Tarptautinė teisė

susitarimus tarp suverenių valstybių ir (arba) kyla iš tokių susitarimų.
kad būtų pasiekti bendri tikslai.
organizacija įstatymų leidimo funkcijos neturi. Gali priimti tik rezoliucijas, turinčias
rekomendacinę galią (išskyrus kai kurias vidines šios organizacijos veiklos sritis, kuriose
rezoliucijos yra privalomos). Būtina taip pat pabrėžti, kad tarptautinės teisės normos nekuriamos
leidžiant įstatymus.
• Šaltinių ypatybės. Tarptautinės teisės šaltinių sąrašas pateikiąs Tarptautinio Teisingumo Teismo
statuto 38 straipsnyje:
„1. Teismas, kurio paskirtis yra spręsti pagal tarptautinę teisę ginčus, kurie jam yra perduoti, taiko:
a. tarptautines konvencijas, tiek bendrąsias, tiek specialiąsias, nustatančias normas, kurias aiškiai
pripažįsta valstybės - ginčo dalyvės;
b. tarptautinį paprotį, kaip bendros praktikos, kuri pripažįstama teise, įrodymą;
c. bendrus teisės principus, kuriuos pripažįsta civilizuotos tautos;
d. su išlyga, numatyta 59 straipsnio nuostatuose10, teismų sprendimus
ir įvairių tautų labiausiai kvalifikuotų viešosios teisės specialistų
doktriną, kaip pagalbinę priemonę teisės normoms nustatyti.
Šiuo straipsniu įtvirtintas tarptautinės teisės šaltinių sąrašas (tarptautinės sutartys, tarptautiniai
papročiai, bendrieji teisės principai, teismų sprendimai ir doktrina) yra formuluotė. Kartu pažymėtina,
kad teisiškai nesvarbu, kaip ir kokiame akte tarptautinės teisės norma yra išreikšta, - svarbu, kad tai yra
teisinė norma.
• Centralizuotos vykdomosios valdžios nebuvimas. Joks tarptautinis organas, įskaitant ir Jungtinių
Tautų Saugumo Tarybą, neatlieka centralizuoto tarptautinės teisės normų vykdymo funkcijos. O
dėl Saugumo Tarybos, tai nors ji priima privalomus sprendimus (Chartijos 25 str.), tačiau jos
kompetencija yra speciali - tarptautinės taikos ir saugumo palaikymas (24 str.).
• Bendros privalomos kompetencijos teisminio organo nebuvimas. Tarptautiniuose santykiuose
nėra organo, kuris būtų kompetentingas spręsti visus tarptautinius ginčus ir nustatyti sankcijas už
bet kokį tarp tautinės teisės pažeidimą.
• Subjektų ypatybės. Subjektiškumas yra svarbi savybė, nes nuo jos buvimo ar nebuvimo
priklauso, ar tam tikras vienetas turi teisę, ar ne sudaryti sutartį, pateikti ieškinį, atsakyti už
teisės pažeidimą ir pan. Tarptautinės teisės subjektais gali būti tarptautiniai organai, steigiami
remiantis tarptautinėmis sutartimis. Tarptautinės teisės subjektai taip pat yra vadinamieji
valstybinio pobūdžio vienetai.
3. Tarptautinės teisės principai
1. Jėgos nenaudojimo ir negrasinimo jėga principas.
2. Tarptautinių ginčų taikaus sureguliavimo principas.
3. Nesikišimo į kitų valstybių vidaus reikalus principas.
4. Valstybių bendradarbiavimo principas.
5. Valstybių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!