Tarptautinės ekonomikos savarankiškas namų darbas

1. Lietuvos prekybos su vokietija analizė Vokietija yra svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė Vakaruose ir antroji pagal dydį bendrai. Lietuvos eksportas į Vokietiją 2004 m. sudarė 2634 mln. Lt. (763 mln. EUR) lyginant su 2003 m. eksportas padidėjo 20 proc. Pagal eksporto apimtis Vokietijai teko 10,24 proc. viso Lietuvos eksporto. Čia pirmavo tekstilė (29%), mediena bei medienos gaminiai (15%), maisto pramonės produktai (13 %) ir chemijos pramonės produkcija (10 %).2004 m. Vokietija tapo pirmuoju Lietuvos eksporto partneriu aplenkdama Latviją ir Rusiją. Lietuvos importas iš Vokietijos (pagal prekės kilmės šalį) 2004 m. sudarė 5760 mln. Lt. (1668 mln. EUR), lyginant su 2003 m.importas išaugo 18 proc.. Pagal importo apimtis Vokietija yra 2 vietoje po Rusijos Federacijos (16,89 proc. viso Lietuvos importo). Daugiausiai tai - įrengimai (20%), chemijos pramonės produkcija (20%), automobiliai (18%) ir tikslios mechanikos gaminiai (11%). Prekybos balansas Lietuvos – Vokietijos prekyboje 2004 m. buvo neigiamas ir sudarė 3126 mln. Lt. (905 mln. EUR), prekybos apyvarta siekė 8394 mln. Lt. (2431 mln. EUR). Vokietija yra svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė Vakaruose ir antroji pagal dydį bendrai. Lietuvos eksportas į Vokietiją 2004 m. sudarė 2634 mln. Lt. (763 mln. EUR) lyginant su 2003 m. eksportas padidėjo 20 proc. Pagal eksporto apimtis Vokietijai teko 10,24 proc. viso Lietuvos eksporto. Čia pirmavo tekstilė (29%), mediena bei medienos gaminiai (15%), maisto pramonės produktai (13 %) ir chemijos pramonės produkcija (10 %).2004 m. Vokietija tapo pirmuoju Lietuvos eksporto partneriu aplenkdama Latviją ir Rusiją. Lietuvos importas iš Vokietijos (pagal prekės kilmės šalį) 2004 m. sudarė 5760 mln. Lt. (1668 mln. EUR), lyginant su 2003 m.importas išaugo 18 proc.. Pagal importo apimtis Vokietija yra 2 vietoje po Rusijos Federacijos (16,89 proc. viso Lietuvos importo). Daugiausiai tai - įrengimai (20%), chemijos pramonės produkcija (20%), automobiliai (18%) ir tikslios mechanikos gaminiai (11%). Prekybos balansas Lietuvos – Vokietijos prekyboje 2004 m. buvo neigiamas ir sudarė 3126 mln. Lt. (905 mln. EUR), prekybos apyvarta siekė 8394 mln. Lt. (2431 mln. EUR). Lietuvos ūkio augimas per pastaruosius metus buvo labai naudingas Vokietijos ir Lietuvos prekybai; šalis dabar užima svarbią vietą mažesniųjų rinkų tarpe Vidurio ir Rytų Europoje. Vokietijos ir Lietuvos prekyba sudaro beveik pusę Vokietijos prekybos su trimis Baltijos šalimis apimčių. Tarp užsienio investuotojų Lietuvoje Vokietija, kurios dalis visų užsienio tiesioginių investicijų tarpe sudaro 9,7%, 2003 metais pirmą kartą buvo trečioje vietoje. Vokietijos įmonės investavo iki 2003 metų pabaigos iš viso 385 mln. eurų. Lietuvoje yra įregistruota apie 1.200 Vokietijos įmonių. Didžiausi investuotojai - tai akcinė bendrovė E.on Ruhrgas AG, kuri drauge su Gasprom yra Lietuvos dujų, aprūpinančių Lietuvą dujomis, strateginis investuotojas, bei bankas Nord/LB Lietuva, kuris, 2002 metais perėmęs Žemės ūkio banką, tapo trečiuoju pagal dydį šalies banku. Kiti svarbūs Vokietijos investuotojai Lietuvoje - tai Siemens AG, ERGO grupė, dviračių gamykla Panther ir priekabų gamintojas Schmitz Cargobull. Vokietijos investitoriams patrauklūs, be kita ko, žemi pelno mokesčiai, kvalifikuota darbo jėga ir žemas atlyginimų lygis, kuris naujųjų ES narių šalių tarpe yra antras pagal žemumą. Be to, 2004-05-01 Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Lietuva perėmė bendrąją ES teisę, kas sąlygoja tolesnį teisinio saugumo augimą. Lietuvos augimo perspektyvos taip pat yra geros: 2005-07 metų laikotarpiui prognozuojamas kasmetinis BVP augimas vidutiniškai 6,73%. Vokietijos investitoriai Lietuvoje pagal Vokietijos-Lietuvos ūkio asociacijos apklausą labai patenkinti savo investicijomis – virš 90% vėl investuotų čia. Visokeriopą pagalbą Vokietijos ir Lietuvos įmonėms jas dominančiais klausimais šalia ambasados teikia Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Vilniuje ir Federalinė užsienio ekonomikos ryšių agentūra (bfai). 2004-03-01 įsteigti Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai, kurių Lietuvos skyrius su maždaug 100 narių - didžiausias užsienio verslininkų susivienijimas Lietuvoje, siūlo rinkos studijas, užmezga kontaktus su prekybos partneriais ir siūlo paramą rinkos konsultacijų forma bei organizuoja delegacijų keliones. Laikotarpyje nuo 1994 iki 2002 metų Vokietijos Federacinė Respublika, vykdydama Federalinės Vyriausybės Transform programą ekonominiam bendradarbiavimui skatinti, suteikė Lietuvos Respublikai 25 mln. eurų paramą. Pagrindinės suteiktos paramos sritys – tai konsultacijos, specialistų apmokymas ir kvalifikacijos kėlimas ir integracija į ES. Ekonominis Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas Lietuvos ir Vokietijos prekyba (Statistikos departamento duomenimis) 2004 metai Vokietija Lietuvos Respublikos partnerių sąraše (2004 m., pagal procentus nuo bendrų prekybos apimčių; Statistikos departamento duomenimis) EKSPORTAS IMPORTAS Vieta Šalis Proc. Vieta Šalis Proc. 1. Vokietija 10,24 1. Rusija 22,34 2. Latvija 10,06 2. Vokietija 16,89 3. Rusija 9,10 3. Lenkija 7,56 4. Prancūzija 6,31 4. Nyderlandai 3,95 5. Jungtinė Karalystė 5,32 5. Latvija 3,80 Pagrindinės Lietuvos eksporto į Vokietiją prekių grupės 2004 metais Prekių grupės pavadinimas 2004 Pokytis palyginus su 2003 m. (proc.) Proc. Tūkst.Eur Proc. 1. Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai 19,01 145020,5 -6,30 2. Įvairūs pramonės dirbiniai; baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai 11,14 84971,4 13,07 3. Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros mašinos ir įrenginiai; jų dalys 3. 10,16 77525,3 6,70 4. Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai 9,82 74867,2 18,60 5. Mediena ir medienos dirbiniai;medžio anglys 9,71 74049 24,55 6. Gyvūninės kilmės produktai, pienas, pieno produktai 7,64 58276 2.678,62 7. Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija; trąšos 6,77 51653,8 44,18 8. Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų dirbiniai 5,66 43153 51,86 10. Plastikai ir jų dirbiniai; kaučiukas ir jo dirbiniai 4,79 36531,8 53,76 11. Paruošti maisto produktai; paruošti pašarai gyvūnams 4,55 34714,8 -5,87 Pagrindinės Lietuvos importo iš Vokietijos prekių grupės 2004 metais: Prekių grupės pavadinimas 2004 Pokytis palyginus su 2003 m. (proc.) Proc. Tūkst.Eur. 1. Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai 26,34 439371,6 -0,49 2. Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros mašinos ir įrenginiai; jų dalys 25,19 420270 35,86 3. Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija; farmacijos produktai 9,82 163843,2 20,50 4. Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai 8,04 134145,2 43,16 5. Plastikai ir jų dirbiniai 7,50 125136,4 3,15 6. Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų dirbiniai 6,24 104150,8 13,29 7. Paruošti maisto produktai 2,47 41227,3 14,15 8. Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, precizijos, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai; laikrodžiai ir jų dalys; muzikos instrumentai 2,43 40468,3 43,09 Vokietijos investicijos Lietuvoje ir Lietuvos investicijos Vokietijoje LR Statistikos departamento duomenimis 2004 m. spalio 1 dieną Vokietijos tiesioginės investicijos Lietuvoje sudarė 1437,53 mln. Lt (416 mln. EUR), t.y. 9,6% visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje - 3-ia vieta po Danijos ir Švedijos. Registruotas investuotojų skaičius - 449. Tiesioginės Vokietijos investicijos Lietuvoje pagal ekonominės veiklos rūšis: Tiesioginės užsienio investicijos 2004 10 01 mln.Lt Proc. Vokietija Iš jų veiklos: Žemės ūkis, medžioklė ir žuvininkystė Kasyba ir karjerų eksploatavimas Apdirbamoji gamyba Iš jų: Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba Tekstilės gaminių gamyba; drabužių siuvimas Medienos ir popieriaus gamyba; leidyba ir spausdinimas Valytos naftos produktų ir cheminių medžiagų gamyba Guminių ir plastikinių dirbinių gamyba Kitų ne metalo mineralinių produktų gamyba Pagrindinių metalų ir metalo gaminių gamyba Kitų mašinų ir įrangos gamyba Kitų elektros mašinų ir aparatūros gamyba Variklinių transporto priemonių ir kitos transporto įrangos gamyba Kita Elektros, dujų ir vandens tiekimas Statyba Didmeninė ir mažmeninė prekyba Viešbučiai ir restoranai Transportas, sandėliavimas ir ryšiai Finansinis tarpininkavimas Nekilnojamas turtas, nuoma ir kita verslo veikla Kitos veiklos 1437,5 12,2 20,2 414,9 26,6 76,2 39,7 12,1 10,8 17,0 11,5 15,0 115,8 80,8 0 358,4 6,2 321,0 12,1 23,1 206,1 54,5 8,7 100,00 0,85 1,41 28,86 1,85 5,30 2,76 0,84 0,75 1,18 0,80 1,04 8,06 5,62 0,00 24,93 0,43 22,33 0,84 1,61 14,34 3,79 0,61 LR Statistikos departamento duomenimis 2004 m. spalio 1 dieną Lietuvos įmonių tiesioginės investicijos 10,58 mln. Lt (3 mln. EUR), t.y. 1,75 % visų Lietuvos įmonių tiesioginių investicijų užsienyje. Registruotas investuotojų skaičius - 4. 2. Uždavinys Yra dvi šalys – Lenkija ir Lietuva, kurios augina tik dvi prekes – bulves ir kriaušes. Kiekvienos prekės vienetui pagaminti skirtingose šalyse sunaudojami tokie darbo kiekiai (pavyzdžiui, žm./val.); Bulvės (t.) Kriaušės (t.) Lenkija 12 4 Lietuva 3 3 Akivaizdu, jog abi prekės Lenkijoje gaminamos su didesnėmis darbo sąnaudomis ir kad Lietuva turi absoliutų pranašumą gaminant abi šias prekes. Tačiau mums svarbu sužinoti, kuri šalis turi lyginamąjį pranašumą gaminant kokį produktą. Darbo našumų santykis auginant skirtingas prekes yra – 12/4 ir 3/3. Šis santykis parodo prekių alternatyviuosius kaštus, t.y., kiek reikia paaukoti (atsisakyti) vienos prekės norint pagaminti papildomą vienetą kitos prekės. Taigi, bulvių alternatyvieji kaštai Lenkijoje yra 3 (12/4) tonos kriaušių. Vadinasi, norint pagaminti papildomą toną bulvių reikia atsisakyti 3 tonų kriaušių. Kriaušių alternatyvieji kaštai Lenkijoje yra 1/3 (4/12) tonos bulvių. Vadinasi, norint pagaminti papildomą toną kriaušių reikia atsisakyti 0.33 tonos bulvių. Lietuvoje situacija yra kitokia. Bulvių alternatyvieji kaštai Lietuvoje yra 1 (3/3) tona kriaušių. Vadinasi, norint pagaminti papildomą toną bulvių reikia atsisakyti 1 tonos kriaušių. Kriaušių alternatyvieji kaštai Lietuvoje yra 1 (3/3) tona bulvių. Vadinasi, norint pagaminti papildomą toną kriaušių reikia atsisakyti 1 tonos bulvių. Kadangi Lietuvoje bulvių alternatyvieji kaštai yra mažesni nei Lenkijoje (1

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!