Teorija tarptautinės ekonomikos egzaminui

1. Pasaulinė prekyba šiandien Šiuol. pasaulinės prekybos sistemai (pr. 1947m, kai buvo pasirašyta GATT sutartis), būdingas platus ir pastovaus prekių ir paslaugų prekybos liberalizavimas. Prieš 50m industr. valstybių muitų tarifai pram. prekėms sudarė apie 40%, tuo tarpu kai bus pilnai įdiegti Urugvajaus derybų raundo rezultatai, industr. šalyse šie tarifai sumažės iki lygio, žemesnio nei 4%. Apie 40 % importo bus visiškai be muitų. Be tarifų labai sumažėjo ir kiekybinių apribojimų kaip užs. prekybos reguliav. priemonės taikymas. 2-jų prekių grupėse, tekstilės ir drabužių bei ž.ū. produktų, kuriose iki 1994 dažn. buvo taikomi kiekyb. apribojimai, jie arba jau buvo panaikinti, arba yra palaipsniui eliminuojami. Daug pastangų buvo padėta šalinant prekybos kliūtis tokiose srityse kaip muitinis įvert, importo licencijav, standartai, sanitarinės ir fitosanitar. priemonės. Pastar .metu mažėjo ir administracinės kliūtys prekyboje. Skirtingai nei tarifai, kurie bent jau padidina biudžeto pajamas, adm. kliūtys - grynas nuostolis, neduodantis niekam jokios naudos. Pasaulio ekon. integracijos procesas paspartėjo, kai prekybos barjerai pradėjo mažėti ir tiesioginėms užs. investicijoms, kurių apimtys išaugo daug kartų. Svarbi paskata globalinei ekon. integracijai buvo revoliuc. pakitimai informacinėse technologijose, pvz., SWIFT pervedimas pinigų atsiskaitymuose, atpigo ir transportavimo kaštai bei sutrumpėjojo laikas. Per paskut. 20 m.pasaulinės prekybos apimtys augo 2 kart sparčiau nei pasaulinė g-ba, arba atitinkamai 6 ir 3 % per metus. Tai reiškia, jog per šį laikot.eksportas patrigubėjo, kai g-ba tik padvigubėjo. Eksporto vertė šiuo metu sudaro vidutin.apie 20 % pasaulinio BVP. 2000 m.pasaul.g-ba išaugo 4 %, o prekių eksportas net 13 %. 2000 m. vien eksportas iš pereinamosios ekon.šalių išaugo 26 %. Keičiasi ne tik prekybos apimtys, bet ir struktūra. Jei prieš 100m. prekyboje vyravo ž.ū. produktai, tai dabar 80 % užs.prekybos sudaro pram.gaminiai ir tik 20 % pirminiai produktai. Užs.prekyboje ypač kyla aukštųjų technolog.gaminių dalis, tuo tarpu pirminių ir ž.ū.produktų dalis pastoviai mažėja. Padidėjus pasaul.prekybos mastui padidejo ir atskirų šakų ar net visos šalies ekon.augimo priklausomybė nuo ciklinio pasaul.kainų svyravimo. Dėl krintančių pasaul.kainų ypač kenčia pirminių produktų bei darbui imlių gaminių eksport. Pasaul.kainos tekstilei ir drabužiams kasmet sumažėja apie2%. Nepalanki pasaul.konjuktūra ir eksportuojant žemų technolog.gaminius, kurių pasaul.eksporto augimas žym.lėtesnis nei aukštų technol.gaminių. 2. Verslo globalizavimas Pasaulinės ekon.globalizavimas - reiškia augančią įv.pasaulio valstybių tarpus.priklausomybę. Jam būdingas spartus tarptaut.prekybos ir kapitalo judėjimo augimas, tarpt.bendrovių vaidmens padidėjimas, g-bos internacionalizav, technolog.kaita. Pagr. globalizavimo proceso subjektais yra tarpt. bendrovės, kurios šiuo metu sukuria apie ketvirtadalį visos globalinės g-bos apimties ir jų dalis pastoviai kyla. Didelė dalis pasaulio prekybos yra tik prekių judėjimas tarpt.bendrovių viduje, kai prekė pakeičia šalį, bet nepakeičia savininko. Tarpt. bendrovės atlieka didžią dalį pasaulio investicijų bei eksporto iš besivystančių bei perein.ekon.šalių. Dauguma šiuolaik.technologijų gaminių, eksportuojamų iš besivyst.ir pereinamosios ekon.šalių, yra pagaminta arba bent sukurta tarpt. bendrovėse, nes tik jos pajėgios skirti milžiniškas lėšas mokslo ir projektav.darbams. Šių šalių ekon.augimas labai priklauso nuo jų sugebėjimo pritraukti tarpt.bendrovių investicijas. Jei anksčiau pasaul. ek-kai buvo būdingas gatavų prekių ir pinigų judėj. tarp šalių, tai šiuolaik. globalizav. procesui – g-bos komponentų ir kapitalo judėjimas. Technolog. kaita ir prekybos bei kapitalo judėjimo liberalizav. sudarė pagrindą susiformuoti globalinėms g-bos ir tiekimo sistemoms. Jose g-bos ir surinkimo operacijos yra ne vienoje vietoje, o išmėtytos daugelyje šalių bei pasaulio regionų. Gamyba atskirose įm. yra siaurai specializuojama siekiant pasiekti masto eko-ją tiek surenkant galut. produktus, tiek gaminant atskirus g-bos komponentus. Tokia specializacija atvėrė g.mybes ir smulk. įmonėms dalyvauti gaminant šiuol. gaminius, jei jos g. užtikrinti aukštą gaminių kokybę ir tiksliai vykdyti tiekimo terminus. Ypač dažnai darbui imli g-ba yra perkeliama iš industr. šalių į besivyst. ar pereinamosios ek-kos šalis. Pigi d. jėga tarpt. bendrovėms yra kaip magnetas, įtraukiantis ją turinčias šalis į globalinius g-bos ir paskirstymo tinklus. 3. Pasaulinės prekybos liberalizavimas Pasaulinės prekybos liberalizavimas prasidėjo Bretton Woods susitarimu tarp JAV ir D.Brit. 1944, kuriuo nutarta įkurti 3 tarptaut. institucijos – Tarptaut.valiutos fondą, Pasaulio banką ir Tarptaut. prekybos org-ciją. Pasibaigus karui pirmosios 2 org-jos buvo įkurtos, bet vietoj Tarptaut.prekybos org-cijos buvo pasirašyta GATT sutartis (GATT - Bendrasis susitar.dėl tarp muitų ir tarifų), kuri defacto tapo pastovia org-ja, egzistavusia iki 1994, kai buvo įkurta Pasaulinė prekybos organizacija (PPO). GATT rėmuose buvo pravesti 8 daugiašalių prekybos derybų raundai. PPO tikslas-sukurti bendrą institucinį pagrindą glaudiems prekybos ryšiams tarp šios org-jos narių, paremtiems laisvos prekybos principais. Tuo tikslu siekiama šalinti arba mažinti prekybos kliūtis, užtikrinti prekybos skaidrumą ir nuspėjamumą. Pagr. PPO funkcijos-derybų inicijavimas ir sutarčių administrav, prekybos ginčų sprendimas, nac. prekybos politikų priežiūra. I. Santykinio pranašumo teorija Santykinio pranašumo teorija padeda rasti ats. į 3 klaus. grupes: 1) kodėl valstybės prekiauja, kas į kokią šalį ką eksportuoja ir už kokią kainą, kokios šalys kokias prekes t. gaminti norint pelningai parduoti jas užsienyje, 2) susijusi su prekybos pasekmėmis - kokia užs. prekybos nauda, kaip ji pasiskirsto tarp valstybių, ar visos valst. laimi iš užs. prekybos, 3) - susijęs su tarpt. prekybos poveikio nac. ek-kai ir išteklių pasiskirstymo nustatymui. Ši teorija buvo sukurta ir išvystyta 19a. pr. klasikinės ek-nės teorijos atstovais-David Ricardo. T.y. jo bandymas įrodyti pasauliui, jog laisva prekyba pranašesnė už suvaržytą. Tuo metu kai buvo sukurta ši teorija pasaul. prekyba buvo stipriai reguliuojama muitais ir kt. apribojimais. Kova su importu buvo pateisinama būtinumu įkurti d. vietas ir užkirsti kelią aukso išvežimui iš šalies. Adam Smith darė prielaidą, jog kiekv. valstybė turi pakankamai absoliučių pranašumų, leidžiančių eksportuoti tiek, kiek buvo importuota. Bet jei šalis neturi absoliučių pranašumų, ar galės vykti prekyba tada? 1. Paprastasis santyk. pranašumo teorijos modelis. G-bos išteklių permetimo iš 1-nos šakos į kt. ir užs. prekybos šiomis prekėmis pasekmės priklauso ne nuo absoliutaus d. našumo lygių, bet tik nuo jų santykio (proporcijų) kiekv. šalyje. 1-nos prekės g-bos kaštus vertindami kitos prekės vienetais naudojamės alternatyvinių kaštų sąvoką. 1-nos prekės alternat. kaštais vadiname tam tikros kitos prekės kiekį, kurio reikia atsisakyti, norint pagaminti 1-ną vienetą pirmos prekės. Išvados: Rikardo teorija parodo, kiek 1-nos prekės g-ba yra efektyvesnė palyginus su kitų prekių g-ba, kokias prekes šalis turi eksportuoti, tačiau ji nepasako, kurias prekes reikia aplamai gaminti, kokioms prekėms pasaulyje yra paklausa. Tai pirmas būdas nustatyti atskirų prekių santyk. pranašumą - lyginant skirtingų prekių darbo našumų lygius. 2. G-bos g.mybių ribos (GGR). Čia bus atsižvelgta ir į šalies g-bos apimtis. Tam reikia žinoti ne tik našumą, bet ir d. jėgos kiekį. GGR parodo, kokį kiekį prekių šalis g. pagaminti su turimais ištekliais ir esant pilnam jų panaudojimui. GGR pasvirimo laipsnis rodo 1-nos prekės g-bos transformavimo į kitos prekės g-bą ribinį laipsnį. Tai kiekis 1-nos prekės, kuriuo pirmosios prekės g-ba t.b. sumažinta, norint su išlaisvintais ištekliais pagaminti papildomą vienetą antros prekės. Kuo GGR kreivė statesnė, tuo aukštesnis transformavimo laipsnis ir >nis santyk. pranašumas. Tai antras-geometrinis-būdas nustatyti prekes santyk. pranašumui. Tik g-ba p/l santyk. pranaš. g. užtikrint geriaus. resursų panaudoj. Geometr. linija rodo, kokios efektyvios g-bos alternatyvos g.b., bet nepasako, ką ir kiek pasauliui gamint. Tą g.m sužinoti atsižvelgus į paklaus. ir kainų veiksnius. 3. Užsienio prekybos nauda. Kiek kuri šalis laimi gamindama p/l santyk. pranašumą ir laisvai prekiaudama? Pagr. laimėjimo šaltinis - autarkinių ir pasaulinių kainų skirtumas. Jei šalies autarkinė kaina = pasaulinei kainai ji iš prekybos nelaimės ir visa nauda teks prekybos partnerei. Kuo pasaul. kaina aukštesnė už autarkinę, ar atvirkščiai, kuo autarkinė kaina žemesnė už pasaulinę, tuo šalis > laimi iš eksporto ir tuo mažiau laimi prekybos partneris. Tačiau nė 1-nai šaliai prekyba pagal santyk.pranašumą neataneš žalos. 4. Sant. pranašumas kyiant alternatyviniams kaštams. Arba post Ricardo argumentai. Ricardo darė prielaidą, jog alternatyv. kaštai pastovūs. Vėliau mokslininkai bandė patikslinti santyk. pranašumo teoriją atsižvelgdami į tai, jog permetant g-bą iš vienos šakos į kitą vis > produktų pirmoje šakoje reikia atsisakyti norint pagaminti papild.vienetą produkto besiplečianč.šakoje, t.y.nagrinėjo santyk.pranašumą kylančių alternatyv.kaštų sąlygomis. Kuo šalis labiau specializuojasi, tuo >sni kaštai reikalingi papildomam specializuoto produkto vnt. pagaminti, t.y. tuo aukštesnis transformavimosi laipsnis. Ir augančių kaštų sąlygomis prekyba duoda tą patį efektą, kaip ir esant pastoviems kaštams. Abi šalys laimi iš prekybos ir kiekviena jų siekia gaminti produktus, kurių g-boje ji turi santyk. pranašumą. Bet šiomis sąlygomis šalys nesiekia pilnos specializac., nes ribinių kaštų augimas neleidžia šalims pažeisti lygybės principo. Taigi, pilna specializacija nepasiekiama ir abiem šalims išlieka naudinga prekiauti. Lietuvoje pigesnė d. jėga mažina g-bos kaštus ir sudaro prielaidą įgyti santyk. pranašumą prieš, pvz, ES prekes. Bet jei d. našumo atsilikimas yra >nis, nei yra žemesnis d. užmokestis, tai pigi d. jėga anaiptol neleis Lietuvai įgyti sant. pranašumo prieš kitas Rytų Europos šalis. II Tarptautinės prekybos teorija - paklausos aspektas Sant. pranašumo teorija padeda paaiškinti tarpt. prekybos struktūrą. Ji t.p. leidžia pagrįsti kodėl iš laisvos prekybos laimi abi šalys. Bet nežinodami paklausos mes negalėsime tiksliai pasakyti, kiek kokių prekių 1-na šalis galės eksportuoti į kitą, t.y. kokioms prekėms kokiam jų kiekiui užsienyje yra paklausa. Be paklausos neg.ma pilnai suprasti ir pasiūlos. Tik prieš pastatydami pasiūlai paklausą mes galėsime pasakyti kiek kokių prekių ir už kokią kainą pasaulis galės parduoti ir pirkti. Bendros pusiausvyros problema sprendž. remiantis John Stuart Mill abipusės paklausos dėsniu. Sant. pranašumo teorija ir abipusės paklausos dėsnis yra du kertiniai akmenys, ant kurių remiasi klasikinė tarpt. prekybos teorija. 1. Importo paklausos kreivė ir prekybos sąlygos. Esant žemesnei kainai už autarkinę, importo apimtys priklausys nuo kainos dydžio. Pasaulinių kainų svyravimas apie sutartinę kainą sudaro prielaidas substitucijos ir pajamų efektams susidaryti. Substitucijos efektas: butano santykinių kainų kritimas skatins vartotojus mažinti obuolių vartojimą ir didinti butano vartojimą. Padidės papildoma paklausa butanui ir atsiras papildoma pasiūla obuolių. Esant tokioms tendencijoms atsiras ir vadinamas pajamų efektas-santykinės butano kainos kritimas netiesiogiai reikš, jog santykinai išaugs obuolių eksportuotojų pajamos, nes dabar už tas pačias eksporto pajamas jie galės įsigyti > butano. Atitink. sumažės butano pardavėjų pajamos, nes už tas pačias eksp. pajamas jie galės įsigyti

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!