir kritika, ypač nevertinimai iš sutuoktinio pusės, gali paskatinti kitame asmenyje ieškoti tos pagarbos ir nuolankumo, kurio negaunama iš mylimo žmogaus. Menkavertiškumo jausmas. Daugelis išduoda norėdami įrodyti sau ptiems, jog jie patinka, jais žavimasi, jais domimasi. Norima įrodyti savo lytinį patrauklumą. Lytinis malonumas. Gana daug asmenų atskiria seksą nuo jausmų ir meilės. Ši “šizofrenija” gali paskatinti ieškoti lytinio susijaudinimo ir pasitenkinimo šalia santuokos. Senatvės ir mirties baimė. Šiais atvejais sutuoktinis, kuris nemoka priimti savo likimo, kuriam nesiseka išlaisvėti ir išspręsti fizinės senatvės problemą, nesantuokiniai ryšiai, ypač su jaunesniu partneriu, tikisi gauti savo lytinio ir fizinio nusilpimo kompensaciją. Nuobodulys. Deja, daugelis žmonių šiuolaikinėje visuomenėje tam yra apatiški, prislėgti, apimti nuobodulio, praranda norą gyventi. Jie nesantuokiniuose ryšiuose klaidingai ieško šių savo intymių, asmeninių problemų sprendimo. Per didelė priklausomybė. Yra asmenų, kurie santuokoje gyvena kaip košmare. Jaučia per didelę priklausomybę, dūsta, pavydi, užsidaro, užvaldo ir mano, jog iš viso to išsilaisvins per nesantuokinius susitikimus. Nesugebėjimas priimti kito. Daugelis nesijaučia visiškai patenkinti savo sutuoktiniu. Jiems reikia ko nors kito, kas numalšintų jų nerimą. Kerštas, patyčios. Yra žmonių, kurie norėdami nubausti savo sutuoktinį už jo elgesį, veiksmus ar būdą, kurį laiko įžeidžiančiu ar užgaunančiu jų narcisizmą, pasirenka išdavystę. Kito neištikimybė. Daugelis sutuoktinio išduoti mano, jog yra normali reakcija atmokėti jam ta pačia moneta.”14 Išvardinome tik kelias sritis, kuriose “kaunasi” sutuoktinių poros. Jų yra ir daugiau. Šeimose nesutariamo dėl vieno iš sutuoktinų alkoholizmo, santykių su giminaičiais, vaikų auklėjimo problemų, piniginių klausimų. Visų konfliktų priežasčių neįmanoma išnagrinėti kursiniame darbe. Kauno technologijos universiteto dėstytoja Gražina Matulienė pamini keletą būdingiausių konfliktų šaltinių: Skirtumai reiškinių suvokimu. Imkime pavyzdį kai konfliktinė situacija susiformavo dėl vyro kritiško požiūrio į tvarką namuose. Žmona norėjo sutaupyti pinigų namų reikalams, todėl sukaupė daug dėžių, kurias pardavusi tikėjosi gauti planuotuosius pinigus. Konfliktas šeimoje kasdien gilėjo, nes namai virto dėžių sandėliu, bet, kai žmona paaiškino netvarkos priežastis, 14 Albiseti V. Santuokinės meilės terapija. – V.: Katalikų pasaulis, 2000. – psl. 135-136. vyras žiūrėdamas į tas pačias dėžes, vietoj jų, pradėjo matyti pinigus. Nors žmonos, neigiamas elgesys sustiprėjo, bet pasikeitė vyro suvokimas į tokį elgesį. Skirtingos vertybės. Tai gana dažnai pasitaikanti priežastis kilti konfliktui. Nesutarimus gali sukelti skirtingi sutuoktinių požiūriai į materialines ir dvasines vertybes. Sakykime, vyras siekia karjeros ar užimtas biznio reikalais, o žmona norėtų ramiai gyventi ir jo padedama auginti vaikus. Nesantaiką šeimoje didina skirtingi požiūriai į gyvenimo būdą, religiją, atsakomybę. Dominantė tarpusavio santykiuose. Kai abu šeimos nariai stengiasi savarankiškai priimti sprendimus, tuomet jų santykiuose atsiranda lenktyniavimas. Vienas sutuoktinis būna laimėtojas, kitas pralaimėtojas. Stresas darbe. Darbo atmosfera dažnai parnešama į namus. Jei abu sutuoktiniai patenkinti savo darbu, jie labiau bus patenkinti savo santuokiniu gyvenimu. Nesėkmės darbe sukelia susierzinimą ir, grįžęs namo suerzintas partneris, pradeda atakuoti kitą šeimos narį. Nerašytų taisyklių pažeidimas. Gyvenimas šeimoje numato tam tikras elgesio taisykles, tačiau pasitaiko, jog sutuoktiniai jas skirtingai supranta. Viena iš dažniausiai pažeidžiamų taisyklių – namo sugrįžimo laikas. Tokį pažeidimą galima sureguliuoti susitarus iš anksto arba apie tai pranešus telefonu. Elgesio skirtingumai. Konfliktai kyla, kai vienas sutuoktinis elgiasi ne taip, kaip norėtų kitas. Pavyzdžiui, žmona ilgai plepa telefonu, o vyras išmėto savo daiktus. Blogi bendravimo įpročiai. 1. Vienos tiesos dominantė. Vienas sutuoktinis mano esąs teisus ir kalbantis tiesą, o jo partneris yra tas, kuris nuolatos klysta. 2. Kankinio įvaizdis. Visais atvejais vienas iš partnerių laiko save nekalta auka. 3. Neigimas. Vienas partneris nenori sau pripažinti, ką jaučia iš tikrųjų, kai jam pikta ir liūdna. 4. Perfekcionizmas. Partneris atsisako pripažinti blogus savo darbus. 5. Dėmesio atitraukimas. Partneriai užuot rūpinęsi problemų sprendimu vardina praeities skriaudas. 6. Poreikio išklausyti stoka. Sutuoktinis nesidomi ir nenori išgirsti, ko norėtų jo partneris. Jei konfliktas nėra itin gilus, psichologė G. Matulienė siūlo konfliktą spręsti tokia tvarka: “1. Atskleisti ir panaikinti konflikto priežastį. 2. Lokalizuoti konfliktą. 3. Išklausyti partnerį. 4. Ieškoti alternatyvių sprendimų.”15 Sutuoktiniai, kurie nori išsaugoti meilę ir santuoką, ieško būdų, kaip spręsti iškilusius nesutarimus. Tokios poros ima keisti savo elgesį: mokosi gerbti vienas kito individualumą, skirtingas partnerio nuomones bei požiūrius, ieškoma kompromisų. Konfliktuojančios šeimos, kurioms nepavyksta išspręsti tarpusavio bendravimo problemų, kreipiasi pagalbos į psichologus, psichoterapeutus ir kitus specialistus. 15 Matulienė G. Šeimos psichologija. – K.: Technologija, 1997. – psl. 75. 7 SKYRIUS Skyrybos-staigus gyvenimo posūkis ar sutuoktinių elgesio pasekmė? Lietuvoje gana daug porų skiriasi. Ar partneriai skiriasi, kad nemoka spręsti konfliktų, ar jie paprasčiausiai nenori spręsti iškilusių tarpusavio problemų? Panagrinėkime kai kurias skyrybų priežastis, kurios būdingos visose šalyse besiskiriančioms sutuoktinių poroms. Ar galima iš tam tikro sutuoktinių, jų tarpusavio santykių, įvairių gyvenimo aplinkybių, užuomenų spręsti, kad santuoka vėliau ar anksčiau baigsis skyrybomis? Psichologai jau seniai mėgina nurodyti galimus pavojus, įspėjančius jaunavedžius apie galimas skyrybas. Vieni tyrinėtojai įsitikinę, kad visos skyrybų priežastys slypi išorinėse aplinkybėse ir iš esmės priklauso nuo vadinamųjų demografinių veiksnių. Pasak šių tyrimų, apie skyrybas gali įspėti sutuoktinių pažinties trukmė, anksčiau patirtos skyrybos, vaikų iš ankstesnių santuokų turėjimas. Užuominas apie galimas skyrybas gali teikti iš pačios santuokos sukūrimo aplinkybės (ar santuoka buvo planuota, ar įvyko dėl nėštumo) bei šeimos biudžeto tvarkymo (šeimos pajamos laikomos ir planuojamos drauge ar atskirai). Kiti mokslininkai, tiriantys šeimos santykių stabilumą, mėgina aprašyti asmenybės tipą, kuris labiau nei kiti linkęs santuoką baigti skyrybomis. Domimasi, kokiomis savybėmis pasižymi išsiskyrę ir santuokoje gyvenantys asmenys. “Keletas tyrimų rodo, kad išsiskyrę vyrai ir moterys yra neurotiškesni, turi daugiau neigiamų jausmų.”16 Trečia specialistų grupė mano, kad skyrybų priežastys glūdi pačių sutuoktinių santykiuose. Jie įsitikinę, kad skyrybos kyla dėl menkų sutuoktinių įsipareigojimų vienas kitam, nenoro save aukoti ar ką nors duoti šeimos labui, nepasitenkinimo esamais santykiais. Kai šalia tokių santykių užsimezga kur kas šiltesnis ir malonesnis ryšys, galintis pakeisti esamus santykius, beveik visada tuo pasinaudojama. Dar kitų tyrimų autoriai teigia, kad skyrybos kyla dėl didelių individualių sutuoktinių skirtumo, kai ypatingai neatitinka sutuoktinių charakterio savybės ir tie patys reiškiniai vertinami visiškai skirtingai. Tiesa, šis požiūris prieštarautų įsitikinimui, kad priešybės traukia ir papildo vieną kitą, todėl gali puikiai sugyventi drauge. Tačiau analitinės psichologijos kūrėjo C. G. Jung aiškinimu, priešybės sudaro idealią sąjungą tik tol, kol yra priverstos kovoti su išbandymais, gintis nuo įvairiausių gyvenimo išdaigų, prisitaikyti prie daugybės gyvenimo sąlygų. Kai toks poreikis išblėsta, jie ima ieškoti vienas kito supratimo ir pamato, kad jie niekada vienas kito nesuprasdavo. Tuomet tarp jų prasideda konfliktas, kartais žiaurus ir kupinas abipusio nevertinimo, nes vieno sutuoktinio vertybės pasirodo esą kito vertybių paneigimas. Psichologas L. A. Kurdek penkerius metus stebėjo kelis šimtus jaunavedžių porų, mėgindamas įvertinti visas įmanomas skyrybų priežastis. Per penkeris metus dalis porų išsiskyrė, taigi psichologas nuo pat pradžių galėjo įvertinti skyrybų riziką vėliau išsiskyrusiose šeimose ir palyginti jas su neiširusiomis šeimomis. Ilgai ir nuosekliai stebėjęs šeimas L. A. Kurdek daro išvadą, kad skyrybos visuomet kyla ne dėl vienos, o dėl kelių priežasčių. Vienos jų jau matomos nuo pat bendro gyvenimo pradžios, kitos atsiskleidžia vėliau, didėjant požiūrių į tarpusavio santykius skirtumams ir nepasitenkinimu santuoka. Jau pirmaisiais bendro gyvenimo metais įtakos skyryboms gali turėti mažas vyro atlyginimas, žemas vyro ar žmonos išsilavinimas, ankstesnės bent vieno iš sutuoktinių skyrybos, be to, neurotiškas vyro arba žmonos elgesys. Skyrybų priežastimi dažniausiai būdavo ir tai, kad sutuoktinis tapdavo patėviu žmonos vaikams, ir, kad partneriai nedėdavo pinigų į bendrą katilą, o kiekvienas savo pajamas tvarkydavo atskirai. Paaiškėjo, kad dažniau skiriasi poros, kurios iki vedybų buvo pažįstamos vos keletą mėnesių ar dar trumpiau. Įtakos skyryboms galėjo turėti, L. A. Kurdek nuomone, skirtingi motyvai tuoktis. Moterys iš nestabilių, iširusių šeimų dažniausiai matydavo ne vidinius (meilė, prisirišimas, noras būti 16 Skyrybos staigus gyvenimo posūkis ar mūsų elgesio pasekmės // Psichologija tau.- 1998, Nr. 3 psl. 16-17. kartu), o materialinis ir socialinis santuokos sukūrimo motyvas (baimė likti senmerge, vaikui reikalingas tėvas, finansinis aprūpinimas ir kt.). Skyrybų priežastimi galėjo būti ir skirtingos partnerių nuomonės apie jų padėtį šeimoje bei labai skirtingi požiūriai į autonomiją. Pavyzdžiui, vienam santuoka – tai pamatas tolesniam tobulėjimui, o kitas mano, kad po jugtuvių dvi asmenybės turi susilieti į vieną. Keletą metų stebėjęs šimtų sutuoktinių santykius, jų kaitą – stiprėjimą arba irimą – psichologas L. A. Kurdek teigia, kad santykių stabilumą ir pastovumą nuspėti santuokos pradžioje yra lengviau, negu santykių nestabilumą. 8 SKYRIUS Diskusijų terapija. Meilės laiško metodas Ginčai, prieštaravimai, sunkumai yra natūralus dalykas santuokoje, bet svarbu, kaip jie sprendžiami. Reikia išmokti ginčytis. “Santuokinės meilės terapijos” autorius V. Albiseti duoda tokius patarimus, besiginčijantiems sutuoktiniams: 1. Nesiginčikite dėl malonumo. 2. Būkit kantrūs ir laukite, kol kitas partneris išsilies. 3. Nekerštaukit ir nieko nedarykit tyčia. 4. Nenorėkit būti teisus. 5. Leiskite kitam išsakyti viską, kas susikaupė viduje. 6. Niekada nelaikykite asmeniškumais tų dalykų, kuriuos sako sutuoktinis. 7. Nepradėkit nerimauti ar jaudintis, kai kitas pradeda ginčą. 8. Pasistenkit kitą suprasti, kai jis kalba ar šaukia. 9. Kai partneris baigia, neužsipulkit jo, bet akimirką patylėję ramiai išdėstykite savo mintis. 10. Visados leiskitės į diskusijas. Niekuomet nuo jų nebėkite. Italų psichologas V. Albiseti konfliktuojančioms poroms pataria vesti kasdieninių patirčių dienoraštį, į jį surašant viską, kas tuomet prisimenama. Jis savo knygoje sako: “Stenkitės klausyti. Šis sugebėjimas 50 % sumažina santuokinius konfliktus. Skatinkite sutuoktinį išpasakoti savo skausmą, kančią. Kai norite kitą įskaudinti, prisiminkite, kad jis yra jūsų partneris, su kuriuo susituokėte. Prisiminkite meilę, kuri jus sieja. Visada priimkite bendrus sprendimus. Visada susitaikykite. Nebijokite diskusijų. Jos – visų santuokų dalis. Prisiminkite, jog svarbiausia, kaip mes jas priimame ir sprendžiame. Galiausiai žinokite, jog kiekvienas konfliktas, ginčas yra žemė, kurioje auga santuoka.”17 Amerikiečių psichologas J. Gray poroms, kurios tarpusavyje pastoviai konfliktuoja arba turi kitokių bendravimo sunkumų, tarpusavio problemoms spręsti siūlo taikyti meilės laiško metodą. “Šis metodas padeda atsikratyti pykčio ir kitų neigiamų jausmų, susitelkti savyje ir išsiugdyti teigiamas meilės, supratingumo, ir atlaidumo nuostatas. Jis išgelbėjo tūkstančius santuokų, o kitoms poroms padėjo ramiai, nenusivylus meile, išsiskirti.”18 Prislėgtas žmogus, rašydamas meilės laišką, gali geriau viską suvokti ir, neslopindamas neigiamų emocijų, susieti savo išgyvenimus su teigiamais , švelniais jausmais. Rašantis meilės laišką partneris įsiklauso į savo vidų, jis nelieja ant partnerio pagiežos, nepritarimo ar kritikos. Meilės laiškas rašomas ne tam, kad partneris būtų pakeistas ar, kad jo trūkumai būtų išryškinti. Meilės laiško metodas tikrai veiksmingas tuo atveju, kai rašoma su tikslu, kad savo širdyje pajustų meilę. 17 Albiseti V. Santuokinės meilės terapija. – V.: Katalikų pasaulis, 2000. – psl. 134. 18 Gray J. Vyrų ir moterų tarpusavio santykiai. – V.: Alma littera, 2000. – psl. 259. 9 SKYRIUS Darnių tarpusavio santykių menas Vyrai paprastai mono, kad, jei kartą įrodė savo meilę mylimai moteriai, jo partnerė visą laiką jausis mylima, todėl to nereikia kartoti ir priminti. Žmonoms toks požiūris nepriimtinas. Partnerei reikia nuolat priminti, kad vyras supranta ją, kad ji yra jam vienintelė, brangi ir mylima. Moterims padrąsinimą pirmiausiai teikia tarpusavio santykiai. Vyras ima abejoti savo verte, ištikus nesėkmei darbe, o moteris jaučiasi nelaiminga, kai ją ignoruoja sutuoktinis. Kad jaustusi mylima, jai reikia nuolatinių meilės įrodymų ir patikinimų žodžiu. Sutuoktiniams bendraujant patikinimų reikia ir vyrams, tačiau, kol santykiai nenutrūkę, vyrai to nesuvokia. Kol moteris šalia vyro, jis jaučiasi kompetetingas. Jį palaiko moters laimė, o norint, kad partnerė jaustusi palaikoma, jai reikia tiesioginio vyro dėmesio. Žodinių meilės patikinimų moteriai reikia kasdien. Žmonai taip pat reikia meilės simbolių. Įteikdamas moteriai gėlių, vyras parodo, kad vertina jos moteriškumą ir grožį. Gaila, jei vyras nustoja jas dovanojęs, manydamas, kad moteriai tai nusibos. Svarbią funkciją atlieka ir didelės, ir visai mažos dovanos. Jos padeda moteriai suprasti, kad ji yra svarbi vyrui, nes jis ypatingai su ja elgiasi. Dažniausiai žmona nebesijaučia mylima, kai vyras neberodo jai tokio dėmesio, kokį rodydavo anksčiau. Nebegaudama dėmesio ir gerai nesuprasdama vyrų psichologijos, moteris ima manyti, kad vyras ja nusivylė, ir todėl nebesirūpina. Dėmesys yra svarbiausias meilės ženklas. Daugelis sutuoktinių vyrų mano, kad jei jie nesiskundžia tarpusavio santykiais, tai ir gyvenimo draugė turi jaustis mylima ir vertinama. Vyrai nesupranta, kad elgdamiesi taip lyg viskas būtų gerai, verčia žmoną galvoti, kad tarpusavio satykiai vyrui visai nerūpi, todėl ji mano, kad ir pati jam nesvarbi. Vyras paprastai jaudinasi ir nerimauja dėl darbo reikalų. Grįžęs namo, jis vis dar galvoja apie darbą, tuo parodydamas, kad darbas jam svarbesnis už partnerę. Jeigu vyras bendraudamas išmoktų įžvelgti įtampą, nusivylimą ir nerimą, tai jis mokėtų parodyti, kokia žmona svarbi jam, brangi ir reikalinga. Moteris jaučiasi mylima ir jaučia savo vertę, kai iš sutuoktinio susilaukia emocinės paramos, kai jaučiasi jo pripažinta, guodžiama ir branginama. Partnerė linkusi pasitikėti atidesniu vyru, tačiau kuo labiau pasitiki ji, tuo atidesnis tampa vyras. Vyras nori padėti moteriai kur kas daugiau, negu ji gali įsivaizduoti. Tačiau kai jos reakcija leidžia vyrui suprasti, kad jis nėra vertas jos pasitikėjimo, partneris savaime nustoja rūpinęsis jos gerove, taip sustiprindamas jos įsitikinimą, kad yra neatidus. Moterys turi laikyti vyrą didvyriu ir jis bus energingas. Bet jai jis priimamas kaip piktadarys, jis tampa abejingas. Jei vyras yra laikomas problema, tai jis neturi stimulo būti atidus. Moteris turėtų išmokti pasitikėti vyru. Moters pasitikėjimas suteikia vyrui jėgų, todėl jis būna jai atidus. Žmonos pripažintas vyras, nuostabiai pasikeičia ir ima geriau suprasti jos reikmes. Aišku tik tai, kad jeigu vyras tikrai suprastų moters gyvenimą, tai jaustų kur kas didesnį stimulą pasikeisti ir jai padėti. Ilgainiui supratęs moters jausmus ir poreikius, partneris gali pasikeisti (ir tai tikrai padarys) ir stengsis, kad tarpusavio santykiai būtų malonūs abiems. Gerbiama žmona yra rami. Ji nejaučia noro įrodynėti savo lygiavertiškumą, nes ir taip jaučiasi lygiavertė. Ji nesiekia bet kokia kaina būti įvertinta už savo triūsą, bet pripažįsta ir priima savo vyrą bei visas jo pastangas palengvinti jai gyvenimą. Ji padeda vyrui be jokio vidinio priešinimosi, nes visus jos veiksmus lydi dėkingumas. Vertinti vyrą – tai atsiliepti į jo pastangas ir daryti viską, kad jo gyvenimas būtų langvesnis. Žmona namuose sukuria jaukią ir gražią aplinką, kurioje vyras jaučiasi svarbus, vertinamas ir sugebantis sukurti laimę moters gyvenime. Vyrą vertinanti moteris trokšta suartėjimo su juo ir skiria laiko savo išvaizdai, kad vyrui būtų patraukli. Tokia moteris kiek įmanoma bando pati susitvarkyti su savo jausmais ir būti pakilios nuotaikos. Apie nusivylimus ir nuoskaudas ji pasikalba su vyru, nelaukdama, kol slopinami jausmai pavirs apmaudu, o dėl savo blogos nuotaikos jo nekaltina. Vertinanti vyrą moteris nuoširdžiai džiaugiasi, kad jis yra jos gyvenime. Partnerė vertinantį sutuoktinį nekritikuoja jo nuomonės, nebent vyras pats to paprašytų. Ji žino, kad reikia priimti vyro paramą, nes kitaip ji gali pavargti. Tarpusavio santykiai – tai nenutrūkstamas davimo, ėmimo ir dalijimosi procesas. Santykių darnos pagrindas yra sugebėjimas aukotis. Mylinti moteris gyvendama santuokoje pastebi daugybę teigiamų jausmų, kurių reikia norint palaikyti vyrą. Tai pasitikėjimas, pritarimas, palankumas, pripažinimas, vertinimas, dėkingumas ir žavėjimasis. Kai moteris išsiugdo tokias nuostatas, vyras jaučiasi jos meilės išaukštintas. Žmona “pražysta” ir tampa tuo, kas ji yra iš tikrųjų. III GAUTI TYRIMO REZULTATAI Sociologinį tyrimą atlikau naudojant anketą, kurią pavadinau “Sutuoktinių tarpusavio santykiai”. Šios anketos pavyzdys yra įdėtas į priedus lape 28. Anketą sudaryta iš 29 klausimų. Didžioji dalis klausimų yra uždari. Anketa buvo padalinta įvairaus amžiaus susituokusiems: 20-čiai vyrų ir 20-čiai moterų. Atsakytą anketą gąžino 15 vyrų ir 17 moterų. Aštuoni žmonės atsisakė užpildyti anketą. Iš viso į anketą atsakė 32 respondentai. Visus jų atsakymus galima pamatyti lentelėje 1, kuri yra prieduose lape 31. Toliau panagrinėsiu atsakymų tendencijas į kiekvieną anketos klausimą. 1. Respondentų amžius buvo nuo 20 iki 71 metų. 2. Visus atsakančius sudarė 15 vyrų ir 17 moterų. 3. Respondentai gyveno santuokoje nuo 1 iki 45 metų. 4. Atsakiusieji neturėjo vaikų, turėjo vieną vaiką, du, tris, keturis arba penkis. 5. Į klausimą “Kada žmonės gyvena taip arti, kaip tai atsitinka šeimyniniame gyvenime, jie neišvengiamai praranda abipusį supratimą ir kito žmogaus pojūčių artumą” 16 asmenų atsakė, kad tai yra neteisinga, 10 respondentų tuo abejoja, o 6 pritarė tokiai nuomonei. 6. 11 atsakiusiųjų nuomone, santuokiniai ryšiai jiems atneša greičiau neramumą ir kančią, 12 atsakiusiųjų – greičiau džiaugsmą ir pasitenkinimą, 9 respondentai dėl to klausimo neapsisprendę. 7. 9 respondentų santuoką draugai ir giminės vertina kaip pasisekusią, 13 atskiusiųjų – maždaug per vidurį, 10 asmenų – kaip nepasisekusią. 8. 11 atsakiusiųjų mano, kad jie daug ką keistų sutuoktinio charakteryje, 18 asmenų nieko nekeistų, o 3 neturi tvirtos noumonės. 9. 7 respondentams santuokoje daugelis dalykų, tame tarpe ir seksualinis gyvenimas, greitai pabosta, 10 atsakiusiųjų mano, kad tai netiesa, o 15 asmenų abejoja. 10. 7 atsakantiems asmenims adrodo, kad jų šeimyninis gyvenimas atrodo nelaimingesnis negu jų draugų ir pažįstamų, 8 mano, kad jie laimingesni už kitus, 17 respondentų susilaiko nuo savo santuokos įverinimo. 11. 19 respondentų mano, kad gyvenimas be šeimos, be artimo žmogaus per daug didelė kaina už pilną savarankiškumą, 10 asmenų susilaiko nuo atsakymo, 3 asmenys labiau linkę vertinti viengungystę. 12. 9 apklaustieji galvoja, kad be jų sutuoktinio gyvenimas būtų nepilnavertis, 12 asmenų mano, kad be jų sutuoktinis nieko neprarastų, 11 susilaiko. 13. 24 respondentų lūkesčiai dėl santuokos neišsipildė, trijų išsipildė, 5 asmenys atsakė “sunku pasakyti”. 14. 12 asmenų visokios aplinkybės trukdo galvoti apie skyrybas, 14 asmenų galvoja apie skyrybų galimybę, o 6 tiksliai neatsakė. 15. 4 respondentai sutuoktiniu rinktusi kitą žmogų, 15 norėtų tuoktis su tuo pačiu asmeniu, 13 asmenų nežino, kaip elgtųsi. 16. 13 asmenų didžiuojasi savo antra puse, 10 nesididžiuoja, o 9 nežino ar didžiuojasi. 17. 20 respondentų pritaria atsakymui, kad sutuoktinio trūkumai persveria jo teigiamus bruožus, 5 respondentai mano priešingai, 7 abejoja. 18. 13 atsakinėjusių mano, kad laimingesniui gyvenimui trukdo sutuoktinio charakteris, 9 mano, kad laimingo gyvenimo trūkumas yra dėl jo charakterio savybių, 10 nežinojo kaip atsakyti. 19. 9 respondentai mano, kad jų jausmai, gyvenant santuokoje stiprėja, 15 galvoja, kad silpnėja, o 8 abejoja dėl atsakymo. 20. 9 apklaustieji sako, kad santuoka atbukina žmogaus kūrybiškumą, 14 apklaustųjų yra prieš tokią nuomonę, 9 abejoja. 21. 19 atsakiusiųjų mano, kad jų sutuoktinis turi tokias vertybes, kurios konpensuoja jo trūkumus, 6 asmenų nuomone jų sutuoktiniai turi daugiau trūkumų negu privalumų, o 7 neatsakė į klausimą. 22. 16 respondentų mano, kad jų santuokoje yra ne viskas gerai su emociniu abipusiu palaikymu, 9 apklaustieji patenkinti emociniu abipusiu palaikymu savo šeimoje, o 7 nežino. 23. 12 asmenų atsakė, kad jų sutuoktinis dažnai elgiasi šeimoje kvailai, pasisako ne į temą, tiek pat atsakisiųjų paneigė sutuoktinio kvailumą, pasisakimus ne į temą, o 8 dėl atsakymo į klausimą abejoja. 24. 14 respondentų atrodo, kad gyvenimas šeimoje nepriklauso nuo jų valios, 13 įsitikinę, kad nuo jų valios daug kas priklauso, 5 susilaiko. 25. 19 asmenų šeimyniniai santykiai neatnešė tos tvarkos ir organizuotumo, kurio jie tikėjosi, 6 nežino, 7 mano, kad susituokus atėjo tvarka ir organizuotumas. 26. 19 respondentų pritaria nuomonei, kad sutuoktiniai turi gerbti vienas kitą, 9 mano, kad tai nėra svarbu, o 4 susilaiko. 27. 19 sutuoktinių bendravimas santuokoje teikia malonumą, 9 asmenims tai nėra svarbu, 9 nuo atsakymo susilaikė. 28. 5 respondentų parnešami pinigai sudaro didžiają dalį šeimos biudžeto, 19 respondentų parnešama alga sudaro apie pusę biudžeto, 8 atsakiusiųjų finansinis indėlis mažas arba jo visai nėra. 29. 2 apklaustieji pripažino, kad jų santuokoje nebuvo nė vienos laimingos akimirkos, 23 galvoja priešingai, 7 nuo atsakymo susilaiko. IV IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS Kai tuokiamės, esame laimingi, užtikrinti, pilni vilties, išgalių ne todėl, kad esame paviršutiniški ar kad nesuvokiame būsimų sunkumų ir nežinome, kad susidursime su skirtingais asmenybių požiūriais, bet todėl, kad esame įsitikinę, jog mūsų meilės jėga viską nugalės. Tačiau dažniausiai taip nebūna. Kad sutuoktiniams jau nuo pirmųjų gyvenimo metų pasidaro sunku spręsti tarpusavio santykius, galima pamatyti ir iš atliktos sociologinės apklausos. Sutuoktinių nesugebėjimą šeimoje spręsti tarpusavio bendravimo problemų, rodo ir gana aukšti ištuokų skaičiai. Pagal statistinius duomenis dabar Lietuvoje skyrybų skaičius nedaug yra mažesnis už santuokų skaičių. Sutuoktiniams susipykus, dažnai po to norėdami pašalinti įtampą, jie susitaiko, bet paviršutiniškai, stropiai stengdamiesi neliesti, neanalizuoti priežasčių, kurios kelia nesantaiką. Gaila, bet dauguma porų nustumia problemą tolyn, bijodamos pabloginti situaciją ar atskleisti nepatogią tiesą. Tačiau problemas būtina įvardyti, priimti ir išspręsti. Priešingu atveju nesklandumai vėl iškils ir laikui bėgant bus vis sunkiau juos nugalėti. Neegzistuoja paruošti receptai, kaip sukurti laimingus santykius. Kiekvienas atvejas skirtingas. Santuoka yra pradžia, o ne pasiektas tikslas. Santuokinė meilė nėra duodama ar dovanojama, ją reikia kruopščiai kurti abiems partneriams. Ištikus krizei santuokoje, svarbu atsiminti, permąstyti pažinties su sutuoktiniu pradžią, kai visa buvo gražu. Laimingų akimirkų atsiminimas gali sulaikyti nuo skyrybų pasirinkimo. Tad svarbiausia reikia neužmiršti, jog santuoka, deja yra visada susijusi su sunkumais, krizėmis, konfliktais, problemomis atsirandančiomis tarp vyro ir moters. Protingiausia būtų eiti į santuokinį gyvenimą, suvokus, jog pradedamas bendravimas su kitos lyties, kitokio mentaliteto žmogumi, kuris turi visiškai skirtingų lūkesčių, troškimų ir svajonių. V PANAUDOTA LITERATŪRA KNYGOS 1. Albiseti V. Santuokinės meilės terapija: kaip spręsti gyvenimo kartu problemas.-V.: Katalikų pasaulis, 2000.-152 p. 2. Berger P. Sociologija.-K.: Litterae Universitatis, 1995.-195 p. 3. Gray J. Vyrų ir moterų tarpusavio santykiai.-V.: Alma littera, 2000.-272 p. 4. Jacikevičius A. Siela, mokslas, gyvensena.-V.: Žodynas, 1995.-202 p. 5. Jacikevičius A. Žmonių grupių (socialinė) psichologija.-V.: Žodynas, 1995.-104 p. 6. Leonavičius J. Sociologijos žodynas.-V.: Academia, 1993.-283 p. 7. Mayers D. G. Psichologija.-K.: Poligrafija ir informatika, 2000.-816 p. 8. Matulienė G. Šeimos psichologija.-K.: Technologija, 1997.-149 p. 9. Socialinės grupės: raiška ir ypatumai.-V.: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1998.-400 p. 10. Suslavičius A. Socialinė psichologija.-K.: Šviesa, 1995.-144p. 11. Šeima ir gimstamumas Lietuvoje.-V.: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1997.-336 p. 12. Žukauskienė R. Raidos psichologija.-V.: Margi raštai, 1996.-366 p. STRAIPSNIAI 13. Ar esate seksualiai suderinami // Psichologija tau.-1994, Nr.4, p. 16-17. 14. Chomentauskas G. Dar kartą apie meilę // Psichologija tau.-1995, Nr.4, p. 4-9. 15. Chomentauskas G. Kodėl sutuoktiniai turi kovoti // Psichologija tau.-1996, Nr.6, p. 4-9. 16. Chomentauskienė R. Ar jums gera savo šeimoje: klausimynas sutuoktiniams // Psichologija tau.-1993, Nr.3, p. 21-23. 17. Chomentauskienė R. Meilės pamokos // Psichologija tau.-1998, Nr.2, p. 4-8. 18. Chomentauskienė R. Meilės psichologija faktais // Psichologija tau.-1996, Nr.6, p. 10-11. 19. Černiauskaitė J. Kur dingsta meilė // Psichologija tau.-1998, Nr.2, p. 8-11. 20. Jusienė R. Mitas apie neištikimybę // Psichologija tau.-1999, Nr.1, p. 4-7. 21. Jusienė R. Moterims apie moteris ir vyrus: “Psichologija tau” tyrimas // Psichologija tau.-1997, Nr.3, p. 26-31. 22. Libertienė B. Skaičiai ir faktai viską pasako // Lietuvos ūkis.-2000, Nr.5-6, p. 19-20. 23. Mačerauskas N. Santuokos mokykla // Psichologija tau.-1999, Nr.2, p. 10-13. 24. Marteckaitė A. Lietuviai tuokiasi vis rečiau, bet skiriasi dažnai // Respublika.-2000, gruodžio 2d., p. 26. 25. Mažiau vestuvių, mažiau ir naujagimių // Lietuvos rytas.-2001, vasario 3d., p. 2. 26. Mituzienė A., Petrauskis K. Nežinomas amžius // Veidas.-2000, Nr.51-52, p. 28-31. 27. Raicevičienė A. Apie žmogaus gyvenimą skaičiais // Kėdainių garsas.-2001, sausio 20d. 28. Skyrybos – staigus gyvenimo posūkis, ar mūsų elgesio pasekmės? // Psichologija tau.-1998, Nr.3, p. 16-17. 29. Snyder M. Mokymasis įsijausti // Psichologija tau.-1994, Nr.2, p. 18-21. 30. Stankevičienė R. Ką reikia atleisti? // Psichologija tau.-1998, Nr.6, p. 32-33. 31. Vinikaitė Ž. Aistra // Psichologija tau.-1999, Nr.4, p. 34-35. P R I E D A I A N K E T A Sutuoktinių tarpusavio santykiai 1. Jūsų amžius: ................................................................... 2. Lytis: a) vyras b) moteris 3. Kiek laiko esate susituokę: ................................................................... 4. Kiek turite vaikų: .................................................................. 5. Kada žmonės gyvena taip arti, kaip tai atsitinka šeimyniniame gyvenime, jie neišvengiamai praranda abipusį supratimą ir kito žmogaus pojūčių artumą: a) teisingai b) neįsitikinęs c) neteisingai 6. Jūsų santuokiniai ryšiai atneša jums: a) greičiau neramumą ir kančią b) sunku atsakyti c) greičiau džiaugsmą ir pasitenkinimą 7. Kaip draugai ir giminės vertina jūsų santuoką: a) pasisekusi b) maždaug per vidurį c) nepasisekusi 8. Jeigu jūs galėtumėt tai: a) jūs daug ką pakeistumėte sutuoktinio charakteryje b) sunku pasakyti c) jūs nieko nekeistumėte 9. Viena iš dabartinių santuokos problemų tame, kad viskas greitai pabosta, tame tarpe ir seksualinis gyvenimas: a) teisingai b) sunku pasakyti c) neteisingai 10. Kada jūs lyginate savo šeimyninį gyvenimą su šeimyninu gyvenimu jūsų draugų ir pažįstamų, jums atrodo: a) kad jūs nelaimingesnis negu kiti b) sunku pasakyti c) kad jūs laimingesnis už kitus 11. Gyvenimas be šeimos, be artimo žmogaus per daug didelė kaina už pilną savarankiškumą: a) teisingai b) sunku pasakyti c) neteisingai 12. Ar jūs manote, kad jūsų sutuoktinio gyvenimas be jūsų būtų nepilnavertis: a) taip, manau b) sunku pasakyti c) ne, nemanau 13. Daugumai žmonių lūkesčiai, kurių jie tikėjosi iš santuokų, neišsipildė: a) teisingai b) sunku pasakyti c) neteisingai 14. Tik dauguma visokių aplinkybių trukdo jums pagalvoti apie skyrybas: a) teisingai b) negaliu pasakyti c) neteisingai 15. Jeigu sugrąžintų tą laiką, kada jūs tuokėtės, tai jūsų vyru (žmona) galėtų būti: a) bet kas, tik ne dabartinis sutuoktinis b) sunku pasakyti c) gal būt, kad ir dabartinis sutuoktinis 16. Jūs didžiuojatės, kad toks žmogus kaip jūsų sutuoktinis šalia jūsų: a) teisingai b) sunku pasakyti c) neteisingai 17. Deja jūsų sutuoktinio trūkumai dažnai persveria jo teigiamus bruožus: a) teisingai b) sunku pasakyti c) neteisingai 18. Pagrindiniai trūkumai dėl laimingo gyvenimo slepiasi: a) greičiausiai jūsų sutuoktinio charakteryje b) sunku pasakyti c) greičiausiai jumyse 19. Jausmai, kurių apimtas jūs tuokėtės: a) stiprėja b) sunku pasakyti c) silpnėja 20. Santuoka atbukina žmogaus kūrybiškumą: a) teisingai b) sunku pasakyti c) neteisingai 21. Ar galima pasakyti, kad jūsų sutuoktinis turi tokias vertybes, kurios kompensuoja jo trūkumus: a) sutinku b) sunku pasakyti c) neteisingai 22. Deja jūsų santuokoje ne viskas gerai su emociniu abipusiu palaikymu: a) sutinku b) sunku pasakyti c) neteisingai 23. Jums atrodo, kad jūsų sutuoktinis dažnai elgiasi kvailai, pasisako ne į temą, ne vietoj juokauja: a) teisingai b) sunku pasakyti c) neteisingai 24. Gyvenimas šeimoje, kaip jums atrodo, nepriklauso nuo jusų valios: a) teisingai b) sunku pasakyti c) neteisingai 25. Jūsų šeimyniniai santykiai neatnešė į jūsų gyvenimą tos tvarkos ir organizuotumo, kurio jūs tikėjotės: a) teisingai b) sunku pasakyti c) neteisingai 26. Ar teisingai manote, jog šeimoje žmogus mažiausiai turi tikėtis pagarbos: a) teisingai b) sunku pasakyti c) neteisingai 27. Bendravimas su sutuoktiniu suteikia jums malonumą: a) teisingai b) sunku pasakyti c) neteisingai 28. Jūsų finansinis indėlis įšeimos biudžetą: a) jūsų parnešami pinigai sudaro didžiąją dalį šeimos biudžeto b) sudaro apie pusę biudžeto c) finansinis indelis mažas arba jo visai nėra 29. Teisybę pasakius, jūsų santuokoje nebuvo nė vienos laimingos akimirkos: a) teisingai b) sunku pasakyti c) neteisingai ANKETOS ATSAKYMŲ LENTELĖ Eil. Nr. KLAUSIMAI 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 1 30 a 5 - c a c b b c a b a c c 2 24 b 5 - c c a c c b a b b b c 3 48 b 25 3 c c b c b b a c a c c 4 32 b 9 1 c b b c c c c c a c c 5 25 b 1 - c c b c a b a a a c c 6 29 b 1 1 c a c c c a b b a c a 7 47 b 25 1 b c b c b b a c a b b 8 35 b 11 2 b b b c c b a c a c b 9 30 b 10 2 b b c c c b a c a c b 10 32 a 10 2 c a c a b c a b a c c 11 30 a 9 2 c a c b b b b c b c b 12 25 b 5 1 c a c a b c b c a a c 13 35 b 13 1 c b b c b b b a a a b 14 32 b 10 2 c b a a a b b b a a b 15 30 b 11 2 b b c a b b a b a a b 16 33 b 11 2 c a c c b b b a a b a 17 33 b 12 3 b c b a b a a a a a c 18 29 b 8 2 b c a c b c a b a a b 19 24 b 2 1 b b b c b b b a a a b 20 30 a 4 2 c c a c c c a c a c c 21 56 a 25 2 a a c a c a c b a a a 22 28 a 6 - b b b a a b b b a c b 23 30 a 8 2 a b a c a b a a c a a 24 62 a 33 2 a a a a b b a c a a c 25 42 a 19 1 c a b a c c a c b c c 26 40 a 18 3 a c b c a a a a c a b 27 28 a 5 - b a b a c b b a a a b 28 25 a 1 1 c c a c c a c b b b c 29 52 a 27 5 b c a b b a b b a b c 30 20 a 1 1 c c b c b a a c b c b 31 38 a 2 1 a a c a a b a c a b b 32 71 b 45 4 a c a c a c a a c c b Lentelė Nr. 1 ANKETOS ATSAKYMŲ LENTELĖ (tęsinys) Eil. Nr. KLAUSIMAI 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 1 a b b a a a c b a a c a b c 2 a b b a b a c c b c c a b c 3 a c b c c a a c a a a a b c 4 a c c a c a c a c c a a c c 5 a b c a c a b c c b c b b c 6 c a a b c c b a c a a c a b 7 a a b c c a a c a a c a b c 8 b a c c c b a c a a c a c c 9 b a c c c b a c c c a a c c 10 a b b a a a c b a a c a b c 11 a a b a b b b c a a c a b c 12 b a a c b b a c c a c a c c 13 c a a c c a a a a a c b b b 14 c b a c b a b b c a c b b b 15 c a a b a c a b a a a b c c 16 c c a c c c c c a c b c a b 17 b a a b a a a b b b c a b c 18 a a a a b a a b a b c a b c 19 b a a b b b a a c a c b b c 20 a a c a c a c c b a c a a c 21 c a a c a c a a a a c c b a 22 b a c c c a c a c a c b b c 23 c a c c b a a b c a a a a c 24 b a b c c a a a a a a b b b 25 a a a b c a a a a b b a b c 26 a c c c b b c c c c c a a c 27 c a a b a c b a b a c b b b 28 c a b a b a c c c c b a c c 29 b c b b a b a a b c b a c b 30 a b b b c a b b c b a a b c 31 b a c c a a a a c a c c c b 32 c b a c a c b a a b a b b a Lentelė Nr. 1 (tęsinys) Apie žmogaus gyvenimą skaičiais Asta Raicevičienė Pernai tuokėsi mažiau nei užpernai Kėdainių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje 2000m. susituokė 253 poros, o 1999 m. – 314. Iš praėjusių metų santuokų skaičiaus 8 buvo sudarytos bažnyčioje ir perregistruotos Civilinės metrikacijos skyriuje. Pernai buvo užregistruotos 2 sidabrinės vestuvės. 2000 m. susituokė 8 nepilnamečių poros, 1999 m.-14. Buvo užregistruota keletas santuokų su kitos tautybės piliečiais. Daugiausia santuokų-6-būta su iš Vokietijos atvykusiais piliečiais (tik vyrais). Su Italijos piliečiu-1, su Graikijos-1, su Ukrainos-1, su Rusijos-4, su Latvijos-2. Pernai pirmą kartą tuokėsi 393 sutuoktiniai, išsituokusiųjų buvo 94, našlių 15. Trečiajį kartą tuokėsi 13 sutuoktinių. Pernai ypač padaugėjo santuokų, kuriose moterys vyresnės negu vyrai. 10 proc. visų santuokų moterys už vyrus vyresnės apie 10 metų. Užregistruotos buvo dvi santuokos, kuomet moterys už vyrus buvo vyresnės 20 metų. Didžiausias skirtumas tarp sutuoktinių-jaunikis 34 metais vyresnis už jaunają. Vyriausios poros sutuoktiniams buvo po 71 metus. Įdomu tai, jog šios poros jaunoji tekėjo pirmą kartą. Daugiausia santuokų buvo užregistruota rugpjūčio mėnesį – 30, o mažiausiai kovą – 11 santuokų. Santuokos pabrango Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. Nutarimu Nr.1458 pasikeitė rinkliavos dydžiai už santuokos įregistravimą. Tai įsigaliojo nuo 2001 m. sausio 1 d. Už neiškilmingą santuokos įregistravimą dabar mokama 20 Lt. Už iškilmingą santuokos užregistravimą mokama 80 Lt. (buvo 71 Lt.). Už bažnyčioje ir užsienio valstybėse įregistruotos santuokos įtraukimą į apskaitą – 15 Lt Pernai išsituokė daugiau nei užpernai 2000 m. Kėdainių rajono civilinės metrikacijos skyriuje išsituokė 228 poros, 1999m. – 215. Daugiausia ištuokų buvo užregistruota rugpjūčio ir lapkričio mėnesiais – po 28. Mažiausiai ištuokų būta sausio ir lipos mėnesiais – po 12. 50 proc. Išsituokusiųjų amžius – iki 30 metų, kai santuokoje išgyventa 2-3 metai. Pagrindinė ištuokų priežastis – neištikimybė ir alkoholio vartojimas. Į Kėdainių rajono Civilinės metrikacijos skyrių dėl ištuokos galima kreiptis tuo atveju, jei šeimoje yra nepilnamečių vaikų ir abu sutuoktiniai sutinka skirtis. Nuo šių metų liepos 1 d. tas jau nebegalios. Įdomu tai, kad daugiausia išsituokti ir pasinaudoti ta tvarka ateina tie, kurie santuokoje būna išgyvenę 30-40 metų. Jų ištuokų priežastis – ekonominė padėtis, neištikimybė, alkoholio vartojimas. Trumpiausia suirusi santuoka truko 8 mėnesius, ilgiausia – 58 metus. Gimstamumas didėja 2000m. rajone gimė 731 naujagimis, iš jų mieste buvo užregistruota 364 (174 mergaitės ir190 berniukų), o seniūnijose 367. 1999 m. rajone gimė 662 vaikai. Iš 2000m. naujagimių nesantuokoje gimė 58. Buvo nustatyti 65 tėvystės atvejai. Nesantuokoje gimdžiusių mamų vidutinis amžius 25-40 metų. Globos institucijų pareiškimu buvo užregistruotas 1 naujagimis. Jauniausioms mamoms – 16 metų, jų buvo keturios. Vyriausiai mamai – 46metai. Jauniausiam tėčiui – 17 metų, o vyriausiam – 49. Populiariausi ir rečiausi vardai 2000m. ypač populiarūs buvo senoviniai, vaikų tėvų ar senelių vardai, pavyzdžiui, Stanislovas,Antanas, Adomas, Jurgis, Jonas, Mykolas, Algimantas, Henrikas, Bernadeta. Iš šiuolaikinių populiariausių vardų Kėdainiuose buvo Mandis, Deimantė, Nikita, Nedas, Mantas, Paulius, Karolina, Deividas, Dovydas, Viktorija, Tautvydas, Aidas, Ugnė. Reti vardai buvo Gotjera, Estrėja, Joris, Smiltis, Eridanas. Mirčių daugėja, tačiau ne katastrofiškai 2000 m. Kėdainių rajone mirė 856 žmonės (iš jų 350 užregistruota mieste, 506 – seniūnijose). 1999m. rajone mirė 826 žmonės. 2000m. buvo užregistruoti 6 gimę negyvi vaikai, 9 vaikai mirė iki 1 metų. Lietuviai nori būti vokiečiais 2000 m. dėl vardo, pavardės, tautybės pakeitimo į Civilinės metrikacijos skyrių kreipėsi 22 piliečiai. Dėl vardo pakeitimo – 7, pavardės – 12. Daugiausia pakeitimų būna tuomet, kai moteris po ištuokos ar vyro mirties nori susigrąžinti mergautinę pavardę. Dėl tautybės pakeitimo kreipėsi 5 pilečiai, tačiau vienas pakeitimas nebuvo patvirtintas. Įdomu tai, kad visi buvę lietuviai pasirinko vokiečių tautybę. Nuo sausio 1 d. Už vardo pavardės ir tautybės pakeitimą tenka mokėti 30 litų. “Kėdainių garsas” 2001 m. Sausis 20 d. Nr. 8 (8261) Diagrama Nr. 2 Santuokos ir skyrybos Kėdainių rajone Metai Susituokė porų Išsituokė porų 1999 314 215 2000 253 228 Lentelė Nr. 3 Specifiniai vedybų rodikliai (vedybų 1000-čiui atitinkamo amžiaus gyventojų) Amžius

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!