Tarptautinė ekonomikos politika

Tarptautiniai ekonominiai santykiai – viena iš svarbiausių valstybių tarpusavio bendradarbiavimo formų, be kurių praktiškai neįmanomas sėkmingas bet kurios pasaulio valstybės gyvavimas. Pasaulio ekonomikai tapus globaliai, jos funkcionavimas visiškai neįsivaizduojamas be tarptautinių ekonominių santykių – tarptautinės prekių ir paslaugų prekybos, tarptautinio darbo pasidalijimo, gamybos specializavimosi ir kooperavimosi, tarptautinių sutarčių sistemos, reglamentuojančios ekonominius santykius bei tarptautinių finansinių ir ekonominių organizacijų.
Kiekvienos šalies užsienio ekonominė politika reguliuoja ekonominius santykius su kitomis šalimis. Kiekviena valstybė, atsižvelgdama į savo ūkio būklę, kitus veiksnius, vykdo gana skirtingą užsienio prekybos politika.
Tačiau dvidešimt pirmame amžiuje, kaip niekada anksčiau reikšminga tampa pasaulinės ekonomikos plėtra ir tarptautinis ekonominis bendradarbiavimas. Jų dėka pasaulio šalių nacionalinę ekonomiką bei regioninį bendradarbiavimą siekiama sujungti į vientisą visą pasaulį aprėpiantį ūkį. PPO įkūrimas vienas pagrindinių šios srities laimėjimų, atveriantis naujas potencialias galimybes tarptautinės prekybos vystymuisi.
Darbo objektas: Tarptautinė prekybos politika.
Darbo tikslas: Remiantis ekonominės srities literatūra išanalizuoti tarptautinę prekybos politiką.
1. Plačiau pateikti kas tai yra tarptautinė prekyba ir tarptautinė prekybos politika.
2. Pateikti svarbiausius tarptautinės politikos momentus.
3. Išanalizuoti tarptautinės prekybos politikos formas bei barjerus.
Darbo metodai: Mokslinės literatūros, dokumentų analizė.
1. Tarptautinė prekyba
Tarptautinė prekyba – tai pardavimo ir pirkimo procesas, vykstantis įvairiose šalyse tarp pardavėjų, pirkėjų ir tarpininkų (Snieška. V. ir kt., 506 p.).
Šiam procesui būdingi du pagrindiniai bruožai:
1. jis vykdomas tarp dviejų ar daugiau valstybių. Todėl, kai prekyba vyksta už valstybės sienų, ji tampa šalies socialinės ir ekonominės politikos objektu.
2. naudojamos įvairios valiutos su joms būdingais valiutų kursų svyravimais. Šalys prekiauja viena su kita, kad galėtų įsigyti užsienio prekių žemesnėmis kainomis nei gamindamos tokias pat šalies viduje. Vadinasi, kiekviena šalis stengiasi iš prekybos gauti naudos.
Tarptautinės prekybos pagrindą sudaro mainai ir specializacija. Tarptautinių mainų prielaida – gamybos sąlygų skirtumas (skiriasi gamtinės sąlygos, apsirūpinimas ištekliais, darbo jėgos išlaidos, naudojama skirtinga technologija ir kt.). Gamybos sąlygų skirtingumas lemia gamybos kaštų ir kainų skirtumus. Vykstant tarptautiniams mainams, šalys aprūpina pasaulinį ūkį tomis prekėmis, kurių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!